Yaqʼax chupam ri rupam

Yaqʼax rikʼin ri rucholajem

«Rïn nkʼutun abʼiʼ chkiwäch»

«Rïn nkʼutun abʼiʼ chkiwäch»

«Rïn nkʼutun abʼiʼ chkiwäch»

«Rïn nkʼutun abʼiʼ chkiwäch ri yeʼayaʼon chwä ri xeʼachaʼ chkikojöl ri winäq. [...] Rïn nkʼutun abʼiʼ chkiwäch ryeʼ, y kan xtinkʼüt na» (JUAN 17:​6, 26).

¿Achkë xrajoʼ xuʼij Jesús kikʼë re tzij reʼ? Ryä xkʼüt rubʼiʼ Dios taq xtzjoj Ruchʼaʼäl Dios. Kantzij na wä chë ryä xksaj rubʼiʼ Dios taq xskʼij ruwäch ri Escrituras Hebreas, ri kan rukʼulun wä che rä nuʼän (Lucas 4:​16-​21). Ryä chqä xuʼij chkë rutzeqelbʼëy chë tkikʼutuj reʼ: «Tat, xtchʼajchʼobʼëx ta kʼa abʼiʼ» (Lucas 11:2).

Ri xkiʼän ri naʼäy taq cristianos. Taq ri apóstol Pedro xtzjon kikʼë ri ukʼwäy taq bʼey ri ye kʼo Jerusalén, ryä xuʼij chë Dios xresaj chkikojöl ri winäq, «jun tinamït ri xtkʼwaj rubʼiʼ» (Hechos 15:14). Ri apóstoles chqä ri nkʼaj chik rutzeqelbʼëy Jesús xkiʼij reʼ chkë ri winäq: «Xa bʼa achkë ri xtskʼin rubʼiʼ Jehová xtkolotäj» (Hechos 2:​21; Romanos 10:13). Ryeʼ chqä xkiksaj rubʼiʼ Dios chkipan ri wuj ri xekitzʼibʼaj. Chpan jun wuj ri akuchï kʼo wä kipixaʼ ri judíos ri rubʼiniʼan Tosefta —ri xkʼis rutzʼibʼaxik chunaqaj ri junaʼ 300—, ntzjöx rij taq xeporöx kiwuj ri cristianos. Chriʼ nuʼij: «[Ri Evangelios] chqä kiwuj ri sectarios [rkʼë jbʼaʼ ri judeocristianos] nkʼatzin yeporöx. Keporöx ri wuj riʼ chqä ri rubʼiʼ Dios ri kʼo chpan.

¿Achkë yekʼutü rubʼiʼ Dios komä? Chpan jun traducción rchë le Biblia ri rubʼiniʼan Revised Standard Version —ri ütz xtzʼet rma ri Consejo Nacional de las Iglesias de Cristo ri kʼo Estados Unidos— nuʼij: «Xa bʼa achkë bʼiʼaj ri xksäx rchë nskʼïx ri kʼaslïk Dios, ri achiʼel ta ye kʼo chik nkʼaj dioses ri ye achiʼel ryä rchë nkʼatzin jun rubʼiʼ, ma xeksäx ta chik chpan ri judaísmo taq majanä tchapatäj pä ri cristianismo. Y kan ma najowäx ta nksäx ri bʼiʼaj riʼ chpan ri Iglesia Cristiana». Rma riʼ, ri traducción riʼ xksaj ri tzij Ajaw pa rukʼexel rubʼiʼ Dios. Y majanäj ta, ri Vaticano xuʼij chkë ri obispos chë nkʼatzin nkiʼän reʼ: «Chkipan ri moloj yeʼiʼän rchë niyaʼ ruqʼij Dios, taq yixbʼixan chqä taq yixchʼö rkʼë Dios, kʼo chë ma nksäx ta ri rubʼiʼ Dios, ntel chë tzij, ri tetragrammaton, YHWH». a

¿Kʼo komä jun molaj winäq ri nuksaj rubʼiʼ Dios chqä nukʼüt chkiwäch ri nkʼaj chik? Jun kʼajol ri rubʼiniʼan Sergey xtzʼët chë kan kʼo wä. Taq kʼa más akʼal na chqä kʼo wä Kirguistán, xtzʼët jun película ri akuchï nbʼix chë rubʼiʼ Dios ya riʼ Jehová. Xqʼax na jun diez junaʼ kʼa riʼ xkʼoxaj chik jmul ri bʼiʼaj riʼ. Chkipan ri junaʼ riʼ, ryä xbʼä Estados Unidos. Chriʼ kʼo wä taq kaʼiʼ testigos de Jehová xeʼapon chrachoch y xkikʼüt chwäch rkʼë le Biblia achkë rubʼiʼ Dios. Sergey kan xel rukʼuʼx rma xrïl jun religión ri nuksaj rubʼiʼ Dios. Chpan jun diccionario, taq nakanuj ri tzij «Jehová Dios» nuʼij: «Dios ri nimaläj ruqʼij chqä xa xuʼ re Dios reʼ nyaʼöx ruqʼij kimä ri testigos de Jehová» (Webster’s Third New International Dictionary).

[Nota]

a Kan ronojel bʼaʼ mul, taq nqʼaxäx ri rubʼiʼ Dios pa kaxlän, Jehová bʼanon qa che rä.