Ar tavo laisvalaikis prasmingas?

„Ištirkite, kas patinka Viešpačiui“ (EF 5:10).

1, 2. a) Kaip iš Dievo Žodžio žinome, kad Jehova linki mums džiaugtis gyvenimu? b) Kaip elgsimės, jeigu ir pramogas laikysime „Dievo dovana“?

JEHOVA nori ne tik kad gyventume, bet ir kad džiaugtumės gyvenimu. Tai byloja nemažai Šventojo Rašto eilučių. Psalmyno 104:14, 15 antai rašoma, kad Jehova želdo „augalus žmonių reikalams, kad jie augintųsi maisto iš žemės ir vyno, kuris linksmina žmogaus širdį, ir alyvmedžių aliejaus, nuo kurio švyti veidai, ir duonos, kuri stiprina gyvastį“. Kaip žinia, javų derlių, aliejų ir vyną Jehova duoda mums maistui. Bet vynas dar ir „linksmina žmogaus širdį“. Galėtume gyventi be jo — vis dėlto jis „daro gyvenimą linksmesnį“ (Mok 9:7; 10:19). Taigi Jehova nori, kad būtume laimingi ir kad mums netrūktų „širdies džiaugsmo“ (Apd 14:16, 17).

² Jeigu vis atrandame valandėlę įsižiūrėti į „padangių sparnuočius“ ir „lauko lelijas“ arba skiriame laiko šiaip kokiam užsiėmimui, kuris teikia atgaivą ir paįvairina kasdienybę, neturėtume dėl to jaustis kalti (Mt 6:26, 28; Ps 8:4, 5 [8:3, 4, Brb]). Laimingas, visavertis gyvenimas yra „Dievo dovana“ (Mok 3:12, 13). Ir galimybė papramogauti taip pat ateina nuo didžiojo Davėjo. Todėl žiūrėkime, kad mūsų elgesys net ir laisvalaikiu Jehovą džiugintų. *

Platus pasirinkimas — neperžengiant leistinų ribų

3. Kodėl žmonės gali rinktis skirtingas pramogas?

³ Sveika nuovoka sako, kad pramogų pasirinkimas yra platus, bet yra ir ribos, kurių peržengti nevalia. Kodėl taip tvirtiname? Vaizdumo dėlei pramogas palyginkime su maistu. Skirtingose šalyse žmonės mėgsta skirtingą maistą. Kas vienur laikoma skanėstu, kitur galbūt niekam nekelia apetito. Panašiai yra su laisvalaikio užsiėmimais: tam tikra pramoga krikščionims viename krašte patinka, kitame nelabai. Net ir šalia gyvenantys krikščionys renkasi skirtingus dalykus. Pavyzdžiui, vienas patogiai įsitaisęs skaito gerą knygą arba sėda ant dviračio ir mina pasižvalgyti po apylinkes, o kitam tai rodosi nuobodybė arba bereikalingas vargas. Kaip žmonės pagal savo skonį renkasi maistą, taip renkasi ir skirtingus laisvalaikio užsiėmimus (Rom 14:2-4).

4. Kodėl turime nusistatyti ribas, kaip pramogauti? Pailiustruok pavyzdžiu.

⁴ Nors laisvalaikį kiekvienas planuojame savaip, tai nereiškia, kad galime pataikauti savo įnoriams ir daryti, ką tik užsimanę. Čia vėl tinka palyginimas su maistu. Jeigu ir mėgstame įvairovę, sąmoningai juk nevartosime sugedusių produktų. Šitaip, ko gero, apsinuodytume ir išvis tai būtų neprotinga. Sveikų pramogų irgi galime susigalvoti pačių įvairiausių, tačiau tokių užsiėmimų, kurie smurtingi, abejotinos  moralės arba kurie kelia pavojų gyvybei, tikrai nesirinksime. Tie dalykai prieštarautų Biblijos principams, kenktų sveikatai, žlugdytų dvasingumą. Kad neperžengtume leistinų ribų, turime iš anksto apgalvoti, ko laisvalaikiui pageidaujame ir ar tai iš tiesų vertinga (Ef 5:10). Kaip tad atskirti, kokios pramogos mums geros, o kokios ne?

5. Kaip žinoti, ar mūsų pramogos atitinka Dievo nustatytas normas?

⁵ Kad mūsų pramogos būtų vertingos ir kad patiktų Jehovai, jos turi derėti su Šventajame Rašte nubrėžtomis normomis (Ps 86:11). Teisingai apsispręsti dėl laisvalaikio padės trumpas testas iš trijų klausimų, kuriuos galima apibendrinti žodžiais kaip, kiek, su kuo. Dabar juos aptarkime paeiliui.

Kaip ketinu pramogauti?

6. Kokie laisvalaikio užsiėmimai mums nepriimtini ir kodėl?

⁶ Prieš pasirinkdami vienokį ar kitokį užsiėmimą, pirmiausia pasvarstykime, kaip laisvalaikį ketiname panaudoti ir koks bus mūsų atokvėpis. Į šį klausimą lengviau bus atsakyti, jei turėsime omenyje, kad iš esmės tėra dvi pramogų rūšys. Vienoms sakome „ne“, kitoms — „galbūt“. Pirmiausia, kokios mums yra nepriimtinos? Šiame nedorame pasaulyje laisvalaikiui siūloma daug veiklos, kuri šiurkščiai pažeidžia Biblijos principus, peržengia Dievo įstatymus (1 Jn 5:19). Dalykų, į kuriuos įsimaišęs sadizmas, demonizmas, homoseksualizmas arba smurtas, tikrieji krikščionys ryžtingai atsisako. Ir apskritai, jeigu bjaurus, amoralus elgesys peršamas kaip gyvenimo norma, su tokiomis pramogomis mums ne pakeliui (1 Kor 6:9, 10; perskaityk Apreiškimo 21:8). Ar būtume vienumoje, ar kompanijoje, iš tolo šalindamiesi minėtų dalykų mes Jehovai parodome, kad to, kas pikta, bodimės (Rom 12:9; 1 Jn 1:5, 6).

7, 8. Kaip įvertintume, ar tam tikras užsiėmimas mums yra tinkamas? Prašom pailiustruoti pavyzdžiu.

⁷ Kita pramogų rūšis — tai užsiėmimai, kurie Dievo Žodyje tiesiogiai nėra smerkiami. Jeigu svarstome, ar nepasirinkus ką nors iš tokių, visų pirma atsižvelkime į Biblijos principus, pasigilinkime, kas Jehovos požiūriu yra gera ir teisinga, ir tik paskui nuspręskime, ar verta laisvalaikį leisti būtent taip (Pat 4:10, 11). Rinkdamiesi pramogas, niekada neikime į kompromisą su savo sąžine (Gal 6:5; 1 Tim 1:19). O kas padės apsispręsti teisingai? Pagalvok: prieš sėsdamas valgyti dar neragauto patiekalo, tikriausiai pasiteirauji, iš ko jis pagamintas. Panašiai ir dėl laisvalaikio užsiėmimų — turime išsiaiškinti, kokia jų „sudėtis“ (Ef 5:17).

⁸ Tarkim, tau patinka sportas, ir tai visai suprantama. Sportuoti tikriausiai yra smagu ir įdomu. Tačiau kai kurios sporto šakos pasižymi agresyviu rungtyniavimu, didele rizika, dažnomis traumomis, sirgalių šėlsmu, nacionalistine aistra. Gal ir tave prie tokių dalykų traukia? Kas tada? Gerai viską apgalvojęs suprasi, kad su Jehovos mintimis ir su taikos bei meilės žinia, kurią skelbiame, šitokia nuostata nesuderinama (Iz 61:1; Gal 5:19-21). Bet jeigu randi užsiėmimą, kurio „sudėtis“ Jehovos požiūriu nepeiktina, kodėl gi laisvalaikio nepraturtinus? Geras atokvėpis tau suteiks naujų jėgų (Gal 5:22, 23; perskaityk Filipiečiams 4:8).

 Kiek skirsiu tam laiko?

9. Kas išaiškėja pasvarsčius, kiek laiko skiriame pomėgiams ir pramogoms?

⁹ Atsakymas į pirmąjį klausimą — kaip? — atskleidžia mūsų polinkius, kaip mes nusiteikę laisvalaikį leisti, kas mums priimtina ir kas ne. O antras klausimas būtų „kiek?“, tai yra kiek laiko pomėgiams ir pramogoms ketiname skirti. Čia jau išaiškėja mūsų prioritetai — kokiems dalykams teikiame didelę reikšmę, o kokius laikome ne itin svarbiais. Kaip tad yra su laisvalaikio užsiėmimais? Kiek jie mums svarbūs? Ir kas mums padėtų savo požiūrį ištirti?

10, 11. Kaip Jėzaus žodžiai, užrašyti Mato 6:33, padeda nuspręsti, kiek laiko skirti pramogoms?

¹⁰ Jėzus Kristus savo sekėjams pasakė: „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis“ (Mk 12:30). Jeigu Jehovos meilė yra mums stipriausia paskata, paklūstame ir Jėzaus priesakui: „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“ (Mt 6:33). Šie Jėzaus žodžiai taip pat padeda suprasti, kokią vietą derėtų skirti pomėgiams ir pramogoms, kiek tam aukoti laiko.

 ¹¹ Atkreipkime dėmesį į vieną detalę: Jėzus ragino Dievo Karalystės ieškoti pirmiausia, tačiau neliepė ieškoti vien Karalystės. Jėzus gerai žinojo, kad šalia dvasinių dalykų žmogui reikės ir būsto, maisto, drabužių, elementarių mokslo žinių, reikės dirbti, ilsėtis ir taip toliau. Bet ne tai gyvenime svarbiausia. Pirmoji vieta turi atitekti Dievo Karalystės reikalams (1 Kor 7:29-31). Jeigu šią esminę tiesą įsisąmoniname, antraeilius dalykus, taigi ir laisvalaikio veiklą, planuosime taip, kad lengviau būtų atlikti pagrindinį uždavinį — darbuotis dėl Dievo Karalystės. Tada saikingas poilsiavimas bei pramogavimas irgi eis į naudą.

12. Kaip principas iš Luko 14:28 taikytinas laisvalaikiui?

¹² Taigi, prieš ką nors nuspręsdami dėl laisvalaikio, turėtume iš anksto pagalvoti apie „išlaidas“ — kiek laiko mums tai kainuos (Lk 14:28). Paskui dar turime įvertinti, kiek laiko tam skirti apsimoka. Jei koks pomėgis ar pramoga atims laiką, numatytą asmeninėms Biblijos studijoms, šeimos dvasinio ugdymo vakarui, krikščionių sueigoms ar evangelizacijos darbui, mokėti tokios kainos tikrai neverta (Mk 8:36). Bet jeigu retkarčiais susigalvojame ką nors smagaus ir šitaip net įgauname jėgų toliau darbuotis krikščioniškoje tarnyboje, vadinasi, tai iš tiesų geras atokvėpis ir laiką leidžiame prasmingai.

Su kuo leisiu laiką?

13. Kodėl turėtume gerai apgalvoti, su kokiais žmonėmis norime laisvalaikiu dalytis?

¹³ Trečias svarstytinas klausimas būtų „su kuo?“, tai yra su kokiais žmonėmis norime laisvalaikiu dalytis. Svarbu pagalvoti ir apie tai. Kodėl? Todėl, kad laisvalaikio kokybė labai priklauso nuo draugijos pasirinkimo. Užkandžiauti kartu su gerais draugais būna maloniau nei vienam. Poilsio valandėlės neretai irgi yra smagesnės geroje kompanijoje. Visiškai suprantama, kad daugeliui iš mūsų, ypač jaunimui, patinka poilsiauti ir pramogauti sykiu su kitais. Tačiau kad pasirinktas laisvalaikio užsiėmimas išeitų mums į naudą, turėtume iš anksto apgalvoti, su kokiais žmonėmis bičiuliautis norime, o su kokiais ne (2 Met 19:2; perskaityk Patarlių 13:20; Jok 4:4).

14, 15. a) Kaip, sprendžiant iš Jėzaus pavyzdžio, reikėtų rinktis draugus? b) Kokie klausimai padėtų įvertinti, ar asmuo tinka į artimus draugus?

 ¹⁴ Kaip rinktis draugus, mokomės iš Jėzaus pavyzdžio. Žmones jis mylėjo nuo seniausių laikų, siekiančių pasaulio sukūrimą (Pat 8:31). Ir atėjęs į žemę jis meilingai rūpinosi visais, neišskirdamas nė vieno (Mt 15:29-37). Tarp draugiškumo ir artimos draugystės Jėzus vis dėlto nubrėžė aiškią ribą. Nors draugiškas buvo apskritai visiems, artimai bičiuliavosi tik su tais, kurie atitiko nustatytus kriterijus. Vienuolikai savo ištikimų apaštalų Jėzus pasakė: „Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau“ (Jn 15:14; taip pat žiūrėk Jono 13:27, 30). Draugais Jėzus rinkosi tiktai tuos žmones, kurie laikėsi jo mokymų ir tarnavo Jehovai.

¹⁵ Taigi, ar kuris pažįstamas tau tinka į artimus draugus ar ne, geriau suprasi atsižvelgdamas į tą Jėzaus pasakymą. Štai imk ir pamąstyk. Ar iš asmens žodžių ir darbų matyti, kad jis paklūsta Jehovos ir Jėzaus paliepimams? Ar jis vadovaujasi Biblijoje nurodytais moralės principais? Ar puoselėja tas pačias vertybes kaip tu? Ar jo draugijoje tau bus lengviau pirmiausia ieškoti Karalystės ir ištikimai tarnauti Jehovai? Jei neabejodamas gali atsakyti „taip“, vadinasi, radai gerą draugiją. Su tuo žmogumi verta ir kartu pasidžiaugti laisvalaikiu. (Perskaityk Psalmyno 119:63; 2 Kor 6:14; 2 Tim 2:22.)

Laisvalaikis: ką rodo testas?

16. Ką dėl savo laisvalaikio turime pasitikrinti?

¹⁶ Apie laisvalaikį čia trumpai pakalbėjome trimis aspektais: palietėme kokybę, kiekybę, draugijas. Mūsų poilsiavimas, pomėgiai, pramogos kiekvienoje iš šių sričių turi atitikti Biblijos normas, — tik tada atokvėpis bus geras, prasmingas. Todėl, prieš imdami ką nors veikti, atlikime testą. Pasitikrinkime numatomų užsiėmimų kokybę: kaip ruošiamės pramogauti? Ar sumanymas geras ir teisingas, o gal tie dalykai abejotinos moralės? (Pat 4:20-27) Reikia išsiaiškinti ir dėl kiekybės: kiek laiko pomėgiams ir pramogoms ketiname skirti? Gal neproporcingai daug? (1 Tim 4:8) Pagalvokime taip pat dėl draugijos: su kuo laisvalaikiu dalysimės? Ar tie žmonės darys mums gerą ar blogą įtaką? (Mok 9:18; 1 Kor 15:33)

17, 18. a) Kokia taisyklė padės nustatyti, ar laisvalaikio užsiėmimai atitinka Biblijos normas? b) Ką tu pats esi nusprendęs dėl laisvalaikio?

¹⁷ Jei mūsų laisvalaikio užsiėmimas kurioje nors iš šių trijų sričių neatitinka Biblijos reikalavimų, testas rodo, kad jo turėtume atsisakyti. Bet jeigu pasirinktos pramogos visose trijose srityse su Biblijos normomis dera, vadinasi, laisvalaikį leidžiame prasmingai — Jehovos šlovei (Ps 119:33-35).

¹⁸ Taigi atminkime laisvalaikio taisyklę: gera veikla geru laiku su gerais žmonėmis. Kiekvienas noriai sekime Biblijos patarimu: „Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei“ (1 Kor 10:31).

[Išnaša]

Kaip paaiškintum?

Kaip šiose Biblijos eilutėse išdėstyti principai padės tinkamai susiplanuoti laisvalaikį?

• Filipiečiams 4:8

• Mato 6:33

• Patarlių 13:20

[Studijų klausimai]

[Schema 9 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

✔Kaip

[Schema 10 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

✔Kiek

[Schema 12 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

✔Su kuo

[Iliustracija 10 puslapyje]

Ar rinkdamiesi, kaip ir su kuo laisvalaikį leisti, neturėtume lygiuotis į Jėzų?