Pokalbis Biblijos tema. Ar Jėzus — Dievas?

JEHOVOS LIUDYTOJAI mėgsta kalbėtis su kitais Biblijos temomis. Gal jums kilo koks nors biblinis klausimas, kurį norėtumėte išsiaiškinti? Gal būtų įdomu sužinoti, kokie yra Jehovos liudytojų religiniai įsitikinimai ar veikla? Jeigu taip, kai liudytojai aplankys jus kitą kartą, nesivaržydami paklauskite, kas jus domina, ir jie mielai atsakys į jūsų klausimus.

Kaip galėtų vykti toks pokalbis? Įsivaizduokime, kad Kristina, Jehovos liudytoja, kalbasi su viena moterimi, vardu Sandra.

Ar tiesa, kad jūs netikite Jėzumi?

Sandra. Kunigas sako, kad Jehovos liudytojai netiki Jėzumi. Ar tai tiesa?

Kristina. Na, turiu pasakyti, jog mes Jėzumi tikrai tikime. Netgi manome, jog be tikėjimo Jėzumi neįmanoma išsigelbėti.

Sandra. Aš irgi taip manau.

Kristina. Vadinasi, turime šį tą bendra. Beje, aš — Kristina. O kuo jūs vardu?

Sandra. Sandra. Malonu susipažinti.

Kristina. Man taip pat, Sandra. Ko gero, jūs manote: „Jeigu Jehovos liudytojai tikrai tiki Jėzumi, kodėl gi žmonės šneka kitaip?“

Sandra. Na, taip. Būtų įdomu sužinoti.

Kristina. Trumpai tariant, Sandra, Jėzumi mes tvirtai tikime, tačiau sutinkame ne su viskuo, ką žmonės apie jį kalba.

Sandra. Pavyzdžiui?

Kristina. Štai daug kas mano, kad Jėzus buvo tik šiaip geras žmogus. Bet mes su tuo nesutinkame.

Sandra. Aš irgi su tuo nesutikčiau.

Kristina. Taigi, čia mūsų nuomonės ir vėl sutampa. O štai kitas pavyzdys: Jehovos liudytojai nesutinka su mokymais, kurie prieštarauja paties Jėzaus žodžiams apie jo ryšį su Tėvu.

Sandra. Ką turite galvoje?

Kristina. Daug religijų moko, kad Jėzus yra Dievas. Gal šitaip mokė ir jus?

Sandra. Taip. Mūsų kunigas aiškina, kad Dievas ir Jėzus yra viena.

Kristina. Kaip manytumėte, ar ne geriau būtų sužinoti tiesą apie Jėzų iš paties Jėzaus? Iš to, ką jis pats apie save sakė?

Sandra. Žinoma.

Ką kalbėjo pats Jėzus?

Kristina. Pasižiūrėkime į vieną Šventojo Rašto eilutę, kuri padeda geriau suprasti šį dalyką. Atkreipkime dėmesį, kas rašoma Jono 6:38. Jėzus kalbėjo: „Nusileidau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė.“ Jeigu Jėzus būtų Dievas, argi ši eilutė neskambėtų keistokai?

Sandra. Kodėl?

Kristina. Na, pasižiūrėkime. Jėzus juk nepasakė, kad nusileido iš dangaus vykdyti savo valios.

 Sandra. Teisingai. Jis pasakė, kad atėjo vykdyti valios to, kuris jį siuntė.

Kristina. Bet jeigu Jėzus — Dievas, kas gi tuomet iš dangaus jį siuntė į žemę? Ir kodėl Jėzus pakluso to asmens valiai?

Sandra. Matau, kur link kreipiate. Vis dėlto kažin, ar remiantis šia viena citata galima tvirtinti, kad Jėzus nėra Dievas.

Kristina. Suprantu. Tuomet leiskite jums parodyti, ką Jėzus dar yra pasakęs. Kitame Jono evangelijos skyriuje užrašytas labai panašus Jėzaus teiginys. Gal perskaitytumėte Jono 7:16?

Sandra. Gerai. „O Jėzus jiems atsakė: ‘Mano mokslas — ne mano, o to, kuris mane siuntė.’“

Kristina. Ačiū, Sandra. Ar, pasak šios eilutės, Jėzus skleidė savo paties idėjas?

Sandra. Ne, jis sakė, kad jo mokslas yra to, kuris jį siuntė.

Kristina. Teisingai. Čia verta paklausti: kas Jėzų siuntė? kas išmokė jį tiesų, kurių jis mokė kitus? Ar šis asmuo neturėtų būti didesnis už Jėzų? Juk siuntėjas yra viršesnis už pasiuntinį.

Sandra. Įdomi mintis. Šių žodžių Biblijoje nesu skaičiusi.

Kristina. Taip pat atkreipkime dėmesį į Jėzaus žodžius iš Jono 14:28: „Girdėjote, kad jums sakiau: išeinu ir vėl pas jus ateisiu. Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės, kad aš einu pas Tėvą, nes Tėvas už mane didesnis.“ Kaip, remdamasi šia eilute, paaiškintumėte, kokia, anot paties Jėzaus, buvo jo padėtis lyginant su Tėvu?

Sandra. Na, Jėzus sakė, kad Tėvas už jį didesnis. Išeina, kad Dievą Jėzus laikė aukštesniu už save.

Kristina. Būtent. O štai dar vienas atvejis. Pasižiūrėkite, ką Jėzus pasakė savo mokiniams. Mato 28:18 skaitome: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje.“ Ar Jėzus teigė, kad visuomet turėjo visą valdžią?

Sandra. Ne. Jis pasakė, kad ji buvo jam duota.

Kristina. Bet jeigu Jėzus yra Dievas, kaip jam galėjo būti duota dar didesnė valdžia? Ir kas tuomet ją Jėzui davė?

Sandra. Man reikia laiko apie tai pamąstyti.

Į ką jis kreipėsi?

Kristina. Jeigu manytume, kad Jėzus yra Dievas, kiltų dar vienas keblumas.

Sandra. Koks?

Kristina. Tai susiję su Jėzaus krikštu. Norėčiau jums parodyti, kas parašyta Luko 3:21, 22. Gal galėtumėte perskaityti šią ištrauką?

Sandra. „Visiems žmonėms krikštijantis, Jėzus irgi buvo pakrikštytas. Jam meldžiantis atsivėrė dangus ir šventoji dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant jo tarsi balandis, ir iš dangaus pasigirdo balsas: ‘Tu esi mano mylimasis Sūnus; aš patenkintas tavimi.’“

Kristina. Ar pastebėjote, ką Jėzus darė per savo krikštą?

Sandra. Jis meldėsi.

Kristina. Taip. Tuomet kyla logiškas klausimas: „Jeigu Jėzus yra Dievas, tai į ką kreipėsi maldoje?“

Sandra. Čia geras klausimas. Reikės paklausti kunigo.

Kristina. Taip pat atkreipkime dėmesį, kad, Jėzui išbridus iš vandens, iš dangaus pasigirdo kažkieno balsas. Ar prisimenate, ką tas asmuo pasakė?

Sandra. Jis pasakė, kad Jėzus yra jo Sūnus, kad jis Jėzų myli ir yra juo patenkintas.

Kristina. Teisingai. Bet jeigu Jėzus — Dievas, kas gi tuomet kalbėjo iš dangaus?

Sandra. Apie tai niekada negalvojau.

 Kodėl sakoma „Tėvas“ ir „Sūnus“?

Kristina. O štai dar viena įdomi mintis. Mes skaitėme, kad Jėzus Dievą vadino savo dangiškuoju Tėvu. O Jėzui krikštijantis balsas iš dangaus pavadino Jėzų savo Sūnumi. Jėzus netgi tiesiai sakė esąs Dievo Sūnus. Jeigu norėtumėte man paaiškinti, kad du žmonės yra vienas kitam lygūs, kokį giminystės ryšį jūs panaudotumėte kaip pavyzdį?

Sandra. Pasakyčiau, kad jie tarsi du broliai.

Kristina. Būtent. Gal net dvyniai. Tačiau Jėzus Dievą vadino Tėvu, o save — jo Sūnumi. Kaip manote, ką Jėzus norėjo tuo pasakyti?

Sandra. Suprantu jūsų mintį. Iš Jėzaus žodžių matyti, kad vienas asmuo yra vyresnis ir viršesnis už kitą.

Kristina. Taip. Pagalvokite: jūs nesunkiai sugalvojote puikų pavyzdį, kad dviejų žmonių lygybė yra tarsi brolių arba net dvynių. Jeigu Jėzus iš tiesų būtų Dievas, ar nemanote, kad jis — Didysis Mokytojas — sugalvotų tokį pat pavyzdį dviejų asmenų lygybei pailiustruoti, o gal dar geresnį?

Sandra. Be abejo.

Kristina. Tačiau Jėzus savo ryšį su Dievu apibūdino kaip tėvo ir sūnaus.

Sandra. O čia tai sudominot.

Ką sakė pirmieji Jėzaus mokiniai?

Kristina. Prieš atsisveikindama norėčiau su jumis apsvarstyti dar vieną mintį šia tema, jei, žinoma, turite minutėlę.

Sandra. Taip, turiu dar kelias minutes.

Kristina. Jeigu Jėzus iš tiesų yra Dievas, ar Jėzaus mokiniai nebūtų jo taip ir vadinę?

Sandra. Na taip, logiška.

Kristina. Tačiau niekur Biblijoje to nerasime. Priešingai, pasižiūrėkime, ką parašė vienas iš pirmųjų Jėzaus sekėjų, apaštalas Paulius. Filipiečiams 2:9 jis aiškina, ką Dievas padarė po Jėzaus mirties ir prikėlimo: „Dievas ir padarė jį [tai yra Jėzų] dar aukštesnį — dovanojo jam vardą, viršesnį už bet kurį kitą vardą.“ Ką, pasak šios Rašto vietos, Dievas dėl Jėzaus padarė?

Sandra. Čia sakoma, kad Dievas padarė jį dar aukštesnį.

Kristina. Taip. Tačiau jeigu Jėzus buvo lygus Dievui dar prieš mirtį ir Dievas po to dar labiau jį išaukštino, ar Jėzus nebūtų tapęs aukštesniu už patį Dievą? Ir išvis ar įmanoma, kad kas nors būtų aukštesnis už Dievą?

Sandra. Na, ne. Taip negali būti.

Kristina. Aš irgi taip manau. Kaip jums atrodo, ar iš viso to, ką aptarėme, galima teigti, kad Biblija moko, jog Jėzus yra Dievas?

Sandra. Atrodytų, kad ne. Biblijoje sakoma, kad jis yra Dievo Sūnus.

Kristina. Teisingai. Ir norėčiau, Sandra, jus patikinti, kad Jehovos liudytojai į Jėzų žiūri su didele pagarba. Mes tikime, kad jis buvo pažadėtas Mesijas ir savo mirtimi atvėrė kelią į išgelbėjimą visiems Dievui ištikimiems žmonėms.

Sandra. Aš irgi tuo tikiu.

Kristina. Tuomet gal esate kada mąsčiusi: „Kaip galime atsidėkoti Jėzui už tai, kad atidavė už mus savo gyvybę?“ *

Sandra. Taip, kartais apie tai pagalvoju.

Kristina. O gal tada galėčiau vėl pas jus užsukti ir parodyti iš Biblijos atsakymą į šį klausimą? Ar kitą savaitę būsite namuose šiuo laiku?

Sandra. Taip, turėčiau būti.

Kristina. Puiku. Tuomet iki malonaus.

[Išnaša]