3. Dievas yra kerštingas. Ar tai tiesa?

Gal teko girdėti: „Dievas atmena visas nuodėmes ir galiausiai nusidėjėliams atmokės — jie amžinai degs pragare.“

„Stichinės nelaimės — tai Dievo bausmė už nuodėmes.“

Ko moko Biblija? Petro antro laiško 3 skyriaus 9 eilutėje rašoma, jog Dievas nenori, „kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų“. Užuot sutelkęs dėmesį į mūsų klaidas, jis mumyse ieško gero. „Viešpaties akys aprėpia visą žemę ir sustiprins tuos, kurie su juo visa širdimi“, — rašoma Biblijoje (2 Metraščių 16:9).

Mokymo apie ugningą pragarą Biblijoje nerasime. Jau vien mintis apie amžiną kankinimą Dievui svetima. Pati didžiausia Dievo bausmė už nusikaltimą — mirtis (Jeremijo 7:31; Romiečiams 6:7). Stichinės nelaimės, kurios nusineša tiek gerų, tiek blogų žmonių gyvybes, nėra Dievo rykštė, o tiesiog nelaimingas atsitiktinumas, nuo kurio nė vienas nesame apsaugotas (Mokytojo 9:11, Brb).

Kodėl svarbu žinoti tiesą? Kai suvokiame, jog Dievas yra pasiruošęs atleisti, neskuba pasmerkti, mus labiau prie jo traukia (Psalmyno 86:5). Tarnauti jam turime ne kaltės jausmo stumiami ar bijodami bausmės. Jehovai tarnaujame iš meilės ir ant šio tvirto pamato statome savo tikėjimą. Dievo meilė yra varomoji jėga, skatinanti mus elgtis taip, kaip jam patinka (Mato 22:36-38; 1 Jono 5:3).

Dievas norėtų, kad visi iki vieno pamestų savo blogus darbus ir darytų gera, bet žino, jog daugelis niekada nepasikeis. Jeigu užkietėjusių piktavalių Dievas nenubaustų, jis niekuo nesiskirtų nuo valdovo, kuris tik leidžia įstatymus, bet nepriverčia jų laikytis, neužkerta kelio neteisybei ir kančioms (Mokytojo 8:11). Žinodami, jog Dievas nepakęs blogio amžiais, įgyjame tvirtą ateities viltį. Dievas yra pažadėjęs pašalinti visus, kas atkakliai daro juodus darbus, kad romieji galėtų amžinai gyventi žemėje, kaip pradžioje ir buvo sumanyta (Psalmyno 37:10, 11, 29). *

[Išnaša]

[Anotacija 6 puslapyje]

Ar Dievas nori, kad jį garbintume bijodami bausmės?

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 6 puslapyje]

Engravings by Doré