Skip to content

Skip to table of contents

Dirava Ena Laga-ani Lalonai Oi Vareai Vadaeni, A?

Dirava Ena Laga-ani Lalonai Oi Vareai Vadaeni, A?

Dirava Ena Laga-ani Lalonai Oi Vareai Vadaeni, A?

“Dirava ena hereva be ia mauri noho, bona ia be mai ena siahu.”​—⁠HEB. 4:⁠12.

1. Edena dala ai Dirava ena laga-ani lalonai ita vareai diba? Bona dahaka dainai kamonai karaia ita hahedinaraia be auka?

 VANEGAI pura ena stadi amo ita dibaia gauna be, Iehova ita kamonai henia bona ena orea ida ita gaukara hebou neganai, Dirava ena laga-ani lalonai ita vareai diba. Iseda kamonai karana amo ita hahedinaraia ita ura Iehova ena ura do ia guguru. To nega haida Dirava ita kamonai henia karana be auka. Hegeregere, Baibel stadi amo ita laloparara iseda kara ta ita haidaua be namo, to, unai ita karaia totona be auka. Bema ita be unai bamona, namona be Iehova ena ‘hereva ita badinaia haraga.’ (Iam. 3:17) Inai stadi ese ita do ia durua bena do ita itaia, ita be hereva badinaia haraga taudia eiava lasi.

2, 3. Iehova ese ita ia lalonamo henia totona, dahaka ita karaia be namo?

2 Bema emu stadi karana amo oi diba gau haida oi haidaua be namo, unai do oi karaia haraga, a? Mani inai oi laloa: Baibel ia gwau, Iehova ia ura ena orea lalonai ia haboua taudia be “bese ibounai edia kohu namodia.” (Hag. 2:⁠7) Unai ese ia hahedinaraia Dirava dekenai idia be “kohu namodia,” badina idia be kara maoromaoro idia ura henia. Momokani, Baibel ita stadilaia matamaia neganai, ita momo be kara dikadia ita karaia. To, Dirava bona ena Natuna ita lalokau henia bona ita ura Dirava ita hamoalea dainai, iseda kara bona lalohadai ita haidaua. Guriguri amo Iehova ena heduru ita noia bona ita hekwarahi bada iseda kara ita haidaua totona. Unai murinai, ita hegeregere bapatiso ita abia bona Iehova ese ita ia lalonamo henia.​—⁠Kolose 1:​9, 10 duahia.

3 To, ita be do goevadae lasi taudia. Unai dainai ita hekwarahi noho, gau haida ita haidaua totona. To, bema kara maoromaoro ita badinaia noho, Iehova ia gwauhamata ita do ia durua.

Sisiba Ita Abia Neganai

4. Iehova be edena dala toi amo ita ia sisiba henia?

4 Namona be iseda manoka gaudia ita diba guna, unai amo do ita diba dahaka gaudia ita haidaua be namo. Iehova be dala idauidau ai ita ia durua. Reana pablik tok ta amo o iseda magasin ena hereva ta ese ia hahedinaraia iseda lalohadai o kara ta be ia maoro lasi. To, nega haida pablik tok o magasin ena point badana ita reaia, unai neganai Iehova ese iseda tadikaka o taihu ta ia gaukaralaia mai manau ida ita ia sisiba henia totona.​—⁠Galatia 6:1 duahia.

5. Sisiba ita abia neganai, nega haida dahaka ita karaia? Dahaka dainai elda taudia ese ita idia durua noho be namo?

5 Ena be ta ese mai manau bona lalokau ida ita ia sisiba henia, to ia be goevadae lasi dainai, reana ena sisiba ita abia dae be auka. To Iehova ese elda taudia ia hagania namona be ‘mai manau ida ita idia hamaoromaoroa’ totona. (Gal. 6:⁠1) Bema edia sisiba ita abia dae, Iehova dekenai ita be “kohu namodia” bamona. Oibe, ita guriguri neganai, nega momo Iehova ita hamaoroa ita be goevadae lasi taudia dainai kerere momo ita karaia. To, elda taudia ese ita idia hamaoroa ita be kerere ta ita karaia neganai, ita badu bona ita ura eda kara ita gwauraia maoro toho, eiava ekskius idauidau ita gwauraia. Reana ita gwau, unai elda be ita ia ura henia lasi dainai ita ia sisiba henia, o ia be manau lasi dalanai ita ia hereva henia. (2 Kin. 5:11) Eiava elda taudia dekenai ita badu badina ita idia hamaoroa iseda ruma bese tauna ta be kerere ia karaia, eiava iseda toana o dabua be Keristani tauna bamona lasi. Eiava ita do idia hamaoroa iseda tauanina bona toana do ia goeva be namo, eiava idia gwau ita abia hidi moale karana be Iehova ese ia inai henia. Ita badu dainai, reana hereva kererena ita gwauraia bona unai ese ita bona elda tauna huanai lalohisihisi ia havaraia diba. To gabeai, iseda badu ia keru neganai, ita laloparara unai elda be ita ia laloa bada dainai unai sisiba ia henia bona ita abia dae.

6. Edena dala ai Baibel ese “kudouna ai idia noho lalohadai bona ura ibounai” ia hahedinaraia diba?

6 Inai stadi ena siri badana ia gwau Dirava ena hereva be “mai ena siahu.” Anina be Dirava ena hereva ese taunimanima ia durua diba edia mauri idia haidaua totona. Ita do bapatiso lasi neganai, Baibel ese ita ia durua iseda kara haida ita haidaua totona, bona ita bapatiso murinai, unai ita do karaia noho. Paulo ese Heberu tadikaka ia tore henia neganai, ia gwau Dirava ena hereva be “tau ta ia gwadaia neganai, ena lalona momokani ai ia vareai bona unai tauna ena lalona bona iena kara toana ia hapararaia,” bona “kudouna ai idia noho lalohadai bona ura ibounai ia tahua diba.” (Heb. 4:12) Unai siri ena anina be Dirava ena ura ita dekenai ita lalopararalaia neganai, ita karaia karadia ese eda kudouna ai ia noho lalohadai ia hahedinaraia. Namona be sibona oi nanadaia, ‘taunimanima vairanai egu kara toana be idau, to egu kudouna ai ia noho lalohadaina be idau, a?’ (Mataio 23:​27, 28 duahia.) Hari ita ese hekwakwanai haida do ita herevalaia. Unai bamona negadiai oi be dahaka do oi karaia?

Iehova Ena Orea ida Ita Raka Noho

7, 8. (a) Dahaka dainai Heberu Keristani taudia haida idia ura Mose ena Taravatu idia badinaia noho? (b) Dahaka dainai ita gwau diba idia be Iehova ena ura idia badinaia lasi?

7 Aonega Herevadia 4:18 ena hereva ita diba, ia gwau: “Kara maoromaoro taudia idia raka noho dalana, be daba rere bamona. Edia dala ena diari be ia bada lao noho, ela bona dina tubua momokani ia hedinarai.” Unai ese ia hahedinaraia nega ia hanaia lalonai, Iehova ena ura bona ia ita hamoalea diba daladia ita lalopararalaia namonamo.

8 Vanegai stadi lalonai ita itaia Iesu ia mase murinai, Heberu Keristani taudia momo idia ura Mose ena Taravatu idia badinaia noho. (Kara 21:20) Paulo ia gwau Keristani taudia ese Taravatu idia badinaia be anina lasi, to haida be unai idia abia dae lasi. (Kol. 2:​13-15) Reana idia laloa bema Taravatu haida idia badinaia, Iuda tomadiho taudia ese idia do idia dagedage henia lasi. To, Paulo ese idia ia hamaoroa bema Dirava ena ura idia badinaia lasi, iena laga-ani lalonai do idia vareai lasi. * (Heb. 4:​1, 2, 6; Heberu 4:11 duahia.) Iehova ena lalonamo idia abia totona, Iehova ese ia abia hidi dalana ai ia idia tomadiho henia be namo.

9. Baibel ena hahediba herevana ta ena anina matamata ia hedinarai neganai, emu hemami be edena bamona?

9 Hari, igui hesiai tauna mai ena kamonai ese ita idia durua Baibel ena hahediba hereva ena anina matamata ita lalopararalaia totona. Ita moale badina Iehova be unai igui hesiai tauna mai ena kamonai ia gaukaralaia ita dekenai hereva momokani ia hadibaia totona. Nega haida Hakaua Oreana ese hahediba herevadia edia anina idia tahua namonamo lou. Bona bema idia itaia idia gwauraia hahediba herevana ta be ia maoro lasi, idia gari lasi ena anina matamata idia hahedinaraia totona. Idia diba haida ese idia do idia gwauraia dika unai hahediba hereva matamata dainai, to unai idia laloa bada lasi. Idia laloa bada gauna be Iehova ena ura idia badinaia bona iena orea ida idia raka noho. Igui hesiai tauna mai ena kamonai ese Baibel ena hahediba hereva ena anina matamata ia hahedinaraia neganai, emu hemami be edena bamona?​—⁠Luka 5:39 duahia.

10, 11. Haroro dalana matamatana dekenai tadikaka haida edia lalohadai be dahaka? Edia sivarai amo dahaka ita dibaia?

10 Mani haheitalai ma ta ita laloa. Lagani handred gunanai, pablik tok namodia idia henia tadikaka haida idia laloa unai sibona be taunimanima haroro henia dalana namona. Idia ura taunimanima vairanai tok idia henia bona edia ladana do idia hanamoa. Gabeai, Iehova ena taunimanima idia laloparara Iehova ia ura lasi pablik tok sibona do idia karaia. To, ruma-ta-ruma-ta bona dala ma haida ai taunimanima do idia haroro henidia. Unai pablik tok namodia idia henia tadikaka be idia ura lasi unai idia karaia. Edia tok henia dalana amo ma haida idia laloa idia be Iehova idia lalokau bona kamonai henia momokani, to edia kara be idau. Idia ese Iehova ena orea idia rakatania, bona ita diba Iehova be idia dekenai ia moale lasi.​—⁠Mat. 10:​1-6; Kara 5:42; 20:⁠20.

11 Matamanai, tadikaka taihu momo danu be idia hekwarahi bada ruma-ta-ruma-ta ai idia haroro totona. To, Iehova ena hereva idia kamonai bona iena orea idia badinaia. Gabeai, haroro dalana matamatana idia manadalaia bona Iehova ese edia gaukara ia hanamoa. Igui hesiai tauna mai ena kamonai ese oi ia hamaoroa haroro dalana matamatana oi badinaia neganai, dahaka oi karaia? Ena be ia auka oi dekenai to do oi badinaia, a?

Eda Lalokau Tauna Ta be Iehova Ia Rakatania Neganai

12, 13. (a) Dahaka dainai Iehova ia gwau, “kara dika tauna be umui emui huana amo umui kokia”? (b) Keristani tama sina be dahaka hekwakwanai idia davaria diba?

12 Iehova hamoalea totona, taravatu utua karadia idauidau amo do ita gini siri. (Tito 2:14 duahia.) To, nega haida unai hahegani ita badinaia be auka. Mani inai haheitalai ita laloa: Keristani tau bona hahine edia natuna mero tamona be hereva momokani ia rakatania. Ia ese inai tanobada ena “kara dika ena moale, nega sisina do ia noho gauna ia ura henia,” to Iehova bona iena tamana sina edia hetura karana namona ia laloa bada lasi. Iena kara dainai kongrigeisen amo idia atoa siri.​—⁠Heb. 11:⁠25.

13 Madi, ena tama sina idia lalohisihisi bada! Idia diba Baibel ia gwau: “Bema tadikaka ta be matabodaga tauna, eiava mataganigani tauna, eiava kaivakuku tomadiho henia tauna, eiava hereva dika tauna, eiava kekero tauna, eiava henaohenao tauna, ia do umui bamoa lasi bona ia ida do umui aniani lasi danu.” Ma ia gwau: “Kara dika tauna be umui emui huana amo umui kokia.” (1 Kor. 5:​11, 13) Idia laloparara inai hereva “tadikaka” be idia ida ia noho lasi natuna ia herevalaia danu. To edia natuna idia lalokau henia bada dainai, reana do idia laloa: “Emai natuna ai hereva henia be namo, badina ai ura durua Iehova dekenai do ia giroa lou.” *

14, 15. Tama sina be idia atoa siri natuna idia ura hereva henia neganai, dahaka idia laloatao be namo?

14 Edia natuna dainai idia lalohisihisi tama sina ita lalodia bada. Edia natuna be ena kara ia haidaua diba, to ia ura kara dika ia karaia noho, bona ia ura lasi iena tama sina bona kongrigeisen ia bamoa. Tama sina idia ura ia idia durua, to iena abia hidi idia biagua diba lasi. Unai hekwakwanai ia vara dainai, tama sina idia lalohisihisi bada.

15 Unai tama sina be dahaka do idia karaia? Iehova ena hahegani do idia badinaia, a? Momokani, bema ruma bese lalonai hekwakwanai ta ia vara, unai nega sibona ai ia idia hereva henia diba, to namo lasi ekskius idia tahua ia ida nega momo idia herevahereva totona. Abia hidi idia karaia neganai, namona be Iehova ena hemami idia laloatao. Ia ura iena taunimanima be idia goeva, unai dainai ia gwau “kara dika tauna” be kongrigeisen amo do idia atoa siri. Danu ia ura kara dika tauna be do ia helalo-kerehai bona kongrigeisen dekenai do ia giroa. Edena dala ai Keristani tama sina ese Iehova ena kara idia tohotohoa diba?

16, 17. Arona ena sivarai amo dahaka ita dibaia?

16 Mose ena kakana Arona be ena natudia rua edia kara dainai ia lalohisihisi. Iena natudia Nadaba bona Abihu be Iehova ese ia abia dae lasi dalanai boubou idia karaia. Iehova ese guba amo lahi ia siaia bona ia hamasedia, unai dainai Arona ia lalohisihisi bada. Iena natudia rua ia hereva henia diba lasi badina idia mase vadaeni. To, badina ma ta dainai Arona bona ena ruma bese idia lalohisihisi. Mose ese Arona bona ena natuna ma haida ia hamaoroa do idia taitai lasi. Ia gwau: “Emui huina do umui naria, do umui duaria bona kwatua namonamo. Bema inai mase taudia dainai emui lalona idia hisihisi neganai, emui dabua do umui darea lasi. Bema unai bamona umui karaia neganai do umui mase, bona Lohiabada be Israela taudia ibounai dekenai do ia badu.” (Lev. 10:​1-6) Ita dibaia gauna be inai: Namona be Iehova ita lalokau henia bada, to Iehova idia rakatania ruma bese taudia ita laloa momo lasi.

17 Hari inai negai, Iehova ena taravatu idia badinaia lasi taudia be maoromaoro ia hamasedia lasi. To ia lalokau henidia dainai nega ia henia edia kara dika amo idia helalo-kerehai totona. To, bema tama sina be hanaihanai idia atoa siri natuna idia hereva henia, Iehova ena hemami be edena bamona?

18, 19. Bema ruma bese taudia be Iehova ena hahegani idia badinaia, dahaka namo do idia davaria?

18 Guna idia atoa siri taudia haida idia gwau, edia ruma bese taudia bona turadia be Iehova ena hahegani idia badinaia, bona idia hereva henidia lasi karana ese idia ia durua, kongrigeisen dekenai idia giroa lou totona. Hegeregere, taihu matamata ta ese elda taudia ia hamaoroa, ia idia atoa siri neganai, ena kakana be Iehova ena taravatu ia badinaia bona ia hereva henia lasi. Unai ese ia durua ena mauri dalana ia haidaua bona kongrigeisen dekenai ia giroa lou.

19 Vadaeni, dahaka ita karaia be namo? Iseda mauri ibounai lalonai Iehova ita kamonai henia be gau badana. Ita be goevadae lasi dainai, nega haida unai ita karaia be auka. To namona be ita abia dae momokani, Iehova ena hahegani ita badinaia neganai, namo do ita davaria.

“Dirava Ena Hereva be Ia Mauri Noho”

20. Heberu 4:12 be dahaka gau rua ia herevalaia?

20 Hari inai negai, Dirava be Baibel amo ita ia hereva henia. Baibel be mai ena siahu iseda mauri ia haidaua totona. To Paulo ese Heberu 4:12 ai inai hereva “Dirava ena hereva be ia mauri noho” ia gwauraia neganai, ia be Baibel sibona ia herevalaia lasi. To, badina siri haida ese idia hahedinaraia ia be Dirava ena gwauhamata ia herevalaia danu. Paulo ia gwau Dirava ena gwauhamata be hanaihanai idia momokani. Iehova ia gwau: “Lau ese lau gwauraia hereva, be anina do ia havaraia, bona lau dekenai do ia giroa kava lasi. Lau siaia totona gaukarana be do ia karaia momokani.” (Isa. 55:11) Unai dainai, ena be Dirava ena gwauhamata idia guguru haraga lasi, ita haheauka be namo. Ita diba Iehova be ia gaukara noho iena ura ia hagugurua totona.​—⁠Ioa. 5:⁠17.

21. Heberu 4:12 ena hereva ese edena dala ai buruka taudia ia hagoadaia?

21 “Hutuma bada” taudia momo be buruka taudia bona lagani momo Iehova idia hesiai henia vadaeni. (Apok. 7:⁠9) Idia laloa tanobada matamata be do ia mai haraga. To ena be unai ia do vara lasi, idia be mai goada ida Iehova idia hesiai henia noho. (Sal. 92:14) Idia diba Dirava ena hereva be ia mauri noho bona ena gwauhamata do ia hamomokanidia. (Heb. 4:12) Bona idia diba Iehova be ia gaukara noho iena ura taunimanima bona tanobada dekenai ia hagugurua totona. Iehova be iena ura ia laloa bada, bona ita danu unai ita laloa bada neganai, ia moale. Hari ita be Iehova ena laga-ani dinana namba 7 ai ita noho, bona gau ta ese iena ura hagugurua gaukarana do ia koua lasi. Bona ia diba iena tanobada oreana be ia do idia durua. To, oi be edena bamona? Dirava ena laga-ani lalonai oi vareai vadaeni, a?

[Footnotes]

^ par. 8 Iuda tomadiho gunalaia taudia momo be Mose ena Taravatu maragimaragi ibounai idia badinaia. To, Iesu be tanobada dekenai ia mai neganai, idia ura lasi abia dae ia be Mesia. Idia ese Dirava ena ura idia dadaraia.

^ par. 13 “Dirava Ena Lalokau Lalonai Do Umui Noho,” bukana ena rau 237-239 itaia.

Oi Laloatao, A?

• Dirava ena laga-ani lalonai ita vareai totona, dahaka ita karaia be namo?

• Dirava ena ura ita dibaia neganai, edena dala ai ita hahedinaraia ita ura Dirava ita hamoalea?

• Dahaka dainai nega haida ia auka Iehova ita kamonai henia totona? To dahaka dainai ia ita kamonai henia be gau badana?

Heberu 4:12 be dahaka gau rua ia herevalaia?

[Study Questions]

[Picture on page 31]

Tama sina idia lalohisihisi bada!