„Būk drąsus ir labai stiprus“

„Būk drąsus ir labai stiprus [...]. Nes su tavim bus Viešpats, tavo Dievas“ (JOZ 1:7-9, Jr).

KAIP ATSAKYTUME?

Kaip drąsą parodė Henochas ir Nojus?

Kaip tikėjimą ir drąsą senovėje parodė kai kurios moterys?

Kokių drąsių jaunuolių pavyzdys mus labai įkvepia?

1, 2. a) Ko kartais reikia, norint laikytis teisingų principų? b) Ką dabar aptarsime?

DRĄSA yra baimės priešybė. Kaip drąsų žmogų apibūdintume? Galbūt sakysime, kad jis yra tvirtas, ryžtingas, pasiruošęs žygdarbiams. Bet kartais drąsa reiškiasi ir ne taip įspūdingai. Štai kasdieniame gyvenime, norint laikytis teisingų principų, irgi reikia drąsos.

² Biblijoje pasakojama apie įvairius žmones: vieni pasirodė bebaimiai kritiškais momentais, kiti drąsūs turėjo likti įprastomis, daugeliui Jehovos tarnų pažįstamomis aplinkybėmis. Ko pasimokome iš tų Biblijoje aprašytų drąsos pavyzdžių? Kaip patys galime būti drąsūs?

JIE DRĄSIAI LIUDIJO BEDIEVIŠKAME PASAULYJE

3. Kokią baigtį Henochas pranašavo bedieviams?

³ Kad nedoriems savo amžininkams ryžtųsi liudyti apie Dievą, dar iki tvano gyvenę Jehovos tarnai turėjo sukaupti visą drąsą. Vis dėlto „Henochas, septintasis nuo Adomo“, be baimės skelbė tokią pranašišką žinią: „Štai Jehova atėjo su savo šventais miriadais įvykdyti visiems nuosprendžio ir atskleisti visų bedievių kaltės dėl jų bedieviškų darbų, kuriuos jie bedieviškai darė, ir dėl visų baisių dalykų, kuriuos bedieviai nusidėjėliai prieš jį kalbėjo“ (Jud 14, 15). Pabrėždamas, kad pranašaujami dalykai yra tikri ir neabejotini, Henochas kalba būtuoju laiku, tarsi viskas jau būtų įvykę. Ir iš tiesų, anie blogi žmonės žuvo per pasaulinį tvaną.

4. Kokiomis aplinkybėmis Nojus „ėjo su Dievu“?

⁴ Tvanas įvyko 2370 m. p. m. e., po Henocho pranašavimų praėjus 650 suvirš metų. Tuo laikotarpiu gimė ir užaugo Nojus, pats užaugino šeimą ir drauge  su sūnumis pastatė laivą. Blogieji angelai, prisiėmę materialius kūnus, gyveno su gražiomis moterimis ir iš jų susilaukė palikuonių — nefilų. Žmonių nedorumas smarkiai plito ir žemė persipildė smurto (Pr 6:1-5, 9, 11). Nors aplinkybės buvo nepalankios, Nojus „ėjo su Dievu“ ir drąsiai liudijo — tarnavo „teisumo skelbėju“. (Perskaityk 2 Petro 2:4, 5.) Tokios pat drąsos mums reikia ir dabar, paskutinėmis dienomis.

KAIP JŲ TIKĖJIMAS IR DRĄSA PASIREIŠKĖ

5. Kaip tikėjimą ir drąsą parodė Mozė?

⁵ Mozė irgi buvo tikėjimo ir drąsos pavyzdys (Hbr 11:24-27). Dievo įgaliotas, 1513 m. p. m. e. jis išvedė izraelitus iš Egipto ir iki pat 1473 m. p. m. e. vadovavo kelionėje per dykumą. Mozė nesijautė esąs tam pasirengęs, vis dėlto užduotį priėmė (Iš 6:12). Su broliu Aaronu ne kartą ėjo pas valdingąjį Egipto faraoną ir drąsiai perspėjo apie ištiksiančias negandas. Tomis dešimt bausmių Jehova pažemino egiptiečių dievus ir savo tautai atvėrė kelią į laisvę (Iš 7—12 sk.). Mozę, kaip ir mus šiandieną, Dievas nepaliaujamai stiprino, todėl tikėjimo ir drąsos jis nepristigo (Įst 33:27).

6. Kas padės mums drąsiai ginti savo tikėjimą, jei tektų stoti prieš valdžios atstovus?

⁶ Mums reikia tokios pat drąsos kaip Mozei. Jėzus juk pasakė: „Dėl manęs būsite tampomi pas valdytojus ir karalius, kad liudytumėte jiems ir tautoms. Tačiau kai jus įduos, neimkite nerimauti, kaip ir ką kalbėsite: tą valandą jums bus duota, ką kalbėti, nes ne tiek jūs kalbėsite, kiek jūsų Tėvo dvasia kalbės per jus“ (Mt 10:18-20). Jei tektų stoti prieš valdžios atstovus, Jehovos dvasia įkvėps mus ginti savo tikėjimą drąsiai, bet pagarbiai. (Perskaityk Luko 12:11, 12.)

7. Kodėl Jozuė buvo drąsus ir kodėl jam sekėsi?

⁷ Mozės įpėdinis Jozuė savo tikėjimą stiprino ir drąsą ugdėsi nuolat skaitydamas Dievo Įstatymą. Izraelio tauta 1473 m. p. m. e. jau ruošėsi įžengti į Pažadėtąją žemę. „Būk drąsus ir labai stiprus“, — kalbėjo Dievas ir dar Jozuę patikino, kad jeigu Įstatymo laikysis, gebės visad apsispręsti išmintingai ir jį visur lydės sėkmė. „Nenusigąsk ir nenusimink! — buvo jam pasakyta. — Nes su tavim bus Viešpats, tavo Dievas, kur tik eisi“ (Joz 1:7-9, Jr). Kiek stiprybės Jozuei teikė šie žodžiai! Ir tikrai Dievas jo nepaliko. Didžiąją dalį Pažadėtosios žemės izraelitai užkariavo vos per šešerius metus — iki 1467 m. p. m. e.

DRĄSIOS, RYŽTINGOS MOTERYS

8. Kodėl galima sakyti, kad Rahaba yra tikėjimo ir drąsos pavyzdys?

⁸ Praeityje už Jehovą drąsiai stojo ir daug moterų. Štai Jeriche gyvenanti paleistuvė Rahaba, pasitikėdama Dievu, drąsiai paslėpė du Jozuės siųstus  žvalgus, o miesto karaliaus pasiuntinius tyčia nukreipė klaidinga kryptimi. Paėmę Jerichą, izraelitai Rahabą ir jos namiškius paliko gyvus. Ši moteris atsisakė nuodėmingos gyvensenos, tapo ištikima Jehovos garbintoja ir vėliau iš jos palikuonių linijos net kilo Mesijas (Joz 2:1-6; 6:22, 23; Mt 1:1, 5). Koks didelis atlygis už tikėjimą ir drąsą!

9. Kaip drąsą parodė Debora, Barakas ir Jaelė?

⁹ Po Jozuės mirties, apie 1450 m. p. m. e., Izraelyje teisingumą vykdyti ėmėsi teisėjai. Dvidešimt metų izraelitai vergavo kanaaniečių karaliui Jabinui, kol galiausiai Dievas įkvėpė pranašę Deborą, kad paragintų teisėją Baraką kilti į kovą prieš pavergėją. Barakas ant Taboro kalno sutelkė dešimt tūkstančių vyrų ir pasiruošė kovoti su Jabino kariuomenės vadu Sisera. Šis atžygiavo su savo pulkais ir devyniais šimtais vežimų į Kišono upės slėnį. Izraelitams pasileidus žemyn nuo kalno, Dievas sukėlė staigią liūtį. Mūšio laukas virto klampyne, kanaaniečių vežimai smego ir nebegalėjo pajudėti iš vietos. Tada Barako vyrai puolė ir „visa Siseros kariuomenė krito nuo kalavijo“. Pats Sisera pabėgo į Jaelės palapinę, o kai užmigo, ši ėmė jį ir nužudė. Kaip Debora buvo išpranašavusi, pergalės garbė teko moteriai, būtent Jaelei. Kadangi visi trys — Debora, Barakas ir Jaelė — veikė drąsiai, „keturiasdešimt metų [Izraelio] kraštas turėjo ramybę“ (Ts 4:1-9, 14-22; 5:20, 21, 31). Panašų tikėjimą ir drąsą rodo daug dievobaimingų vyrų ir moterų.

DRĄSOS GALI ĮKVĖPTI MŪSŲ ŽODŽIAI

10. Koks pavyzdys rodo, kad drąsos kitiems gali įkvėpti mūsų žodžiai?

¹⁰ Bendratikius labai padrąsinti gali ir mūsų žodžiai. Vienuoliktajame amžiuje prieš mūsų erą karalius Dovydas savo sūnui Saliamonui kalbėjo: „Būk stiprus ir ryžtingas! Imkis darbo! Nebijok ir nenusimink, nes Viešpats Dievas, mano Dievas, su tavimi. Jis neatmes ir nepaliks tavęs, kol nebus užbaigti visi darbai Viešpaties Namų tarnybai“ (1 Met 28:20). Saliamonas drąsiai ėmėsi veikti ir Jeruzalėje pastatė Jehovai didingą šventyklą.

11. Kaip drąsiai prakalbusi jauna izraelitė padėjo vienam raupsuotajam?

¹¹ Dešimtajame amžiuje prieš mūsų erą drąsiai prakalbusi jauna izraelitė labai padėjo vienam raupsuotajam. Plėšikų būrio paimta nelaisvėn, ji pateko į raupsais sergančio Sirijos kariuomenės vado Naamano namus. Žinodama, kokius stebuklus daro Jehovos pranašas Eliziejus, ši mergaitė Naamano žmonai pasakė, kad jeigu jos vyras nukeliautų į Izraelį, pranašas jį išgydytų. Karvedys nuvyko, buvo stebuklingai išgydytas ir  tapo Jehovos garbintoju (2 Kar 5:1-3, 10-17). Jums, jaunuoliai, jeigu mylite Jehovą kaip toji mergaitė, Dievas irgi suteiks drąsos apie savo tikėjimą kalbėti mokytojų, bendramokslių, kitų žmonių akivaizdoje.

12. Kaip karaliaus Ezekijo žodžiai paveikė jo valdinius?

¹² Apgalvoti, gerai parinkti žodžiai drąsos gali suteikti taip pat iškilus kokiam pavojui. Aštuntajame amžiuje prieš mūsų erą, kai asirų pajėgos atžygiavo pulti Jeruzalės, karalius Ezekijas savo valdiniams pasakė: „Būkite stiprūs ir narsūs! Nebijokite ir nedrebėkite prieš Asirijos karalių ir prieš visą jį lydinčią kariauną, nes mūsų daugiau negu jų. Jo — tik trapus petys, o su mumis — Viešpats, mūsų Dievas, padedantis mums ir kovojantis mūsų kovas.“ Kaip tautą tai paveikė? „Žmones Judo karaliaus Ezekijo žodžiai labai padrąsino“ (2 Met 32:7, 8). Mums bei kitiems krikščionims, kai esame persekiojami, panašūs žodžiai irgi gali įkvėpti daug drąsos.

13. Kokią drąsą parodė karaliaus Ahabo namų prievaizdas Abdijas?

¹³ Kartais drąsos reikia ir kai ką nutylėti. Dešimtajame amžiuje prieš mūsų erą, kai žiaurioji karalienė Jezabelė žudė Jehovos pranašus, karaliaus Ahabo namų prievaizdas Abdijas nepabijojo šimtą tų pranašų paslėpti „po penkiasdešimt olose“ (1 Kar 18:4). Daug Jehovai atsidavusių tarnų, kaip ir dievobaimingasis Abdijas, savo bendratikius drąsiai saugo — priešininkams apie juos neteikia jokios informacijos.

DRĄSIOJI KARALIENĖ ESTERA

14, 15. Kaip karalienė Estera parodė tikėjimą bei drąsą ir ką tuo laimėjo?

¹⁴ Didelį tikėjimą bei drąsą parodė ir karalienė Estera. Penktajame amžiuje prieš mūsų erą nedorasis Hamanas užsimojo išnaikinti visus imperijoje gyvenančius žydus. Tauta, apie tai išgirdusi, gedėjo, pasninkavo, iš visos širdies meldėsi (Est 4:1-3). Karalienė Estera buvo sukrėsta. Pusbrolis Mordechajas perdavė jai nuorašą įsako dėl žydų sunaikinimo ir liepė nuėjus pas karalių maldauti už tėvynainius. Bet kiekvienas, kas drįsdavo pas valdovą eiti nekviestas, rizikavo netekti gyvybės (Est 4:4-11).

¹⁵ Mordechajas vis dėlto Esterai pasakė: „Jeigu iš tikrųjų tylėsi tokiu metu, kaip dabar, pagalba ir išgelbėjimas žydams ateis iš kitos vietos [...]. Kas gali žinoti? Galbūt tu pasiekei karališkąjį sostą kaip tik tokiam metui, kaip dabar.“ Estera paragino Mordechają surinkti Sūzuose visus žydus ir už ją pasninkauti. „[Aš], kaip ir jūs, pasninkausiu, — ji pasakė. — Po to, nepaisydama įstatymo, eisiu pas karalių. Jeigu turėsiu žūti, žūsiu!“ (Est 4:12-17) Estera elgėsi drąsiai ir, kaip liudija jos vardu pavadinta Biblijos knyga, Dievas savo tautą išgelbėjo. Mūsų dienomis pateptieji krikščionys ir Dievui pasiaukoję jų bendradarbiai, kai yra persekiojami, rodo panašią drąsą. Ir Jehova, išklausantis maldas, visada juos palaiko. (Perskaityk Psalmyno 65:3 [65:2, Brb]; 118:6.)

„DRĄSIAU“

16. Kokį gerą pavyzdį Jėzus paliko jaunuoliams?

¹⁶ O dabar prisiminkime vieną epizodą iš pirmojo mūsų eros amžiaus. Sykį dvylikametį Jėzų rado šventykloje „sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį. Visi, kurie jo klausėsi, negalėjo atsistebėti jo supratimu ir atsakymais“ (Lk 2:41-50). Nors dar jaunas, šventykloje Jėzus ėmė klausinėti garbaus amžiaus mokytojus,  o tam reikėjo tikėjimo ir drąsos. Jūs, jauni bendruomenės krikščionys, sekite Jėzaus pavyzdžiu — stenkitės išnaudoti kiekvieną galimybę „apsiginti, jeigu kas pareikalautų jūsų pagrįsti savąją viltį“! (1 Pt 3:15)

17. Kodėl Jėzus skatino mokinius sakydamas „drąsiau“ ir kodėl mums reikia veikti drąsiai?

¹⁷ Jėzus kitus skatino sakydamas: „Drąsiau“ (Mt 9:2, 22). Savo mokiniams jis kalbėjo: „Štai ateina valanda, jau ir atėjo, kai jūs visi būsite išsklaidyti kas sau ir paliksite mane vieną. Tačiau aš nesu vienas, nes su manimi yra Tėvas. Aš jums visa tai kalbėjau, kad per mane turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūsų laukia priespauda, bet būkite drąsūs — aš nugalėjau pasaulį!“ (Jn 16:32, 33) Mes, kaip ir Kristaus sekėjai pirmajame amžiuje, esame pasaulio nekenčiami, bet dėl to nemėginkime su pasauliu supanašėti. Apmąstydami, kokią drąsą rodė Dievo Sūnus, patys įgausime daugiau ryžto laikytis skyrium nuo pasaulio, juo nesusitepti. Jėzus pasaulį nugalėjo — pergalę tikimės pasiekti ir mes (Jn 17:16; Jok 1:27).

„BŪK DRĄSUS“

18, 19. Kokį tikėjimo ir drąsos pavyzdį parodė apaštalas Paulius?

¹⁸ Apaštalas Paulius patyrė daug išbandymų. Sykį Jeruzalėje, jei nebūtų pagelbėję romėnų kareiviai, Paulių žydai būtų sudraskę į gabalus. Kitą naktį „šalia jo atsistojo Viešpats ir pasakė: ‘Būk drąsus, nes kaip tu gerai paliudijai apie mane Jeruzalėje, taip tau reikės liudyti ir Romoje’“ (Apd 23:11). Paulius taip ir darė.

¹⁹ Anksčiau Paulius drąsiai sudraudė „ypatinguosius apaštalus“, mėginančius išvesti Korinto bendruomenę iš teisingo kelio (2 Kor 11:5; 12:11). Priešingai negu anie, Paulius galėjo paminėti daug savo apaštalystės įrodymų: jis buvo ragavęs kalėjimo, iškentęs daugybę mušimų, patyręs visokių pavojų kelionėse bei kitokių negandų, alkęs ir troškęs, daug naktų praleidęs be miego, taip pat labai rūpinosi bendratikiais. (Perskaityk 2 Korintiečiams 11:23-28.) Pauliaus tikėjimas ir drąsa akivaizdžiai liudijo, kad stiprybės jam teikia Dievas.

20, 21. a) Pateik pavyzdį, rodantį, kad priimti gyvenimo iššūkius reikia drąsos. b) Kokiose situacijose mums reikia drąsos ir kuo galime neabejoti?

²⁰ Ne visi krikščionys yra smarkiai persekiojami. Tačiau priimti gyvenimo iššūkius drąsos reikia kiekvienam. Štai pavyzdys. Brazilijoje vienas jaunuolis buvo nusikaltėlių gaujos narys. Pradėjęs studijuoti Bibliją, jis suprato, jog savo gyvenime turi daug ką pakeisti. Bet tie, kurie norėdavo palikti gaują, dažniausiai pasirašydavo sau mirties nuosprendį. Vaikinas visų pirma karštai pasimeldė Jehovai, tada kreipėsi į gaujos lyderį ir atsivertęs Bibliją paaiškino, kodėl su jais nebesusidės. Jaunuolį paleido be jokių grasinimų ir jis tapo Karalystės žinios skelbėju.

²¹ Drąsos mums reikia ir tada, kai einame skelbti gerosios naujienos. Jauniems krikščionims, kurie dar tebesimoko, drąsos reikia, kad mokykloje nepasiduotų blogai įtakai, išliktų nepriekaištingi. Kada ruošiamės į kongresą, nenorėdami praleisti jokios programos dalies, galbūt turime pasiprašyti laisvadienių, o čia irgi būtina drąsa. Situacijų gali būti pačių įvairiausių, tačiau aišku viena: kad ir kokių pasitaikytų iššūkių, Jehova mūsų „tikėjimo maldą“ išklausys (Jok 5:15). Ir tikrai suteiks savo šventosios dvasios, kad ‘būtume drąsūs ir labai stiprūs’.

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 11 puslapyje]

Henochas drąsiai skelbė nuosprendį bedieviškam pasauliui

[Iliustracija 12 puslapyje]

Jaelė parodė didelę drąsą ir stiprybę