Ar žinote?

Kodėl Jeruzalės šventykloje buvo pinigų keitėjų?

▪ Likus kelioms dienoms iki mirties Jėzus, matydamas šventykloje didelę neteisybę, ėmėsi veiksmų. Biblijoje rašoma: „Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje, išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus ir tarė jiems: ‘Parašyta: Mano Namai vadinsis maldos namai, o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne!’“ (Mato 21:12, 13).

Pirmajame amžiuje į Jeruzalės šventyklą žydai ir žydų prozelitai atkeliaudavo iš įvairių kraštų bei miestų ir atsinešdavo svetimų šalių pinigų. Tačiau metinį šventyklos mokestį sumokėti, gyvulių atnašavimui nusipirkti ar šiaip pinigų paaukoti buvo galima tik tam tikromis monetomis. Taigi pinigų keitėjai įvairių kraštų ir visokios vertės monetas iškeisdavo į reikiamas, aišku, už atitinkamą mokestį. Artinantis žydų šventėms jie pasistatydavo savo stalus šventyklos nežydų kieme.

Smerkiami Jėzaus žodžiai, esą pinigų keitėjai šventyklą pavertė „plėšikų lindyne“, matyt, reiškia, jog už savo paslaugas jie imdavo lupikišką mokestį.

Kodėl Biblijos laikais alyvmedžiai buvo nepaprastai vertinami?

▪ Tarp gerų dalykų, kuriuos Dievas savo tautai pažadėjo už ištikimybę, buvo alyvmedžiai ir vynmedžiai (Pakartoto Įstatymo 6:10, 11). Kraštuose, kur alyvmedžiai auga, šie medžiai labai vertinami iki pat šiol. Alyvmedis duoda gausų derlių šimtus metų ir beveik nereikalauja priežiūros. Kultūrinis alyvmedis klesti net uolėtoje dirvoje, nesunkiai ištveria dažnas sausras. Medį nukirtus, šaknys išleidžia kelias atžalas ir šios ilgainiui tampa naujais kamienais.

Biblijos laikais alyvmedžio žievę ir lapus žmonės vartojo karščiavimui mažinti. O vanile dvelkiantys senų šakų sakai įeidavo į kvepalų sudėtį. Tačiau labiausiai alyvmedis buvo vertinamas dėl savo uogų ir ypač dėl iš jų spaudžiamo aliejaus. Pasirodo, aliejus sudaro beveik pusę prisirpusios alyvuogės minkštimo.

Iš vieno gero medžio per metus būdavo gaunama kokie 57 litrai aliejaus. Alyvuogių aliejų degindavo žibintuose, naudojo per tam tikras ceremonijas ir religines apeigas, vartojo kaip kosmetikos priemonę — juo tepdavo kūną ir plaukus. Taip pat užpildavo ant žaizdų bei sumušimų, kad mažiau skaudėtų ir greičiau gytų (Išėjimo 27:20; Kunigų 2:1-7; 8:1-12; Rūtos 3:3, NW; Luko 10:33, 34).