Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Karališkoji kunigija, per kurią bus palaimintos visos tautos

Karališkoji kunigija, per kurią bus palaimintos visos tautos

„Jūs esate ‘išrinkta giminė, karališkoji kunigija, šventa tauta, ypatinga nuosavybe tapę žmonės’“ (1 PT 2:9).

1. Kodėl „Viešpaties vakarienė“ dar yra vadinama Minėjimu ir kuriam tikslui ši šventė rengiama?

JĖZUS KRISTUS kartu su dvylika savo apaštalų 33-iųjų m. e. m. nisano 14-osios vakarą paskutinį kartą šventė žydų Paschą. Paliepęs išdavikui Judui Iskarijotui pasišalinti, Jėzus įsteigė naują šventę, vėliau pramintą „Viešpaties vakariene“ (1 Kor 11:20). Žodžius „darykite tai mano atminimui“ jis ištarė net dukart. Toji šventė dar vadinama Minėjimu — ypatinga proga atminti Kristaus mirtį (1 Kor 11:24, 25). Jehovos liudytojai, paklusdami Jėzaus nurodymui, Minėjimą visame pasaulyje rengia kasmet. Nisano mėnesio keturiolikta diena, skaičiuojant pagal senovinį Biblijos kalendorių, 2012 metais prasidės balandžio 5-ąją, ketvirtadienį, po saulėlydžio.

2. Ką apie simbolius, duoną ir vyną, kalbėjo Jėzus?

2 Ką Jėzus tą įsimintiną vakarą kalbėjo ir ką padarė, evangelistas Lukas glaustai apibūdina dviejose eilutėse: „Jis paėmė duonos paplotį, padėkojo, laužė ir davė jiems tardamas: ‘Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Darykite tai mano atminimui.’ Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę ir pasakė: ‘Ši taurė — tai naujoji sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas’“ (Lk 22:19, 20). Kaip šituos žodžius apaštalai suprato?

3. Kaip apaštalai turėjo suprasti Jėzaus žodžius apie duoną ir vyną?

3 Apaštalai, gimimo žydai, puikiai žinojo, kad kunigai Jeruzalės šventykloje Dievui aukoja gyvulių aukas. Norint gauti Jehovos malonę, tokios aukos buvo būtinos. Nemažai jų vaizdavo išpirką už padarytą nuodėmę (Kun 1:4; 22:17-29). Todėl išgirdę Jėzaus žodžius, kad jo kūnas už juos atiduodamas ir kraujas išliejamas, apaštalai suprato — savąją tobulo žmogaus gyvybę Jėzus atiduos kaip atnašą. Ši atnaša bus nepalyginamai vertingesnė už visas gyvulių aukas.

4. Ką Jėzus turėjo omenyje sakydamas „ši taurė — tai naujoji sandora mano kraujyje“?

4 O ką reiškė Jėzaus pasakymas „ši taurė — tai naujoji sandora mano kraujyje“? Apaštalams buvo gerai žinoma Jeremijo 31:31-33 užrašyta pranašystė apie naują sandorą (perskaityk). Jėzaus žodžiai liudijo, kad dabar jis ir imasi šią naująją sandorą sudaryti. Ji pakeis senąją Įstatymo sandorą, kurią Jehova su Izraelio tauta sudarė per Mozę. Ar šios dvi sandoros turėjo ką nors bendra?

5. Kokia ateitis, pagal Įstatymo sandorą, laukė izraelitų?

5 Taip, abi buvo sudarytos panašiam tikslui. Įstatymo sandora susisaistydamas su Izraelio tauta, Jehova pasakė: „Jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, būsite ypatinga mano nuosavybė tarp visų tautų. Man priklauso visa žemė. Jūs būsite man kunigų karalystė ir šventa tauta“ (Iš 19:5, 6, Brb). Ką izraelitams tai reiškė?

KARALIŠKOJI KUNIGIJA PAŽADĖTA

6. Kokiam pažadui išsipildyti ruošė kelią Įstatymo sandora?

6 Žodis „sandora“ izraelitams nebuvo svetimas. Tokias sutartis Jehova buvo sudaręs dar su jų protėviais — Nojumi ir Abraomu (Pr 6:18; 9:8-17; 15:18; 17:1-9). Sudarydamas sandorą su Abraomu, Jehova, be kita ko, jam pažadėjo: „Visos tautos žemėje gaus palaiminimą per tavo palikuonis“ (Pr 22:18). Šiam pažadui išsipildyti kelią kaip tik ruošė Įstatymo sandora. Ja remiantis, izraelitai galėjo tapti „ypatinga [Jehovos] nuosavybe tarp visų tautų“. O kodėl ypatinga? Jehovai jie turėjo ‘būti kunigų karalystė’.

7. Ką reiškė žodžiai „kunigų karalystė“?

7 Nei karalius, nei kunigas Izraelio tautai nebuvo naujiena, tačiau senovėje tik Melchizedekas, pritariant Jehovai, vienu metu ėjo abejas pareigas (Pr 14:18). Jehova per Įstatymo sandorą izraelitams atvėrė nepaprastą perspektyvą — iš jų Dievas ruošėsi išsirinkti „kunigų karalystę“. Kaip dvasios įkvėptuose raštuose vėliau ir buvo paaiškinta, tie išrinktieji, karališkoji kunigija, turėjo ir karaliauti, ir tarnauti kunigais (1 Pt 2:9).

8. Kokias pareigas ėjo Jehovos paskirti kunigai?

8 Karalius, aišku, sėdi soste, valdo. O koks kunigo vaidmuo? Hebrajams 5:1 aiškinama: „Kiekvienas vyriausiasis kunigas, kuris imamas iš žmonių, yra skiriamas atstovauti žmonėms Dievo tarnyboje, kad aukotų dovanas ir aukas už nuodėmes.“ Vadinasi, Jehovos paskirtas kunigas yra tarsi netobulų žmonių atstovas Dievo akivaizdoje. Jis maldauja Jehovą atleidimo už tautos kaltes ir privalo atnašauti tam tikras nustatytas aukas. Kita vertus, kunigas atstovauja ir pačiam Jehovai — moko tautą Dievo įstatymo (Kun 10:8-11; Mal 2:7). Atlikdamas šias užduotis, jis padeda tautai susitaikyti su Dievu.

9. a) Su kokia sąlyga iš Izraelio galėjo rastis „kunigų karalystė“? b) Kodėl Jehova paskyrė kunigiją pačioje Izraelio tautoje? c) Kodėl, būdami susaistyti Įstatymo sandora, izraelitai negalėjo tapti „kunigų karalystės“ nariais?

9 Taigi Įstatymo sandora suteikė izraelitams nuostabią galimybę: tapti karališkosios kunigijos nariais ir tarnauti visų žemės tautų labui. Bet tikrove šis pažadas galėjo virsti tik su viena sąlyga: „Jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros.“ Ar izraelitams buvo įmanoma ‘paklusti Jehovos balsui’? Iš dalies taip. Bet ar įmanoma buvo paklusti tobulai? Žinoma, ne (Rom 3:19, 20). Štai todėl pačioje Izraelio tautoje Jehova paskyrė kunigiją. Su karaliavimu ji neturėjo nieko bendra. Šie kunigai privalėjo atnašauti gyvulių aukas už tautos nuodėmes, kurias izraelitai neišvengiamai darė (Kun 4:1—5:26 [4:1—6:7, Brb]). Savaime suprantama, nusidėdavo ir patys kunigai (Hbr 5:1-3; 8:3). Nors aukas už nuodėmes Jehova priimdavo, asmuo aukodamas gyvulį negalėjo visiškai padengti savo kaltės. Kunigai, pagal Įstatymo sandorą einantys tarnystę, nebuvo pajėgūs su Dievu galutinai sutaikyti net ir pačių nuoširdžiausių tautiečių. Apaštalo Pauliaus žodžiais tariant, „neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas nuodėmes panaikintų“ (Hbr 10:1-4). Kadangi Įstatymui nusižengdavo, izraelitai, galima sakyti, tapo prakeikti (Gal 3:10). Dėl to jie anaiptol nepanėšėjo į karališkąją kunigiją, turinčią tarnauti visoms tautoms.

10. Kokia buvo Įstatymo sandoros paskirtis?

10 Ar tuomet Jehovos pažadas, kad iš jų kils „kunigų karalystė“, buvo tuščias? Tikrai ne. Jei būtų noriai Dievo klausę, aną garbingą tarnystę izraelitai būtų gavę, tačiau tik ne Įstatymui galiojant. Kodėl gi? (Perskaityk Galatams 3:19-25.) Tiems, kurie iš visų jėgų stengėsi Įstatymo laikytis, jis padėjo nesusiteršti klaidatikyste. Žydai taip pat galėjo akivaizdžiai matyti, kad yra nusidėjėliai ir kad jų nuodėmėms išpirkti reikia kur kas didesnės aukos už tas, kurias atnašauja vyriausiasis kunigas. Įstatymas Izraeliui buvo it auklėtojas, vedantis tautą prie Kristaus, arba Mesijo (abu šie žodžiai reiškia „pateptasis“). O kai tasai Mesijas ateis, jis sudarys naują sandorą, apie kurią ir pranašavo Jeremijas. Kas Kristų priims, galės tapti naujosios sandoros dalininkais ir galiausiai — „kunigų karalyste“. Pažiūrėkime, kaip.

KARALIŠKAJAI KUNIGIJAI ATSIRASTI LEIDŽIA NAUJOJI SANDORA

11. Kaip Jėzus tapo karališkosios kunigijos pamatu?

11 Po kurio laiko, 29 m. e. m., išaiškėjo, kad Mesijas — tai Jėzus iš Nazareto. Būdamas maždaug trisdešimties jis pasikrikštijo vandenyje ir taip parodė, jog yra pasiruošęs vykdyti Jehovos valią. Dievas pripažino jį savo „mylimuoju Sūnumi“ ir patepė, bet ne kokiu aliejumi, o šventąja dvasia (Mt 3:13-17; Apd 10:38). Šitaip pateptas, Jėzus visiems, kurie jį tiki, tapo Vyriausiuoju Kunigu ir būsimuoju Karaliumi (Hbr 1:8, 9; 5:5, 6). Pagaliau karališkajai kunigijai buvo padėtas tvirtas pamatas.

12. Kam Jėzaus auka atvėrė kelią?

12 Kokią auką dabar, tapęs Vyriausiuoju Kunigu, Jėzus galėjo atnašauti, kad visiškai išpirktų paveldėtą tikinčiųjų nuodėmę? Kaip pats sakė įsteigdamas savo mirties Minėjimą, ta auka — tai jo, tobulo žmogaus, gyvybė. (Perskaityk Hebrajams 9:11, 12.) Nuo 29 m. e. m., kada pasikrikštijo ir gavo Vyriausiojo Kunigo pareigas, Jėzus leidosi išbandomas ir mėginamas iki pat mirties (Hbr 4:15; 5:7-10). Vėliau, po prikėlimo, jis pakilo dangun ir prisistatė paties Jehovos akivaizdoje, kad jo auka būtų pripažinta (Hbr 9:24). Dabar Jėzus užtaria prieš Dievą visus, tikinčius išperkamąja auka, juos stiprina, kad ir toliau tarnautų Jehovai, neprarastų amžinojo gyvenimo vilties (Hbr 7:25). Jėzaus Kristaus aukos pagrindu taip pat ėmė galioti ir naujoji sandora (Hbr 8:6; 9:15).

13. Kas naujosios sandoros dalininkų laukė?

13 Naujosios sandoros dalininkai irgi turėjo būti patepti šventąja dvasia (2 Kor 1:21). Pirmiausia tokia garbė teko žydams, o vėliau ir kitataučiams (Ef 3:5, 6). Tačiau kas gi laukė tų, su kuriais naujoji sandora sudaryta? Jie gavo visišką nuodėmių atleidimą, kaip Jehova ir buvo pažadėjęs: „Jų kaltę atleisiu ir jų nuodėmės daugiau nebeatminsiu“ (Jer 31:34). Dabar, kai jų kaltės jau dovanotos, jiems atsirado galimybė tapti „kunigų karalyste“. Pateptiesiems krikščionims apaštalas Petras rašė: „Jūs esate ‘išrinkta giminė, karališkoji kunigija, šventa tauta, ypatinga nuosavybe tapę žmonės, kad visur skelbtumėte dorybes’ to, kuris pašaukė jus iš tamsos į savo nuostabią šviesą“ (1 Pt 2:9). Čia apaštalas cituoja, ką izraelitams pasakė Jehova, duodamas Įstatymą, ir tuos žodžius Petras pritaiko krikščionims, naujosios sandoros dalininkams (Iš 19:5, 6).

PER KARALIŠKĄJĄ KUNIGIJĄ BUS PALAIMINTA VISA ŽEMĖ

14. Kur karališkoji kunigija tarnauja?

14 Na, o kur naujosios sandoros dalininkai tarnauja? Čionai, žemėje. Visi kartu jie sudaro kunigiją ir atstovauja Dievui: ‘visur skelbia Jehovos dorybes’, tiekia dvasinį maistą (Mt 24:45; 1 Pt 2:4, 5). Kai miršta ir yra prikeliami gyventi danguje, su Kristumi jie tarnauja ir kaip karaliai, ir kaip kunigai, tuo pačiu metu atlikdami tiek vienas, tiek kitas pareigas (Lk 22:29; 1 Pt 1:3-5; Apr 1:6). Tai patvirtina ir apaštalui Jonui duotas regėjimas, kuriame jis matė dangiškąjį Jehovos sostą ir dvasines būtybes aplink jį. Tos būtybės giedojo „naują giesmę“, skirtą Avinėliui: „Savo krauju nupirkai Dievui žmones iš visų giminių, kalbų, genčių bei tautų ir padarei iš jų mūsų Dievui karalystę bei kunigus. Jie — karaliai ir valdys žemę“ (Apr 5:8-10). Aprašydamas vėlesnį regėjimą, apie tuos valdovus Jonas sako: „Jie bus Dievo ir Kristaus kunigai ir karaliaus su juo tą tūkstantį metų“ (Apr 20:6). Kartu su Kristumi jie ir sudaro karališkąją kunigiją, per kurią bus palaiminta visa žemė.

15, 16. Ką gera karališkoji kunigija suteiks žmonijai?

15 Ką gera žmonijai suteiks tie 144 000 karalių ir kunigų? Apreiškimo knygos 21-ame skyriuje jie vaizduojami kaip dangiškasis miestas, Naujoji Jeruzalė, ir pavadinti „Avinėlio jaunąja“ (Apr 21:9). To paties skyriaus 2—4 eilutėse rašoma: „Taip pat regėjau šventąjį miestą, Naująją Jeruzalę, nusileidžiant iš dangaus nuo Dievo. Ji buvo pasirengusi lyg nuotaka, pasipuošusi dėl savo jaunikio. Tada išgirdau nuo sosto garsų balsą sakant: ‘Štai Dievo buveinė tarp žmonių. Jis gyvens su jais, jie bus jo tauta — pats Dievas bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo. Kas buvo anksčiau, tas praėjo.’“ Kokia didelė palaima! Sunaikinus mirtį, žmonėms nebebus dėl ko raudoti, sielvartauti, aimanuoti ir kentėti. Ištikimi Jehovos garbintojai tada pasieks tobulybę, su Dievu bus galutinai sutaikyti.

16 Ką dar nuostabaus ši karališkoji kunigija duos, sužinome iš Apreiškimo 22:1, 2: „Jis parodė man skaisčią it krištolas gyvybės vandens upę, ištekančią nuo Dievo ir Avinėlio sosto ir tekančią [Naujosios Jeruzalės] pagrindinės gatvės viduriu. Šiapus ir anapus upės augo gyvybės medžiai, duodantys dvylika derlių — kas mėnesį vedantys vaisius. Tų medžių lapai skirti tautoms gydyti.“ Tokiais vaizdžiais žodžiais apibūdinta, kaip „tautos“ — visos šeimos žemėje — bus pagydytos nuo prigimtinės nuodėmės, paveldėtos iš Adomo. Išties, ‘kas buvo anksčiau, tas praeis’.

KARALIŠKOJI KUNIGIJA UŽBAIGIA SAVO DARBĄ

17. Ką, baigiantis tūkstančiui tarnystės metų, karališkoji kunigija bus atlikusi?

17 Per tūkstantį savo puikios tarnybos metų karališkoji kunigija visus žemiškuosius valdinius jau bus atvedusi į tobulybę. Tada Kristus, Vyriausiasis Kunigas, šią ištobulintą žmonijos šeimą perduos Jehovai. (Perskaityk 1 Korintiečiams 15:22-26.) Karališkoji kunigija savo misiją bus atlikusi.

18. Kokią užduotį Kristaus bendradarbiams Jehova paskirs po to, kai šie jau bus užbaigę savo misiją?

18 Kokią užduotį šiems Kristaus bendradarbiams Jehova paskirs po to? Apreiškimo 22:5 sakoma, kad „jie karaliaus per amžių amžius“. O ką jie valdys? Į šį klausimą Biblija neatsako. Bet viena aišku: gavę nemirtingumą ir negendamumą, būdami dvasinės esybės ir labai pagelbėdami netobulai žmonijai, jie tikrai sukaupė daug patirties. Tad Jehova šiems ištikimiems karaliams yra numatęs užduočių visai amžinybei.

19. Ką susirinkusiems į Minėjimą bus proga apmąstyti?

19 Susirinkę į Jėzaus mirties Minėjimą 2012 metų balandžio 5-ąją, ketvirtadienį, čia aptartus Biblijos mokymus galėsime darkart apmąstyti. Žemėje tebesantys pateptieji krikščionys, nedidelis likutis, ragaus Kristaus aukos simbolius — neraugintą duoną ir raudoną vyną, šitaip parodydami esą naujosios sandoros dalininkai. Simboliai jiems primins, koks įstabus darbas jų laukia, kokia jiems teko garbė prisidėti prie Jehovos tikslų įgyvendinimo. Kai kartu dalyvausime Minėjime, mūsų širdyje teliepsnoja dėkingumas Jehovai Dievui už tai, kad per karališkąją kunigiją jis ruošiasi palaiminti visą žmoniją.

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 29 puslapyje]

Žmonija per amžius džiaugsis dėl viso to gero, ką bus padariusi karališkoji kunigija