Go na content

Go na table of contents

Yu abi prisiri na wan fasi di fiti?

Yu abi prisiri na wan fasi di fiti?

Yu abi prisiri na wan fasi di fiti?

„Sorgu ala ten taki unu sabi san Masra feni bun.”​—EF. 5:10.

1, 2. (a) Fa Gado Wortu e sori taki Yehovah wani wi fu abi prisiri na ini a libi? (b) A ten di wi e gebroiki fu blo wi ede na wan presenti fu Gado. Sobun, fa wi musu gebroiki a ten dati?

NA INI heri Bijbel yu kan leisi taki Yehovah no wani wi fu libi nomo, ma a wani wi fu abi prisiri tu. Fu eksempre, Psalm 104:14, 15 e taki dati Yehovah e ’meki nyanyan gro na grontapu. A e gi libisma win, so taki den ati kan prisiri, a e gi den oli sosrefi fu meki den fesi brenki, èn a e gi libisma brede fu den nyan den bere furu’. Sobun, Yehovah e meki sani gro, so taki wi kan abi nyanyan, oli, nanga win. Win a no wan sani di de fanowdu fu man tan na libi, ma a „e gi prisiri na ini a libi” (Preik. 9:7; 10:19). Iya, Yehovah wani wi fu de koloku èn fu „firi prisiri”.​—Tori 14:16, 17.

2 Fu dati ede wi no abi fu denki taki wi e du wan fowtu sani te wanwan leisi wi e meki ten fu „luku den fowru di e frei na loktu” nanga „den leilibromki na ini a sabana”, noso te wi e du wan tra sani fu blo wi ede noso fu abi prisiri na ini a libi (Mat. 6:26, 28; Ps. 8:3, 4). Wan koloku libi nanga wan bun gosontu na „presenti fu Gado” (Preik. 3:12, 13). A ten di wi e gebroiki fu blo wi ede pikinso abi fu du nanga a presenti disi tu. Sobun, wi musu gebroiki a ten dati na wan fasi di e plisi Gado.

Difrenti fasi fu abi prisiri èn sani di wi no musu du

3. Fu san ede wi no musu denki taki wán fasi nomo de fu abi prisiri?

3 Den sma di sabi fa fu abi prisiri na wan fasi di fiti, sabi taki den kan du difrenti sani. Ma den sabi tu taki sani de di den no kan du. Fu san ede disi de so? Fu piki na aksi disi, meki wi agersi prisiriten nanga nyanyan. Na heri grontapu yu abi difrenti sortu nyanyan di sma lobi. Fu taki en leti, san sma lobi na ini a wan kondre, sma fu tra kondre no lobi srefisrefi. Na so a de tu taki den sani di Kresten e du na ini a wan kondre fu abi prisiri, Kresten na ini tra kondre no lobi fu du. Srefi Kresten na ini a srefi kontren e du difrenti sani fu blo den ede. Fu eksempre, a wan sma lobi leisi buku, ma kande wan trawan feni taki a sani dati soi. A wan sma lobi fu rèi baisigri, ma trawan feni taki dati e weri skin. Neleki fa sma kan bosroiti sortu nyanyan den lobi, na so den kan bosroiti tu sortu sani den o du fu abi prisiri.​—Rom. 14:2-4.

4. Fu san ede wi musu luku bun sortu sani wi e du fu abi prisiri? Sortu eksempre kan yepi wi fu frustan disi?

4 Ma awinsi wi kan du difrenti sani fu abi prisiri, toku wi no kan du ala sani di wi e firi fu du. Meki wi teki na eksempre fu nyanyan baka. Kande wi lobi nyan difrenti sortu nyanyan, ma wi no o nyan wan sani efu wi sabi taki a pori. Nowan sma nanga en bunbun frustan ben o du dati, fu di a kan kon siki. Na so a de tu taki wi lobi du difrenti sani di e gi wi prisiri, ma wi no o du ogri-ati sani, sani di no fiti noso sani pe wi kan lasi wi libi. Bijbel e sori taki den sani disi no bun. Den kan meki taki Yehovah no de wi mati moro èn wi kan kisi mankeri. Sobun, wi musu luku bun sortu sani wi e du fu abi prisiri. A bun fu luku efu den sani di wi lobi fu du e tyari wini kon gi wi èn efu na sani di e plisi Yehovah (Ef. 5:10). Fa wi kan sabi efu den sani di wi e du fu abi prisiri na sani di fiti?

5. San kan yepi wi fu sabi efu a sani di wi wani du fu abi prisiri, e plisi Gado?

5 Efu wi wani abi prisiri na wan fasi di e tyari wini kon gi wi èn na wan fasi di e plisi Yehovah, dan a musu de wan sani di e kruderi nanga Gado Wortu (Ps. 86:11). Dri aksi de di kan yepi yu fu sabi efu a sani di yu wani du na wan sani di fiti. Den aksi dati na: San? O ten? Nanga suma? Meki wi luku den wan-fru-wan.

San mi wani du?

6. Sortu sani di sma e du fu abi prisiri, wi no wani du kwetikweti, èn fu san ede wi no o du dati?

6 A fosi sani di yu musu du fosi yu bosroiti fu abi prisiri, na fu aksi yusrefi: San mi wani du? Hori na prakseri taki tu sortu fasi de fu abi prisiri. A fosiwan abi fu du nanga sani di wi no ben o du noiti èn a di fu tu abi fu du nanga sani di wi ben o du kande. Sortu sani na den sani di wi no ben o du noiti? Na ini na ogri grontapu disi furu sani di sma e du fu abi prisiri, na sani di no e kruderi kwetikweti nanga Bijbel èn nanga den wèt fu Gado (1 Yoh. 5:19). Noiti tru Kresten o du den sortu sani disi. Sobun, den no o du sani di abi fu du nanga ogri yeye, homo-sekslibi, porno, noso ogridu. Den no o luku sani di e sori fa sma e pina trawan fu firi bun, noso sani di e sori taki morsu sekslibi bun (1 Kor. 6:9, 10; leisi Openbaring 21:8.) Awinsi pe wi de, wi wani sori Yehovah taki wi e „tegu gi ogri”. Noiti wi sa wani si den sortu sani disi leki prisiri sani.​—Rom. 12:9; 1 Yoh. 1:5, 6.

7, 8. San kan yepi wi fu teki bun bosroiti te a abi fu du nanga prisiriten? Sortu eksempre kan yepi wi fu du disi?

7 A di fu tu fasi fa sma kan abi prisiri abi fu du nanga sani di Bijbel no e taki fu den. Sobun, wi musu prakseri bun fosi wi du den sani dati. Bijbel e yepi wi fu frustan san Yehovah feni bun. Sobun, fosi wi bosroiti fu du den sani disi, wi musu de seiker taki Bijbel no e krutu den sani disi (Odo 4:10, 11). Baka dati wi musu teki wan bosroiti di no o meki wi kisi konsensi fonfon (Gal. 6:5; 1 Tim. 1:19). Fa wi kan teki so wan bosroiti? Meki wi teki na eksempre fu nyanyan baka. Efu wi ben o nyan wan nyanyan di wi no sabi, wi ben o wani sabi fosi san de na ini a nyanyan dati, a no so? Na so wi musu du tu fosi wi bosroiti fu du wan sani fu abi prisiri. Fosi wi du a sani dati, wi sa wani sabi moro fu en, so taki wi kan bosroiti efu na wan sani di fiti gi Kresten.​—Ef. 5:17.

8 Fu eksempre, kande yu lobi sport. Furu sma lobi dati, fu di a de wan span sani èn a e gi prisiri. Ma na son sport a moro prenspari sani na fu wini. Den sportman e du sani di e sori taki den no e si a libi leki wan warti sani. Son leisi den e lasi den libi èn den e gi makandra mankeri. Te den e meki prisiri den e du wan lo ogri-ati sani èn sani di no fiti. Trawan feni taki a kondre fu den bun moro ala tra kondre. San yu musu du te yu kon si taki yu lobi den sortu sport disi? Te yu e prakseri san sma e du na den sortu sport disi, yu o frustan taki yu no kan lobi den sortu sport disi, fu di dati no e kruderi nanga a fasi fa Yehovah e denki èn nanga boskopu fu freide nanga lobi di wi e tyari gi sma (Yes. 61:1; Gal. 5:19-21). Ma efu yu de seiker taki a sani di yu wani du e kruderi nanga a fasi fa Yehovah e si sani, dan a kan tyari wini kon gi yu èn yu o firi switi.​—Gal. 5:22, 23; leisi Filipisma 4:8.

O ten mi o du dati?

9. San yu o kon sabi te yu aksi yusrefi: O ten mi o du sani fu abi prisiri?

9 A fosi aksi di wi luku na: San mi wani du? A piki tapu na aksi disi e sori san wi lobi èn san wi feni bun. A di fu tu aksi na: O ten? Sobun, wi musu aksi wisrefi: O ten mi o du sani fu abi prisiri èn omeni ten mi o gebroiki fu du dati? A piki tapu na aksi disi e sori san na a moro prenspari gi wi. San kan yepi wi fu frustan o prenspari prisiriten de gi wi?

10, 11. Fa den sani di Yesus taki na Mateyus 6:33 kan yepi wi fu bosroiti omeni ten wi o gebroiki fu abi prisiri?

10 Yesus Krestes taigi den bakaman fu en: „Un musu lobi Yehovah un Gado nanga un heri ati, nanga un heri libi, nanga un heri frustan, èn nanga ala un krakti” (Mark. 12:30). Sobun, lobi gi Yehovah musu de a moro prenspari sani na ini wi libi. Wi kan sori disi te wi e teki a rai disi fu Yesus: „Fu dati ede, tan suku fosi a Kownukondre nanga Gado en retidu, dan unu o kisi ala den tra sani tu” (Mat. 6:33). Fa a tekst disi kan yepi wi fu bosroiti omeni ten wi o gebroiki gi prisiriten èn o prenspari dati de gi wi?

11 Luku taki Yesus gi wi a rai fu „tan suku fosi a Kownukondre”. A no taigi wi fu „tan suku soso a Kownukondre”. Yesus ben sabi taki boiti fu suku a Kownukondre, tra prenspari sani de fu du tu. Wi abi sani fanowdu tu soleki wan presi fu tan, nyanyan, krosi, skoroleri, wroko, prisiriten, nanga tra sani. Ma fu ala den sani disi di wi musu suku, a Kownukondre na a moro prenspariwan (1 Kor. 7:29-31). Te wi kon frustan taki a Kownukondre musu kon na a fosi presi na ini wi libi, dan prisiriten nanga den tra sani no o de so prenspari gi wi. Efu wi abi a denki disi, dan wi o kisi wini fu den sani di wi e du fu abi prisiri.

12. Fa Lukas 14:28 kan yepi wi fu teki bosroiti di abi fu du nanga prisiriten?

12 Sobun, te wi o du wan sani fu blo wi ede, a bun fu „teri den kostu” noso fu luku omeni ten dati o teki fu wi (Luk. 14:28). Neleki fa wi musu gebroiki moni gi son sani, na so wi o gebroiki ten te wi o du wan sani fu abi prisiri. Dati meki wi musu bosroiti omeni ten wi o gebroiki fu du so wan sani. Wi no musu gebroiki so furu ten fu abi prisiri taki wi no abi nofo ten gi prenspari sani soleki fu studeri Bijbel, na Osofamiri Anbegi, den Kresten konmakandra, noso a preikiwroko (Mark. 8:36). Ma efu den sani di wi e du fu abi prisiri e gi wi krakti fu kan go doro nanga wi diniwroko gi Gado, dan wi kan bosroiti fu gebroiki ten gi dati.

Nanga suma mi o de?

13. Fu san ede a bun fu luku nanga suma yu o de te yu abi prisiri?

13 A di fu dri aksi na: Nanga suma mi o de te mi abi prisiri? A piki tapu na aksi disi de prenspari fu di den sma di de nanga yu kan meki taki yu du bun sani noso sani di no bun. Neleki fa a moro switi te yu e nyan nanga bun mati, na so a moro switi te yu abi prisiri nanga bun mati. Sobun, wi kan frustan taki furu fu wi, spesrutu yonguwan, lobi fu de nanga trawan te wi abi prisiri. Ma efu wi wani abi prisiri na wan fasi di fiti, dan a bun fu luku na fesi nanga suma yu o de èn suma no musu de nanga yu.​—2 Kron. 19:2; leisi Odo 13:20; Yak. 4:4.

14, 15. (a) Fa na eksempre fu Yesus e yepi wi fu feni bun mati? (b) San wi musu aksi wisrefi te wi o suku mati?

14 A bun fu luku sortu sma Yesus ben teki leki mati. Sensi di Gado meki libisma Yesus lobi den (Odo 8:31). Di a ben de na grontapu, a ben sori lobi nanga lespeki gi ala sortu sma (Mat. 15:29-37). Ma Yesus ben sabi suma a ben e teki leki mati. A ben e sori switifasi gi ala sma, ma a no ala sma ben de en mati. Yesus taigi den 11 apostel di tan en mati: „Unu na mi mati te unu e du san mi e taigi unu” (Yoh. 15:14; luku sosrefi Yohanes 13:27, 30). Yesus ben teki wan sma leki mati, soso te a sma ben e du san a taki èn te a ben e dini Yehovah.

15 Sobun, efu yu e prakseri fu teki wan sma leki yu bun mati, a de wan koni sani fu hori na prakseri san Yesus taki. Aksi yusrefi: ’Den sani di a sma disi e taki èn e du e sori taki a e gi yesi na san Yehovah nanga Yesus taki? A e pruberi fu libi soleki fa Bijbel e taki, neleki fa mi e pruberi fu du dati? Efu mi de nanga en, mi o kisi deki-ati fu poti a Kownukondre na a fosi presi na ini mi libi? Mi o kisi deki-ati fu tan dini Yehovah?’ Efu yu de seiker taki yu kan piki den aksi disi nanga ’iya’, dan yu feni wan bun mati di yu kan abi prisiri nanga en.​—Leisi Psalm 119:63; 2 Kor. 6:14; 2 Tim. 2:22.

Wi abi prisiri na wan fasi di fiti?

16. San wi musu aksi wisrefi te wi wani du wan sani fu abi prisiri?

16 Na ini na artikel disi wi luku den dri aksi: San? O ten? Nanga suma? Efu wi wani kisi wini fu wan sani di wi o du fu abi prisiri, dan a musu de wan sani di e kruderi nanga Bijbel. Fosi wi o abi prisiriten wi musu prakseri bun san na a sani di wi o du. A de wan sani di Yehovah feni bun, noso a abi fu du nanga ogridu èn nanga hurudu? (Odo 4:20-27) Wi musu prakseri tu omeni ten wi o gebroiki fu du dati. A sani dati de so prenspari taki wi ben o gebroiki furu ten gi dati? (1 Tim. 4:8) Wi musu luku sosrefi nanga suma wi wani abi prisiri. Den sma dati na bun mati, noso mati di no bun?​—Preik. 9:18; 1 Kor. 15:33.

17, 18. (a) Fa wi kan sabi efu a sani di wi wani du fu abi prisiri na wan sani di e kruderi nanga Bijbel? (b) Sortu bosroiti yu o teki te a abi fu du nanga prisiriten?

17 Te wi luku den dri aksi disi èn wi e si taki a sani di wi wani du na wan sani di no e kruderi nanga Bijbel, dan wi sabi taki a no fiti fu abi prisiri na a fasi dati. Ma te wi luku ala den dri aksi disi èn wi e si taki a sani di wi wani du na wan sani di e kruderi nanga Bijbel, dan a sani di wi wani du o gi Yehovah grani èn wi o kisi wini fu dati.​—Ps. 119:33-35.

18 Sobun, te wi bosroiti fu du wan sani fu abi prisiri, meki wi du san bun na a reti ten èn nanga bun mati. Iya, meki wi alamala teki a Bijbel rai disi nanga wi heri ati: „Awansi unu e nyan noso unu e dringi, noso awansi san unu e du, du ala sani fu gi Gado glori.”​—1 Kor. 10:31.

Yu kan tyari disi kon na krin?

Fa den tekst disi kan yepi wi fu abi prisiri na wan fasi di fiti?

Filipisma 4:8

Mateyus 6:33

Odo 13:20

[Aksi fu a tori disi]

[Faki na tapu bladzijde 9]

(Efu yu wani si pe den sani disi skrifi, luku a tijdschrift)

San

[Faki na tapu bladzijde 10]

(Efu yu wani si pe den sani disi skrifi, luku a tijdschrift)

O ten

[Faki na tapu bladzijde 12]

(Efu yu wani si pe den sani disi skrifi, luku a tijdschrift)

Nanga suma

[Prenki na tapu bladzijde 10]

Fa na eksempre fu Yesus kan yepi wi fu suku bun mati èn fu abi prisiri na wan fasi di fiti?