Ar leidiesi Dievo dvasios vedamas?
Ar leidiesi Dievo dvasios vedamas?
„Teveda mane lygiu taku tavo maloningoji Dvasia!“ (PS 143:10).
1, 2. a) Paminėk kelis pavyzdžius, kaip Jehova šventąja dvasia padeda savo tarnams. b) Ar šventoji dvasia veikia tik ypatingais atvejais? Paaiškink.
SU KUO dažniausiai mintyse susieji šventosios dvasios veikimą? Gal su Gideono ir Samsono žygdarbiais? (Ts 6:33, 34; 15:14, 15) O gal pamąstai apie drąsius pirmojo amžiaus krikščionis, prisimeni Steponą, koks ramus jis stovėjo prieš sinedrioną (Apd 4:31; 6:15). Arba galbūt į galvą ateina šių laikų pavyzdžiai: džiaugsmo pertekę tarptautiniai kongresai, už neutralumą kalinamų brolių ištikimybė, stulbinanti evangelizacijos darbo plėtra. Iš viso šito matome, kaip galingai Dievo dvasia veikia.
2 Tačiau ar šventosios dvasios veikmė pasireiškia tik ypatingais atvejais, išskirtinėmis aplinkybėmis? Ne. Dievo Žodis sako, kad krikščionys ‘gyvena dvasia’, ‘leidžiasi dvasios vadovaujami’, ‘elgiasi pagal dvasią’ (Gal 5:16, 18, 25). Šie pasakymai liudija, jog šventoji dvasia mūsų gyvenime gali veikti nuolat. Kasdien turėtume Jehovą melsti, kad mūsų mintis, žodžius, mūsų darbus šventąja dvasia nukreiptų į teisingą kelią. (Perskaityk Psalmyno 143:10.) Jeigu dvasiai leidžiame nevaržomai veikti, ji puoselės mumyse gerą vaisių — tokį, kuris malonus aplinkiniams ir kuris Dievui teikia garbę.
3. a) Kodėl mums reikia leistis šventosios dvasios vedamiems? b) Kokius klausimus aptarsime?
3 Kodėl privalu leistis šventosios dvasios vedamiems? Antraip mus lengvai užvaldytų kita jėga, priešinga šventosios dvasios veikimui. Ta jėga Šventajame Rašte vadinama „kūno geismais“, o tai yra mūsų nuodėmingi polinkiai, netobulumas, paveldėtas iš protėvio Adomo. (Perskaityk Galatams 5:17.) Tačiau ką reiškia leistis vedamiems Dievo dvasios? Ką daryti, kad atsispirtume prieš savo nuodėmingą kūną? Dabar apie tai ir pakalbėsime. Kartu aptarsime paskutines šešias „dvasios vaisiaus“ skilteles, būtent „kantrybę, malonumą, gerumą, ištikimybę [„tikėjimą“, NW], romumą, susivaldymą“ (Gal 5:22, 23).
Romumu ir kantrybe puoselėjame bendruomenėje santarvę
4. Kaip santarvę bendruomenėje padeda puoselėti romumas ir kantrybė?
4 Perskaityk Kolosiečiams 3:12, 13. Romumas ir kantrybė eina koja kojon. Bendruomenės santarvė labai priklauso nuo jų abiejų. Ir viena, ir kita dvasios vaisiaus skiltelė padeda su aplinkiniais elgtis maloningai, greitai nesuirzti, susilaikyti neatsikirtus į nemalonų žodį ar poelgį piktuoju. Jeigu tarp mūsų ir bendratikio įvyksta koks nesusipratimas, apsivilkime kantrybe ir į brolį ar sesę nenumokime ranka. Atsiradusią spragą kaip galėdami stenkimės užtaisyti. Ar bendruomenėje apsieitume be romumo ir kantrybės? Tikrai ne. Visi juk esame netobuli.
5. Kas nutiko tarp Pauliaus ir Barnabo ir ką tai rodo?
5 Prisiminkime, kas nutiko tarp Pauliaus ir Barnabo. Evangelizacijos tarnyboje jie nebe pirmus metus darbavosi petys į petį. Ir vienas, ir antras buvo geras krikščionis. Bet sykį tarp jųdviejų „kilo smarkus ginčas, ir jie išsiskyrė“ (Apd 15:36-39). Šis pasakojimas rodo, jog net atsidavę Dievo tarnai kartais gali tarpusavyje nesutarti. O ką krikščioniui daryti, kad nesusipratimas neišprovokuotų barnio ir kad santykiai visiškai nepašlytų?
6, 7. a) Kaip Šventajame Rašte patariama užbėgti kivirčui už akių? b) Ką laimėsi, jeigu būsi „greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti“?
6 Pasakymas „kilo smarkus ginčas“ byloja, kad Paulius ir Barnabas susikivirčijo staiga ir gana smarkiai. Jeigu šnekėdamasis su bendratikiu jauti, kaip širdyje kaupiasi apmaudas ar susierzinimas, atmink, kas rašoma Jokūbo 1:19, 20: „Kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti. Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo.“ Priklausomai nuo aplinkybių, gal bandyk pakeisti temą, atidėk pokalbį kitam kartui arba atsiprašęs visai pasišalink, kol dar nespėjai įsiplieksti (Pat 12:16; 17:14; 29:11).
7 Ką laimėsi šiuo patarimu sekdamas? Jeigu duosi laiko savo jausmams atvėsti, rūpimą reikalą išsakysi maldoje ir apgalvosi, kaip pokalbį toliau tęsti, leisiesi Dievo dvasios vedamas (Pat 15:1, 28). Dvasia tau padės išlikti romiam, parodyti kantrybę. Tada gebėsi elgtis, kaip prisakyta Efeziečiams 4:26, 29: „Rūstaudami nenusidėkite! [...] Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; kalbėkite vien kas gera, kas prireikus ugdo ir duoda malonę klausytojams.“ Apsivilkę romumu ir kantrumu, mes tikrai daug nuveiksime, kad bendruomenėje klestėtų taika ir vienybė.
Tavo maloningumas ir gerumas tegul teikia šeimai atgaivą
8, 9. Kas yra maloningumas ir gerumas ir kaip šios dorybės paveikia namų atmosferą?
8 Perskaityk Efeziečiams 4:31, 32; 5:8, 9. Kaip per dienos karščius gaivina švelnus vėjelio dvelksmas ar šaltas gėrimas, taip atgaivą teikia ir maloningumas, gerumas. Šiomis dorybėmis namuose kuriama jauki atmosfera. Maloningumas yra patraukli vidinė savybė, kylanti iš nuoširdaus rūpinimosi aplinkiniais — rūpinimosi, įkūnyto paslaugiais darbais, šiltais žodžiais. Gerumas, panašiai kaip maloningumas, irgi skatina veikti — pasireiškia darbais, daromais kitų labui. Ši savybė, pavyzdžiui, neatsiejama nuo dosnumo (Apd 9:36, 39; 16:14, 15). Tačiau vien tuo gerumas neapsiriboja.
9 Gerumas — tai ir vidinis taurumas. Asmuo geras yra ne vien savo poelgiais, bet, svarbiausia, visa esybe. Įsivaizduokime šeimininkę: pasiėmusi ji pjausto vaisių ir atidžiai žiūri, kad niekur nebūtų įgedęs, tikrina, ar kiekvienas gabalėlis minkštas, sultingas. Gerumo, išugdyto šventosios dvasios, visa krikščionio gyvensena yra pertekusi kaip tas prinokęs vaisius sulčių.
10. Kas padėtų šeimos nariams puoselėti dvasios vaisių?
10 Kas padėtų krikščionims šeimoje būti geriems, tarpusavyje elgtis maloningai? Nuodugnus Dievo Žodžio pažinimas (Kol 3:9, 10). Galbūt šeimos galva nuspręs kartu su namiškiais dvasios vaisių pagvildenti per savaitinį dvasinio ugdymo vakarą. Tokias studijas surengti nesunku. Žinių apie kiekvieną skiltelę leidiniuose savo kalba rasite pasitelkę turimas paieškos priemones. Kas savaitę galite aptarti po nedaug, vos po keletą pastraipų, ir kiekvienai vaisiaus skiltelei skirti net po kelias savaites. Gilindamiesi į straipsnius, perskaitykite ir drauge apsvarstykite nurodytas Šventojo Rašto eilutes. Apgalvokite, kaip pritaikysite, ką sužinoję, ir melskite Jehovą jūsų pastangas laiminti (1 Tim 4:15; 1 Jn 5:14, 15). Ar tokios studijos šeimos narių santykius tikrai gali pagerinti?
11, 12. Kuo dviem krikščionių poroms buvo naudinga panagrinėti, kokia dorybė yra maloningumas?
11 Norėdama nuo pat pradžių dėti santuokai tvirtą pamatą, viena jauna pora kaip tik nusprendė išsamiai panagrinėti dvasios vaisių. Kuo tai pravertė? „Sužinojome, kad būti ištikimam reiškia būti ir maloningam, kad šie du dalykai labai susiję. Mūsų santykiai nuo tada įgavo naują atspalvį, — pasakoja žmona. — Išmokome vienas kitam nusileisti, vienas kitam atleisti. Taip pat išmokome padėkoti ir, kai reikia, atsiprašyti.“
12 Kiti sutuoktiniai, tarpusavyje nebesutardami, matė, kad abiem labiausiai trūksta maloningumo. Tada nusprendė drauge patyrinėti, kas apie maloningumą žinotina. Ar tai buvo naudinga? „Per studijas išsiaiškinome, kad maloningumas skatina įžvelgti kitame žmoguje gėrį. Maloningas asmuo neskuba smerkti, neprimeta kitam blogų motyvų, — pasakoja vyras. — Ėmėme labiau žiūrėti vienas kito poreikių. Stengiausi elgtis maloningai, ir žmona jau galėjo laisvai išsakyti, ką mąsto, ką jaučia, o aš šitą priimdavau nebe kaip įžeidimą. Aišku, turėjau nugalėti išdidumą. Kai vienas kito atžvilgiu tapome maloningesni, mūsų barikados po truputį suiro. Pasijutome tarsi ištrūkę į laisvę.“ Gal dvasios vaisių pagvildenti vertėtų ir jūsų šeimai?
Tikėjimu vadovaukimės ir vienumoje
13. Kokio pavojaus turime saugotis, kad mūsų dvasingumas nenukentėtų?
13 Krikščionis turi leistis Dievo dvasios vedamas ir viešumoje, ir vienumoje. Bet pramogų pasaulis dabar itin drąsiai propaguoja žemą moralę, žiūrovui siūloma visa virtinė nepadorių vaizdų. Mūsų dvasingumas todėl yra pavojuje. Ką krikščioniui daryti? Dievo Žodis pataria: „Atsižadėję bet kokios netyrybės bei piktybių gausos, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas“ (Jok 1:21). Pakalbėkime, kaip Jehovos akivaizdoje tyriems išlikti mums padėtų dar viena dvasios vaisiaus skiltelė — tikėjimas.
14. Kaip tikėjimo stoka gali vesti prie nekrikščioniško elgesio?
14 Tikėti iš esmės reiškia Jehovą Dievą giliai širdyje laikyti realiu asmeniu. Jeigu Dievas nebūtų mums realus, greitai galėtume pasielgti taip, kaip krikščioniui nedera. Štai viena pamoka iš senovės. Dievo tautos žmonės slapčia ėmė daryti pasibjaurėtinus darbus. Jehova tai apreiškė pranašui Ezechieliui: „Žmogau, ar matai, ką Izraelio namų seniūnai daro patamsiais, kiekvienas savo stabų kambaryje, sakydami: ‘Viešpats mūsų nemato! Viešpats paliko kraštą!’“ (Ez 8:12). Atkreipkime dėmesį, kur slypėjo šios negerovės šaknys: žmonės netikėjo, kad viskas, ką jie veikia, Jehovai yra gerai žinoma. Jehova jiems nebuvo realus.
15. Kaip esame apsaugoti, jeigu Jehovą tvirtai tikime?
15 O dabar pakalbėkime apie visai kitokį pavyzdį — apie Juozapą. Nors atsidūrė toli nuo savo šeimos ir savo tautos, Juozapas nesutiko su Potifaro žmona svetimauti. Kodėl? Jo paties žodžiais tariant, „kaipgi galėčiau taip nedorai pasielgti ir nusidėti Dievui?“ (Pr 39:7-9). Iš tikrųjų Jehova jam buvo realus. Jeigu ir mes Dievą laikome realiu asmeniu, savo malonumui net ir vienumoje netyrų reginių nežiūrėsime, apskritai nedarysime nieko, ką žinome esant negera ir kas Dievą liūdintų. Pasiryšime elgtis kaip psalmininkas, kuris giedojo: „Savo namuose gyvensiu dora širdimi. Į nieką, kas žema, niekada nekreipsiu žvilgsnio“ (Ps 101:2, 3).
Rodydamas susivaldymą, saugai savo širdį
16, 17. a) Kaip „berniokas be sveikos nuovokos“ patenka į nuodėmės pinkles? b) Kaip šiandien asmuo, nesvarbu, kokio amžiaus, panašiai gali statyti save į pavojų? (Atkreipk dėmesį į iliustraciją 26-ame puslapyje.)
16 Susivaldymas, paskutinė dvasios vaisiaus skiltelė, įgalina mus Dievo smerkiamiems dalykams pasakyti „ne“. Ši dorybė, be to, padeda saugoti širdį (Pat 4:23). Pažiūrėkime scenarijų, aprašytą Patarlių 7:6-23, kai „berniokas be sveikos nuovokos“ susigundo paleistuvės vilionėmis. Į pinkles jis įsipainioja eidamas „gatve netoli kampo, žengdamas keliu jos namų link“. Į šią vietą jis atsidangino galbūt smalsumo vedamas. Ir pats nesupranta, kad puola į didžiausią kvailystę, kuri „kainuos jam gyvastį“.
17 Kaip jaunuolis būtų galėjęs pražūtingos klaidos išvengti? Jam reikėjo paisyti perspėjimo: „Nenuklyskite į jos takus“ (Pat 7:25). Štai pamoka: jeigu norime, kad mums vadovautų Dievo dvasia, tų takų, kur laukia pagunda, venkime iš tolo. Į kvailystę, nelyginant anas „berniokas be sveikos nuovokos“, asmuo gali įpulti, pavyzdžiui, be tikslo perjunginėdamas televizijos kanalus arba naršydamas po internetą. Netyčia, o gal ir sąmoningai jis užkliūva už tokių scenų, kurios kelia lytinį jaudulį. Pornografijos, netyrų vaizdų, žiūrėjimas ilgainiui tampa įpročiu ir tai labai suteršia sąžinę, atitolina žmogų nuo Dievo. Galiausiai tai net gali kainuoti gyvastį. (Perskaityk Romiečiams 8:5-8.)
18. Kokių priemonių krikščionis gali imtis savo širdžiai apsaugoti ir kodėl čia reikia susivaldymo?
18 Aišku, jei pamatome gundantį vaizdą, galime ir net privalome parodyti susivaldymą — tučtuojau bėgti nuo pavojaus. Dar geriau būtų, jei tokių situacijų apskritai vengtume (Pat 22:3). Susivaldymą rodysime taip pat nusistatydami dėl saugumo tam tikras taisykles ir jų paisydami. Štai kompiuterį būtų patartina laikyti visiems gerai matomoje vietoje. Kai kurie krikščionys nusprendė kompiuteriu naudotis ir televizorių žiūrėti tiktai kitiems esant šalia arba išvis atsisakė interneto. (Perskaityk Mato 5:27-30.) Kad apsisaugotume patys ir apsaugotume šeimos narius, imkimės visų būtinų priemonių. Tada galėsime Jehovą garbinti „iš tyros širdies, geros sąžinės ir nuoširdaus tikėjimo“ (1 Tim 1:5).
19. Kodėl verta leistis šventosios dvasios vedamiems?
19 Vaisius, kurį išaugina šventoji dvasia, yra visokeriopai vertingas. Romumas ir kantrybė prisideda prie to, kad bendruomenėje klestėtų santarvė. Maloningumas ir gerumas kuria šeimoje jaukią atmosferą. Tikėjimas ir susivaldymas padeda laikytis šalia Jehovos, išlikti jo akyse tyriems. Galatams 6:8 užrašyti žodžiai mus patikina: „Kas sėja Dvasiai, tas iš Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą.“ Dėl Kristaus išperkamosios aukos Jehova begalinę ateitį savo dvasia atvers visiems, kas leidžiasi šventosios dvasios vedami.
Kaip atsakytum?
• Kaip savo romumu ir kantrybe puoselėjame bendruomenėje santarvę?
• Kas padėtų krikščionims šeimoje būti geriems, elgtis maloningai?
• Kodėl savo širdžiai apsaugoti reikia tikėjimo ir susivaldymo?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 24 puslapyje]
Ką patartina daryti, kad nekiltų barnis?
[Iliustracija 25 puslapyje]
Pagvildenti dvasios vaisių naudinga būtų ir jūsų šeimai
[Iliustracija 26 puslapyje]
Kokių pavojų išsisaugome rodydami tikėjimą ir susivaldymą?
