„Kaip aš galėsiu skelbti?“

Pasaulinėje krikščionių bendruomenėje yra nemažai brolių ir sesių, kurie, nors ir labai ligoti, uoliai skelbia gerąją naujieną. Vienas toks pavyzdys — Dalia, gyvenanti Vilniuje.

Daliai dabar trisdešimt suvirš metų. Nuo pat gimimo ją kamuoja cerebrinis paralyžius, todėl sesė menkai tegali judėti, be to, labai sunkiai kalba. Ką ji sako, gerai supranta tik artimieji. Dalia gyvena su savo mama Galina. Ši dukrą ir prižiūri. Nors Dalios kasdienybė nelengva ir problemų netrūksta, ji nenusimena, į viską žiūri optimistiškai. Kaip Daliai tai pavyksta?

Galina pasakoja: „Buvo 1999 metai. Į svečius kartą atėjo mano pusseserė Apolonija. Žinojome, kad ji yra Jehovos liudytoja, ir mums padarė įspūdį, kaip gerai ji išmano Bibliją. Dalia uždavė Apolonijai daug klausimų. Netrukus Dalia pradėjo studijuoti Bibliją. Kartais, kad padėčiau joms susišnekėti, tose studijose dalyvaudavau ir aš. Pamačiau, kad viskas, ko dukra mokosi, jai išties naudinga. Greit ir man pačiai kilo noras studijuoti Bibliją.“

Kai Dalia geriau suprato Biblijos mokymus, jai ėmė ramybės neduoti vienas dalykas. Galiausiai ji atvirai Apolonijos paklausė: „Kaip aš, būdama paralyžiuota, galėsiu skelbti?“ (Mt 28:19, 20) Apolonija ją nuramino: „Nebijok. Jehova tau padės.“ Ir tikrai Jehova labai padeda.

Kaip tad Dalia skelbia gerąją naujieną? Keliais būdais. Sesės iš bendruomenės pagelbsti jai Biblijos žinią garsinti laiškais. Visų pirma Dalia išsako sesėms savo mintis, o šios viską sudėlioja popieriuje. Dalia taip pat liudija mobiliuoju telefonu — siunčia žinutes su žodžiais iš Biblijos. O kada orai geri, bendruomenės nariai Dalią išsiveža į lauką, kad drauge pakalbintų žmones gatvėje ar parke.

Dalia ir jos mama stropiai studijavo ir darė pažangą. Jos abi pasiaukojo Jehovai ir 2004-ųjų lapkritį pasikrikštijo. 2008 metų rugsėjo mėnesį Vilniuje buvo įkurta lenkų grupė. Kadangi čia reikėjo daugiau Karalystės žinios skelbėjų, į tą grupę pereiti pasisiūlė ir Dalia su mama. „Kartais, kai jau atrodo, kad šį mėnesį išvis nepavyks paskelbti, pradedu nerimauti, — sako Dalia. — Bet tada meldžiuosi Jehovai ir greitai kas nors pakviečia mane į tarnybą.“ Ką mūsų brangi sesė Dalia mano apie savo nelengvą situaciją? „Liga sukaustė mano kūną, bet nesukaustė proto. Aš tokia laiminga, kad apie Dievą Jehovą galiu pasakoti ir kitiems!“