Ar gyvenimas turi prasmę?
Ar gyvenimas turi prasmę?
„AR GYVENIMAS turi kokią nors prasmę?“ Šis klausimas iškyla daugeliui. Kad ir kaip žmogus į gyvenimą žiūrėtų, austrų neurologo Viktoro Franklio žodžiais tariant, „beprasmybės ir tuštumos jausmo“ dažnas, deja, neišvengia.
Kodėl toks jausmas neaplenkia daugybės žmonių? Viena, milijonai visame pasaulyje gyvena itin prastomis, pasibaisėtinomis sąlygomis. Skurdas, ligos, beatodairiškas smurtas, priespauda — tokia jų kasdienybė. Iš tikrųjų žmonės „turi daug vargo“, kaip kadaise pats kentėdamas pasakė Jobas (Jobo 14:1). Jų vienintelis tikslas — ištverti tą dieną.
Kita vertus, milijonai gyvena turtingai. Jiems, atrodo, netrūksta nieko. Vis dėlto tikro pasitenkinimo daugelis nejaučia. Kodėl? Neretai „vargų ir kančių“ sukelia kokia netikėta finansinė krizė ar skaudi nelaimė, pavyzdžiui, vaiko mirtis, ir tada puoselėtos viltys bei svajonės sudūžta (Psalmyno 90:10, Brb).
Beprasmybės ir tuštumos jausmas dar labiau sustiprėja, kai imame galvoti, koks iš tikrųjų trumpas mūsų gyvenimas. Dažnam tiesiog nesuvokiama, kodėl žmogus, turintis tokį didelį potencialą, taip greitai išnyksta. Daugelis, net jei baisios nelaimės juos ir aplenkia, negali susitaikyti su karčia realybe, kad anksčiau ar vėliau visus pasiglemžia mirtis (Mokytojo 3:19, 20).
Ar visada gyvenimas atrodys beprasmis?
Apie žmogaus gyvenimą kadaise taikliai pasakė senovės Izraelio karalius Saliamonas. Jis stebėjo, kaip žmonės, pasitelkę savo išmonę ir gabumus, sunkiai triūsia: sodina, veisia, stato, rūpinasi šeimomis — kaip, beje, ir mes šiandien. Tada ėmė svarstyti, kokia viso to prasmė, ir priėjo prie išvados, kad visa, ką žmogus daro, yra „tuštybė ir vėjo gaudymas“ (Mokytojo 2:17, Brb).
Ar karalius Saliamonas manė, jog mūsų gyvenimas visada ir bus „tuštybė ir vėjo gaudymas“? Ne, jis tiesiog norėjo pavaizduoti, koks gyvenimas yra šiame netobulame pasaulyje. Tačiau Dievo įkvėptame Žodyje sakoma, kad taip bus ne visuomet.
Kodėl galime tuo neabejoti? Siūlome perskaityti tolesnius du straipsnius. Juose paaiškinta, kodėl gyvenimas atrodo toks beprasmis, kaip ateityje viskas pasikeis ir kaip jau dabar galime gyventi prasmingiau.
