Tegul tavo sprendimai teikia Dievui garbę

„Išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį“ (PAT 14:15, Brb).

1, 2. a) Kas mums labiausiai rūpi, kada tenka dėl ko nors apsispręsti? b) Kokius klausimus aptarsime?

KASDIEN tenka apsispręsti dėl daugelio dalykų. Vieni visai nesvarbūs, kiti turi gyvenime didelę reikšmę. Kad ir kokio reikalo — menko ar svarbaus — imtumės, labiausiai mums rūpi viską daryti Dievo garbei. (Perskaityk 1 Korintiečiams 10:31.)

² Ar apsispręsti tau sunku ar lengva? Kad taptume brandžiais krikščionimis, turime išmokti atskirti gera nuo bloga, o tada ir reikalus tvarkyti atitinkamai — taip, kaip diktuoja mūsų pačių, ne kieno nors kito įsitikinimai (Rom 12:1, 2; Hbr 5:14). Kokių dar esama paskatų mokytis teisingai apsispręsti? Kodėl kartais būna labai sunku tai padaryti? Kokie žingsniai mus vestų prie gerų sprendimų — tokių, kurie teikia garbę Dievui?

Sprendimai: ar neapsieitume be jų?

3. Kas neturėtų trukdyti mums teisingai apsispręsti?

³ Jeigu Biblijos principai aiškiai nurodo, kaip turėtume pasielgti, o mes tik neryžtingai trypčiojame vietoje ir nieko nesiimame, kiti žmonės — bendramoksliai, bendradarbiai — gali pamanyti, kad mūsų įsitikinimai nėra tvirti ir kad aplinkinių įtakai lengvai pasiduodame. Jie, galimas dalykas, be skrupulų meluoja, sukčiauja, vagia ir mus  įkalbinėja sekti „daugumos pavyzdžiu“, tai yra elgtis kaip jie ar bent tylomis viskam pritarti (Iš 23:2). Tačiau žmogus, mokantis apsispręsti teisingai, kad šlovė būtų Dievui, nesileis įbauginamas ir nesistengs žūtbūt pritapti. Kaip jo krikščioniška sąžinė liepia, taip jis ir darys (Rom 13:5).

4. Kodėl kiti žmonės kartais yra linkę nuspręsti už mus?

⁴ Ne visi žmonės, skubantys už mus nuspręsti, linki mums pikta. Štai geranoriški draugai irgi primygtinai ragina, kad sektume jų patarimais. Ir jeigu jau gyveni atskirai nuo tėvų, jiems vis tiek labai rūpi, kad tau gerai klotųsi, todėl nenori, kad svarbius reikalus spręstum be jų. Klausimų, pavyzdžiui, gali kilti dėl gydymo. Biblija nedviprasmiškai draudžia vartoti kraują (Apd 15:28, 29). Bet kiti dalykai, susiję su sveikatos priežiūra, nėra taip aiškiai apibrėžti. Kokį gydymo metodą rinktis ar kokio atsisakyti, kiekvienas sprendžia pats. * Artimųjų nuomonė tais klausimais galbūt labai kategoriška. Dievui pasiaukojęs, pasikrikštijęs asmuo vis dėlto turi pats nuspręsti, kas jam priimtina, ir pats nešti atsakomybės naštą (Gal 6:4, 5). Svarbiausia mums yra išsaugoti švarią sąžinę Dievo akyse, ne žmonėms įsiteikti (1 Tim 1:5).

5. Ko reikia, kad mūsų tikėjimo laivas nesudužtų?

⁵ Per neryžtingumą galima net labai nukentėti. Kristaus mokinys Jokūbas rašė, kad neryžtingas žmogus yra „visuose savo keliuose nepastovus“ (Jok 1:8). Kaip nevairuojamą laivą audringoje jūroje jį šen ir ten blaško permaininga aplinkinių nuomonė. Nedaug trūksta, kad jo tikėjimo laivas sudužtų, ir paskui už visas nesėkmes jis greičiausiai kaltins kitus (1 Tim 1:19). Ką daryti, kad mums šitaip neatsitiktų? Privalome ‘tvirtėti tikėjimu’. (Perskaityk Kolosiečiams 2:6, 7.) O kad įgautume tvirtybės ir taptume nepajudinami, turime išmokti reikalus spręsti taip, kaip ir dera tikinčiam žmogui, kurio vadovas yra Dievo įkvėptasis Žodis (2 Tim 3:14-17). Dabar dar pakalbėkime, kas gali trukdyti mums teisingai apsispręsti.

Kodėl apsispręsti kartais būna sunku

6. Kaip žmogų kartais paveikia baimė?

⁶ Būna, kad žmogų suparalyžiuoja baimė: jis baiminasi apsispręsti neteisingai, baiminasi, kad nepasiseks, baiminasi kitų akyse atrodyti kvailas. Tokie nuogąstavimai visiškai suprantami. Niekas nenori apsigauti, prisidaryti bėdos ar apsigėdyti. Vis dėlto jeigu mylime Dievą ir branginame jo Žodį, pernelyg bijoti nereikia. Kodėl? Todėl, kad Dievo meilė pirmiausia skatina žiūrėti, ką rūpimu klausimu jo Žodis sako, kas rašoma apie tai mūsų krikščioniškuose leidiniuose, ir tik paskui mes apsisprendžiame — ypač jeigu sprendimas svarbus. Šitaip labai sumažėja rizika suklysti. Biblijos išmintis tikrai gali neprityrusius „pamokyti sumanumo, o jaunus žmones — žinojimo ir apdairumo“ (Pat 1:4).

7. Ko pasimokome iš karaliaus Dovydo pavyzdžio?

⁷ Ar visada pavyks apsispręsti teisingai? Ne visada. Kiekvienas juk klystame (Rom 3:23). Karalių Dovydą antai pažįstame kaip išmintingą, dievobaimingą vyrą. Bet jo sprendimai kartais irgi būdavo negeri. Dėl to kentėjo ir pats, ir kiti (2 Sam 12:9-12). Tos klaidos, reikia pasakyti, Dovydo nuo tolesnių sprendimų neatgrasė — reikalus jis stengėsi tvarkyti apgalvotai ir Dievas už tai jį laimino (1 Kar 15:4, 5). Mes irgi galbūt esame padarę visokių klaidų. Kaip ir Dovydas, prisiminkime, kad Jehova nuodėmes atleidžia, kaltę  uždengia. Dievas visados yra stipri parama tiems, kurie jį myli, kurie jam paklūsta. Šitai turėdami omenyje, neprarasime ryžto ir, kai reikės, sprendimų imsimės nedvejodami (Ps 51:3-6, 9-12 [51:1-4, 7-10, Brb]).

8. Ką suprantame iš Pauliaus žodžių apie santuoką?

⁸ Apsispręsti bus lengviau, jei suprasime dar tokį dalyką: kartais ir vienoks, ir kitoks sprendimas yra tinkamas. Štai ką Paulius, Dievo dvasios įkvėptas, rašė apie santuoką: „Nesusituokusiems ir našlėms aš sakau: jie gerai padarys, pasilikdami tokie kaip aš. Bet jei negali susilaikyti, tegul tuokiasi. Verčiau tuoktis negu degti [aistra]“ (1 Kor 7:8, 9). Paulius rekomenduoja likti vieniems, šeimos nekurti, tačiau tai ne vienintelis teisingas pasirinkimas.

9. Ar patiems turėtų rūpėti, ką apie mūsų sprendimus mano kiti? Paaiškink.

⁹ O ar patiems turėtų rūpėti, ką apie mūsų sprendimus mano kiti? Iš dalies taip. Viename laiške Paulius rašė, kaip derėtų elgtis su maistu, kurį pagonys galbūt jau paaukojo stabams. Apaštalas pripažino, kad jei tikintysis nuspręstų tokį maistą valgyti, sprendimas savaime nebūtų blogas. Tačiau kaip tada, jei užgautų silpnos sąžinės krikščionį? Paulius ryžtingai pareiškia: „Jei valgis piktina mano brolį, aš nevalgysiu mėsos per amžius, kad tik nepapiktinčiau brolio“ (1 Kor 8:4-13). Kada tenka dėl ko nors apsispręsti, mes irgi atsižvelkime į kitų sąžinę. Aišku, pirmučiausia žiūrėkime, kaip sprendimas atsilieps mūsų santykiams su Jehova. (Perskaityk Romiečiams 14:1-4.) O kokie Biblijos principai padėtų mums prieiti prie gerų sprendimų — tokių, kurie teiktų garbę Dievui?

Šeši žingsniai, vedantys prie gerų sprendimų

10, 11. a) Kokių leistinų ribų nevalia peržengti šeimos nariams? b) Ko turi nepamiršti vyresnieji, spręsdami visos bendruomenės reikalus?

¹⁰ Neperženk leistinų ribų. Prieš nuspręsdami, kaip elgtis, pagalvokime: ar šitas sprendimas priklauso mano kompetencijai? Karalius Saliamonas rašė: „Puikybę lydi gėda, o pas kukliuosius ateina išmintis“ (Pat 11:2).

¹¹ Tėvai galbūt leidžia vaikui daugelį dalykų pasirinkti pačiam, bet tegul vaikas nemano turįs absoliučią laisvę viską spręsti savarankiškai (Kol 3:20). Žmona, vaikų motina, namie turi didelius įgaliojimus, bet ir jai reikia pripažinti, kad šeimos galva yra vyras (Pat 1:8; 31:10-18; Ef 5:23). O vyrai savo ruožtu irgi turi pripažinti, kad jų viršenybė santykinė ir kad jie pavaldūs Kristui (1 Kor 11:3). Vyresnieji sprendžia visos bendruomenės reikalus, tačiau irgi vadovaujasi taisykle: „Nieko daugiau, negu [Dievo Žodyje] parašyta“ (1 Kor 4:6). Be to, jie atidžiai seka ištikimojo vergo nurodymais (Mt 24:45-47, NW). Jeigu būsime kuklūs ir spręsime tik tuos reikalus, kurie yra mūsų valioje, mūsų žinioje, tai ir mes patys, ir aplinkiniai išsisaugosime visokių baimių ir sielvartų.

12. a) Kodėl pirmiau turi susirinkti visą informaciją? b) Paaiškink, kaip derėtų reikalą išanalizuoti.

 ¹² Pasiieškok reikiamos informacijos. „Darbščiojo užmojai tikrai rodo perteklių, — rašė Saliamonas, — bet kas per daug skuba, tas turi nuostolio“ (Pat 21:5). Galbūt gavai verslo pasiūlymą? Nepasiduok emocijoms. Pirmiau susižinok visus faktus, pasitark su žmonėmis, išmanančiais tuos reikalus, apsvarstyk, kokie Biblijos principai čia taikytini (Pat 20:18). Turimą informaciją susistemink: lape atskirai susirašyk pliusus ir minusus. Prieš nuspręsdamas, ‘paskaičiuok išlaidas’ (Lk 14:28). Apgalvok ne tik finansinius klausimus — įvertink ir kaip sprendimas atsilieps tavo dvasinei gerovei. Kad viską nuodugniai išanalizuotum, reikės nemažai laiko ir pastangų. Tačiau atmink: skuboti sprendimai neretai pridaro rūpesčių, o šito juk norisi išvengti.

13. a) Kuo mus patikina žodžiai, užrašyti Jokūbo 1:5? b) Kodėl melsti Dievą išminties yra teisingas žingsnis?

¹³ Melsk Dievą išminties. Mūsų sprendimai Dievui garbę teiks tik tada, jeigu prašysime jo pagalbos teisingai apsispręsti. Jokūbas rašė: „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta“ (Jok 1:5). Pripažinti, kad gyvenimo sprendimuose mums reikia išminties nuo Dievo, tikrai ne gėda (Pat 3:5, 6). Juk kliaudamiesi vien savo supratimu, greit galime susiklaidinti. Kai meldžiame išminties ir aiškinamės Dievo Žodžio principus, leidžiame veikti šventajai dvasiai, o ji ir padeda įžvelgti tikruosius savo širdies motyvus — kodėl norime pasielgti vienaip ar kitaip (Hbr 4:12; perskaityk Jokūbo 1:22-25).

14. Kodėl neturėtume reikalų atidėlioti?

¹⁴ Apsispręsk. Neskubėk šio žingsnio žengti, pirmiau nepasiieškojęs informacijos ir nepaprašęs Dievą išminties. Juk išmintingas žmogus „apsvarsto kiekvieną žingsnį“ (Pat 14:15, Brb). Tačiau per daug ir nedelsk. Asmuo, linkęs reikalus atidėlioti, randa visokių keistų pasiteisinimų (Pat 22:13). Net ir norėdamas, sprendimo jis neišvengia — galima sakyti, nusprendžia atiduoti savo gyvenimo vadžias kitiems žmonėms į rankas.

15, 16. Ko reikia, norint sprendimą įgyvendinti?

¹⁵ Sprendimą įgyvendink. Gerą sprendimą pasiekėme galbūt tik didelėmis pastangomis, ir visos tos pastangos nueitų niekais, jeigu reikalo nesutvarkytume ligi galo, jeigu to, ką nusprendę, neįgyvendintume. „Visa, ką tik tavo ranka imasi daryti, daryk visomis jėgomis“, — rašė Saliamonas (Mok 9:10). Kad sumanymas pavyktų, tam tikslui reikia atseikėti užtektinai resursų. Kuris nors bendruomenės skelbėjas, tarkim, nusprendžia  tarnauti pionieriumi. Ar jam pavyks? Tikriausiai taip — jeigu tarnybai reikalingo laiko ir jėgų neinvestuos į alinantį darbą, neeikvos besaikėms pramogoms.

¹⁶ Geriausi sprendimai retai kada būna lengviausiai įgyvendinami. Kodėl? Todėl, kad „visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jn 5:19). Mums tenka grumtis su „šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose“ (Ef 6:12). Ir apaštalas Paulius, ir Jėzaus mokinys Judas savo laiškuose mini, kad krikščionims, norintiems viską daryti Dievo šlovei, reikės nemažai pakovoti (1 Tim 6:12; Jud 3).

17. Ko Jehova iš mūsų tikisi, jeigu savo sprendimu esame rimtai įsipareigoję?

¹⁷ Savo sprendimą peržiūrėk ir, ką reikia, pakoreguok. Ne visi sprendimai duoda tiksliai tokių rezultatų, kaip tikėtasi. Daug kas gyvenime priklauso nuo „laiko ir atsitiktinumo“ (Mok 9:11, Brb). Bet yra sprendimų, kurių krikščionis privalo laikytis, net jei sunku. Štai jeigu asmuo pasiaukojo Jehovai arba davė santuokos įžadą, jo sprendimas neatšaukiamas. Dievas tikisi, kad savo rimto sprendimo neišsižadėsime. (Perskaityk Psalmyno 15:1, 2, 4.) Dauguma sprendimų vis dėlto nėra tokie reikšmingi, ir kartais būtų neprošal savo sumanymus peržiūrėti. Galbūt matysi, jog reikia kai ką pakoreguoti, arba net visai persigalvosi. Tegul čia nesutrukdo išdidumas ar užsispyrimas (Pat 16:18). Krikščionis, Dievą šlovinęs ligi pat šiol, prie naujų aplinkybių mielai prisitaikys, kad tik nepaliautų Jehovai teikti šlovės.

Mokykime kitus apsispręsti taip, kad būtų šlovė Dievui

18. Kaip tėvai galėtų mokyti vaiką teisingai apsispręsti?

¹⁸ Teisingai apsispręsti, kad Dievui būtų šlovė, vaikai daugiausia mokosi iš tėvų. Žodžiais, beje, taip iškalbingai nepamokysi kaip savo asmeniniu pavyzdžiu (Lk 6:40). Todėl nutaikę progą tėvai galėtų vaikui papasakoti, kaip patys prie tam tikro sprendimo priėjo. Be to, vertėtų leisti savarankiškai šį tą nuspręsti ir, jeigu viskas gerai pasiseka, vaiką už tai pagirti. O kaip tada, jei vaiko sprendimas pasirodo nevykęs? Pirmiausia galbūt norisi jo nesėkmes užglaistyti, bet tai nebūtinai išeis vaikui į naudą. Tarkim, tėvai leidžia išsilaikyti vairuotojo teises. Paskui naujasis vairuotojas pažeidžia eismo taisykles ir gauna baudą. Už jį gali sumokėti ir tėvai. Bet jeigu pareikalaus, kad tą sumą pats užsidirbtų, jaunuolis, gavęs pamoką, turbūt jau elgsis atsakingiau (Rom 13:4).

19. Ko turėtume Biblijos studijuotojus išmokyti ir kaip tai pavyktų?

¹⁹ Jėzus savo sekėjams prisakė žmones mokyti (Mt 28:20). Biblijos studijuotojas turi išmokti ir kaip teisingai apsispręsti, — tai viena svarbiausių pamokų. Kad šitą gebėjimą asmuo išsiugdytų, nesusigundykime pasakinėti, kaip vienoje ar kitoje situacijoje elgtis. Bus žymiai geriau, jei žmogų išmokysime patį analizuoti Biblijos principus, patį nusistatyti sau veiksmų kryptį. Juk „kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save“ (Rom 14:12). Galiausiai, kad ir kokį reikalą spręstume, tegul tai būna Dievo šlovei!

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kodėl mums reikia mokytis teisingai apsispręsti?

• Kaip žmogų kartais paveikia baimė ir kas padėtų visokius nuogąstavimus išsklaidyti?

• Kokie šeši žingsniai veda mus prie gerų sprendimų, teikiančių Dievui garbę?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis/iliustracija 16 puslapyje]

Žingsniai, vedantys prie gerų sprendimų

1 Neperženk leistinų ribų

2 Pasiieškok informacijos

3 Melsk Dievą išminties

4 Apsispręsk

5 Sprendimą įgyvendink

6 Peržiūrėk ir pakoreguok

[Iliustracija 15 puslapyje]

Neryžtingas žmogus yra kaip nevairuojamas laivas audringoje jūroje