Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar žinote?

Ar žinote?

Ar žinote?

Kokių Biblijoje minimų asmenvardžių aptinkama senoviniuose molio antspauduose?

▪ Senovės laikais oficialų dokumentą paprastai suvyniodavo, perrišdavo virvele, ant mazgo uždėdavo gumulėlį drėgno molio ir jame įspausdavo ženklą. Antspaudu dokumentai buvo pasirašomi, paliudijamas ir patvirtinamas jų tikrumas.

Kai kas turėjo žiedą-antspaudą ir tokį daiktą, aišku, itin brangino (Pradžios 38:18; Esteros 8:8; Jeremijo 32:44). Antspaude dažniausiai būdavo savininko vardas, titulas ir tėvo vardas.

Archeologai yra radę šimtus senovinių molio antspaudų. Kai kurie iš jų yra su Biblijoje minimų žmonių vardais. Pavyzdžiui, rasta antspaudų, kurie, archeologų manymu, buvo padaryti dviejų Judo karalių. Vienuose parašyta „Ahazo, [sūnaus] Jehotamo [Jotamo], Judo karaliaus“, kituose — „Ezekijo, [sūnaus] Ahazo, Judo karaliaus“ (2 Karalių 16:1, 20). Ahazas ir Ezekijas valdė aštuntajame amžiuje prieš mūsų erą.

Mokslininkai ištyrė ir nemažai kitų antspaudų, kuriuos, kaip manoma, įspaudė Biblijoje minimi asmenys. Tarp jų yra Jeremijo knygoje paminėtas Baruchas (Jeremijo sekretorius), Gemarijas („Šafano sūnus“), Jerachmeelis („karaliaus sūnus“), Juchalas (arba Jehuchalas, „Šelemijo sūnus“) ir Seraja (Barucho brolis) (Jeremijo 32:12; 36:4, 10, 26; 38:1; 51:59).

Kaip Biblijoje skirstomas paros laikas?

▪ Hebrajiškosiose Biblijos knygose vartojami tokie žodžiai kaip „rytas“, „vidudienis“, „vakaras“ (Pradžios 24:11; 1 Karalių 18:26). Iš pradžių hebrajai naktį dalijo į tris sargybas po maždaug keturias valandas. Vėliau graikų ir romėnų papročiu naktį ėmė skirstyti į keturias sargybas. Tikriausiai tokį laiko matavimą turėjo omenyje Jėzus sakydamas: „Budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgystėje, ar rytmety“ (Morkaus 13:35). Pirmoji, „vakaro“, sargyba trukdavo nuo saulėlydžio iki dvidešimt pirmos valandos, antroji baigdavosi „vidurnaktyje“, trečioji — „gaidgystėje“, maždaug trečią nakties, o ketvirtoji sargyba tęsdavosi iki ankstyvo „rytmečio“, tai yra iki saulėtekio. Štai Evangelijoje pagal Matą paminėta, kad Galilėjos ežero paviršiumi Jėzus ėjo „ketvirtos nakties sargybos metu“ (Mato 14:23-26).

Graikiškosiose Biblijos knygose žodis „valanda“ reiškia dvyliktą dalį dienos — šviesaus paros meto, nuo aušros iki saulėlydžio (Jono 11:9). Kadangi saulė, nelygu sezonas, Izraelyje teka ir leidžiasi skirtingu metu, paprastai nurodydavo tik apytikrį įvykio laiką. Pavyzdžiui, Apaštalų darbų 10:9 sakoma: „Buvo apie šeštą valandą.“

[Iliustracija 15 puslapyje]

Molio antspaudai su Ezekijo bei Ahazo (priekyje) ir galbūt Barucho (tolesnis) vardais

[Šaltinių nuorodos]

Tolesnis: Courtesy of Israel Museum, Jerusalem

Priekyje: www.BibleLandPictures.com/Alamy

[Iliustracija 15 puslapyje]

Saulės laikrodis. Romos imperijos laikotarpis (27 m. p. m. e.—476 m. e. m.)

[Šaltinio nuoroda]

© Gerard Degeorge/The Bridgeman Art Library International