Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Artinkimės prie Dievo

„Aš tavęs niekada neužmiršiu“

„Aš tavęs niekada neužmiršiu“

AR JEHOVAI tikrai rūpi jo tarnai? Jeigu taip, kiek jie jam brangūs? Atsakymus sužinoti galime tiktai iš paties Dievo. Biblijoje Jehova atvirai kalba apie savo jausmus. Pažvelkime, kas rašoma Izaijo 49:15.

Atskleisdamas, ką jaučia savo garbintojams, Jehova per Izaiją čia pateikia širdį sujaudinančią iliustraciją. Pirmiausia užduoda susimąstyti verčiantį klausimą: „Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui?“ Iš pirmo žvilgsnio atsakymas atrodo aiškus. Argi galėtų žindanti motina užmiršti savo kūdikį? Juk jis yra nuo jos priklausomas dieną naktį ir nuolat reikalauja dėmesio. Tačiau šis Jehovos klausimas turi ir gilesnę potekstę.

Kodėl motina kūdikį žindo ir rūpinasi visais kitais jo poreikiais? Ar tik todėl, kad jis būtų ramus, neverktų? Ne, motinai tiesiog natūralu būti švelniai „savo įsčių sūnui“. Hebrajiškas veiksmažodis, čia išverstas ‘būti švelni’, taip pat reiškia „pasigailėti“ (Išėjimo 33:19; Izaijo 54:10). Šis hebrajiškas žodis nusako nuoširdžią atjautą bejėgiams ar pažeidžiamiems žmonėms. Motinos atjauta savo mažyliui yra vienas stipriausių jausmų, kokius tik galime įsivaizduoti.

Liūdna, tačiau ne kiekviena motina jaučia gailestį savo kūdikiui, kuris trokšta glaustis prie jos krūtinės. Todėl Jehova sako: „Jeigu ji ir užmirštų.“ Gyvename pasaulyje, kur daug vyrų ir moterų yra „neištikimi, neturintys prigimtinės meilės“ (2 Timotiejui 3:1-5). Retkarčiais girdime, kad tai vienur, tai kitur motina neprižiūri savo naujagimio, skriaudžia jį ar net palieka. Viename Biblijos žinyne Izaijo 49:15 aiškinama taip: „Motinos yra nuodėmingos ir kartais jų meilę užgožia žemi, nekilnūs jausmai bei troškimai. Netgi pati stipriausia žmogiškoji meilė gali išblėsti.“

Tačiau Jehova mus patikina: „Aš tavęs niekada neužmiršiu.“ Štai ir paaiškėja, kodėl Izaijo 49:15 Jehova uždavė tą klausimą. Šioje eilutėje pavartotas ne palyginimas, o veikiau priešprieša. Kitaip nei motinos, kurios yra netobulos ir gali neparodyti atjautos savo bejėgiam kūdikiui, Jehova visada atjaučia savo garbintojus, kai juos kas nors slegia. Ne veltui minėtame žinyne apie Izaijo 49:15 sakoma: „Tai vienas stipriausių, jeigu ne pats stipriausias Dievo meilės apibūdinimas Senajame Testamente.“

Argi ne džiugu žinoti apie „mūsų Dievo didžią atjautą“? (Luko 1:78) Raginame jus pasidomėti, kaip galite artintis prie Jehovos. Meilės kupinas Dievas savo garbintojus drąsina: „Aš niekada tavęs nepaliksiu ir niekada tavęs neapleisiu“ (Hebrajams 13:5).

Vasario mėnesį siūlome perskaityti šią Biblijos ištrauką:

Izaijo 43—62