Biblija keičia žmonių gyvenimą

KAS paskatino tabako augintoją ne tik pakeisti darbą, bet ir nuo seno puoselėtus religinius įsitikinimus? Kaip į alkoholizmo liūną įklimpusi moteris rado jėgų iš jo išbristi? Skaitykite, ką jie patys apie tai pasakoja.

„Džiaugiuosi, kad priklausau šiai didelei šeimai“ (DINAS ALI).

GIMIMO METAI: 1949

ŠALIS: AUSTRALIJA

ANKSČIAU: TABAKO AUGINTOJAS

MANO PRAEITIS. 1939 metais mano tėvai emigravo iš Albanijos į Australiją ir apsigyveno nedideliame Maribos mieste Kvinslando valstijoje. Šioje vietovėje taip pat įsikūrė nemažai bosnių, graikų, italų, serbų bei kitų — visi su savo vertybėmis, papročiais, kultūra. Kadangi Maribos apylinkėse daugelis augino tabaką, mano tėvai irgi ėmėsi šio verslo.

Netrukus gimė mano sesuo, paskui du broliai ir galiausiai aš. Deja, tėtį ištiko infarktas ir jis mirė, kai buvau vos vienerių. Mama ištekėjo antrąkart, ilgainiui susilaukė dar keturių sūnų. Visi kartu gyvenome patėvio tabako auginimo ūkyje.

Dar būdamas paauglys išėjau gyventi savarankiškai. Dvidešimt trejų vedžiau Saimi. Tuokėmės vietinėje mečetėje, mat abu buvome musulmonai. Šio tikėjimo laikėsi visi mano giminaičiai. Skaitydavau Koraną ir knygą apie pranašą Mahometą. Taip pat turėjau nedidelio formato Bibliją ir kartais ją paskaitydavau. Korane yra minimi pranašai, apie kuriuos rašoma Biblijoje, todėl ji man padėjo išsiaiškinti, kada jie gyveno.

Mus vis aplankydavo Jehovos liudytojai ir atnešdavo žurnalų bei knygų. Su Saimi tuos leidinius mielai skaitėme. Prisimenu, kaip įdomiai su liudytojais diskutuodavome įvairiomis religinėmis temomis. Atsakydami į mano klausimus jie visada remdavosi Biblija, o ne asmenine nuomone. Tai man darė didelį įspūdį.

 Liudytojai siūlė su jais studijuoti Bibliją ir kvietė į sueigas, bet aš kaskart atsisakydavau. Svarbiausi mano tikslai tuo metu buvo turėti nuosavą ūkį ir daug vaikų. Nors ūkio taip ir neįsigijau, ilgainiui tapau laimingu penkių vaikų tėvu.

KAIP BIBLIJA PAKEITĖ MANO GYVENIMĄ. Praėjus devyneriems metams po pirmo susitikimo su Jehovos liudytojais, aš vis dar laikiausi savų religinių įsitikinimų. Tačiau jų leidinius imdavau ir su malonumu skaitydavau. Kiekvieną sekmadienį su Saimi skirdavome laiko į juos pasigilinti. Per daugelį metų susikaupė nemažai žurnalų, bet nė vieno neišmetėme. Vėliau jie labai pravertė, kai kiti ėmė mėginti mano širdyje užgimusį tikėjimą.

Pavyzdžiui, vienas evangelikų pastorius įkalbinėjo mane pripažinti Jėzų savo Gelbėtoju. Prieš tai jis patraukė paskui save Saimi brolį ir vieną mano įbrolių. Netrukus pažįstami, priklausantys įvairioms religinėms grupėms, ėmė mane kviesti prisidėti prie jų. Kai kas davė leidinių, kuriuose kritikuojami Jehovos liudytojai. Paprašiau tų kritiškai nusiteikusių žmonių parodyti Biblijoje, kuo paremtos jų skleidžiamos doktrinos, bet atsakyti jie negalėjo.

Toks priešiškumas tik dar labiau paskatino mane gilintis į Bibliją ir liudytojų leidiniuose, kuriuos buvau sukaupęs, ieškoti atsakymų į visokius klausimus. Galiausiai supratau, jog atėjo laikas įgytas žinias pritaikyti.

Biblijos studijų su liudytojais neturėjau, tiesiog pradėjau lankyti jų sueigas. Iš pradžių labai jaudinausi, varžiausi, bet ten sutikau daug draugiškų žmonių. Be to, patiko tai, ko mokiausi. Nusprendžiau, kad vieną dieną tapsiu Jehovos liudytoju, ir 1981 metais parodžiau savo pasiaukojimą Dievui pasikrikštydamas.

Žmona mano sprendimui neprieštaravo, tačiau kartais suabejodavo, ar tik nesu apgaudinėjamas. Vis dėlto ji atvyko stebėti mano krikšto. Ir toliau kalbėdavausi su ja apie Biblijos tiesas. Praėjo maždaug metai ir štai kartą, mums bekeliaujant namo po atostogų, Saimi išreiškė norą tapti Jehovos liudytoja. Iš nuostabos vos nenuvažiavau nuo kelio! Ji pasikrikštijo 1982-aisiais.

Pakeisti gyvenimo būdą mums nebuvo labai lengva. Nustojau auginti tabaką, kadangi tokia veikla nesiderina su Biblijos principais (2 Korintiečiams 7:1; Jokūbo 2:8). Praėjo kiek laiko, kol radome tinkamą darbą, iš kurio galėjome pragyventi. Be to, kai kurie giminaičiai daugelį metų neperžengė mūsų namų slenksčio. Stengėmės su jais elgtis taip, kaip moko Biblija, —  rodėme meilę. Ilgainiui ta priešiškumo siena nugriuvo ir dabar artimieji mūsų nebesišalina.

KUO DŽIAUGIUOSI. Man teko nemažai išbandymų: turėjau nugalėti drovumą, nerimą dėl finansinių problemų, atlaikyti giminaičių priešiškumą. Bet per tuos sunkumus suvokiau, kad Dievas su manimi elgiasi labai kantriai ir padeda viską ištverti. Dabar, pavyzdžiui, tarnauju bendruomenės vyresniuoju ir dažnai turiu kalbėti auditorijai. Tai iki šiol man yra didelis iššūkis, nes iš jaudulio imu mikčioti. Nuolat meldžiuosi Jehovai ir su jo pagalba sugebu atlikti tas garbingas užduotis.

Mudu su žmona tapome artimesni, ir tas ryšys yra neįkainojama vertybė. Nors auklėdami vaikus neišvengėme klaidų, sužinoję Biblijos tiesas, stengėmės jas įdiegti ir jiems (Pakartoto Įstatymo 6:6-9). Mūsų vyriausias sūnus su žmona dabar tarnauja misionieriais.

Prisimenu, kaip kartą, netrukus po to, kai pradėjome lankyti sueigas, visa šeima, išlipę iš automobilio atėjome į salę, kur jau šurmuliavo minia. „Ką jūs matote?“ — paklausiau saviškių. Čia buvo susirinkę skirtingos kilmės, kultūros, įvairių kalbų žmonės — aborigenai, albanai, australai, kroatai, — tačiau visi mielai vieni su kitais bendravo. Džiaugiuosi, kad priklausau šiai didelei dvasinių brolių ir sesių šeimai, kuri yra ne tik Australijoje, bet ir visame pasaulyje (1 Petro 5:9).

„Sesuo nenustojo manimi tikėjusi“ (JELENA VLADIMIROVNA SIOMINA).

GIMIMO METAI: 1952

ŠALIS: RUSIJA

ANKSČIAU: BUVO PRIKLAUSOMA NUO ALKOHOLIO, BANDĖ ŽUDYTIS

MANO PRAEITIS. Gimiau Krasnogorske, ramiame miestelyje netoli Maskvos. Užaugau mokytojų šeimoje. Mokiausi gerai, įgijau muzikinį išsilavinimą. Atrodė, ateitis bus puiki.

Kai ištekėjau, su vyru apsigyvenome tokiame rajone, kur daugelis keikėsi, girtavo, rūkė. Tuomet nemaniau, kad aplinka padarys man blogą įtaką. Iš pradžių į pobūvius eidavau tik padainuoti, pagroti gitara. Bet ten mane ragindavo užsirūkyti, kartu su visais išgerti. Netrukus tapau priklausoma nuo alkoholio.

Šis žalingas įprotis ėmė griauti mano gyvenimą. Kai po kiek laiko nusiritau į dugną, beveik nieko negalėjau valgyti. Norėjau mirti, net bandžiau nusižudyti. Bet likau gyva ir tuo džiaugiuosi.

Anuo sunkiu laikotarpiu mane dažnai aplankydavo sesuo. Tada ji jau buvo Jehovos liudytoja, todėl mėgino paaiškinti, kaip Biblija galėtų man padėti. Kadangi manęs tai nedomino, iš pradžių liepiau jai  daugiau nesirodyti. Tačiau sesuo nenustojo manimi tikėjusi. Ji rodė man tiek daug kantrybės ir meilės, jog galiausiai sutikau studijuoti Bibliją.

KAIP BIBLIJA PAKEITĖ MANO GYVENIMĄ. Pradėjusi gilintis į Bibliją, tvirtai nusprendžiau liautis gerti. Maždaug tuo metu mane užpuolė girtas kaimynas ir taip smarkiai sumušė, jog patekau į ligoninę. Buvo lūžę keturi šonkauliai, pažeista vienos akies tinklainė. Vis dėlto buvimas ligoninėje išėjo į gera, nes čia galėjau lengviau ištverti atpratimo nuo alkoholio simptomus.

Visą tą laiką nuolat melsdavausi. Taip pat didelę paguodą teikė Biblijos žodžiai, užrašyti Raudų 3:55, 56 (Brb): „Viešpatie, iš duobės gilybės šaukiausi Tavęs. Tu išgirdai mano balsą. Nenukreipk savo ausies nuo mano šauksmo.“

Neabejoju, kad Jehova išklausė mano maldas. Jis davė man stiprybės gręžtis nuo savo praeities. Nors ne kartą mane traukė vėl pradėti gerti, džiaugiuosi, kad niekada tai pagundai nepasidaviau.

Tyrinėdama Bibliją sužinojau, kad vyras yra šeimos galva, tad turiu jam paklusti (1 Petro 3:1, 2). O aš buvau pratusi vadovauti vyrui. Meldžiau Jehovos pagalbos. Aišku, staiga nepasikeičiau, bet palaipsniui dariausi geresnė, klusnesnė žmona.

Mano brangus vyras stebėjosi tokiomis permainomis. Iki tol Biblija jis nesidomėjo, tačiau kai nutariau mesti rūkyti, pareiškė: „Jeigu tu mesi rūkyti, aš pradėsiu studijuoti Bibliją!“ Abu metėm rūkyti tą pačią dieną.

KUO DŽIAUGIUOSI. Vyras duotą žodį ištesėjo — ėmė studijuoti Bibliją. Dabar kasdien drauge ją skaitome, apmąstome jos pamokymus ir stengiamės taikyti juos savo gyvenime.

Nerandu žodžių apsakyti, kaip pagerėjo mūsų šeimos gyvenimas, jau nekalbant apie mane pačią. Esu dėkinga Jehovai, kad patraukė mane prie savęs (Jono 6:44). Taip pat esu dėkinga savo seseriai, kuri niekada nenuleido rankų norėdama man padėti. Todėl iš savo patirties galiu pasakyti, kad Biblija tikrai keičia žmonių gyvenimą.

[Anotacija 11 puslapyje]

Supratau, jog atėjo laikas įgytas žinias pritaikyti

[Anotacija 13 puslapyje]

Sesuo rodė man tiek daug kantrybės ir meilės, jog galiausiai sutikau studijuoti Bibliją