„Pasipriešinimas, vertas pagarbos“

BUVĘS Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris per pragaištingą savo valdymo laikotarpį sulaukė dešimčių tūkstančių laiškų. Kai 1945 metais sovietų kariuomenė užėmė Berlyno apylinkes, daugybė tų laiškų buvo išgabenta į Maskvą ir ten saugoma. Tūkstančius jų Maskvos archyvuose ištyrinėjo istorikas Henrikas Ėberlė, aiškindamasis, kas Hitleriui rašė ir kodėl. Savo išvadas jis pateikė knygoje Briefe an Hitler (Laiškai Hitleriui).

„Hitleriui rašė mokytojai ir studentai, vienuolės ir kunigai, bedarbiai ir klestintys verslininkai, admirolai ir paprasti kareiviai, — sako dr. Ėberlė. — Vieni jį garbino, nes laikė atgimusiu Mesiju, kitiems jis buvo tikras blogio įsikūnijimas.“ Ar Hitleris sulaukdavo protesto laiškų ir iš dvasininkų, besipiktinančių nacionalsocialistų, kitaip nacių, smurtiniais išpuoliais? Tokių laiškų būta, bet tik vienas kitas.

Maskvos archyvuose Ėberlė rado vieną bylą, kurioje buvo nemažai Hitleriui adresuotų laiškų nuo Jehovos liudytojų, gyvenančių įvairiose Vokietijos vietovėse. Jie atvirai smerkė nacių elgesį. Bendrai paėmus liudytojai iš maždaug 50 šalių Hitleriui išsiuntė apie 20000 laiškų ir telegramų, kuriose pareiškė savo protestą prieš aršų Jehovos liudytojų persekiojimą. Tūkstančiai liudytojų buvo suimti, keli šimtai nužudyti arba mirė nepakėlę kančių. Štai kokią išvadą dr. Ėberlė padarė: „Turint omenyje, kiek daug milijonų nukentėjo per nacių režimą, šis skaičius atrodo nedidelis. Tačiau jis byloja apie vieningą ir bebaimį pasipriešinimą, vertą pagarbos.“