Jie kalbėjo „vedami šventosios dvasios“

„Pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet žmonės kalbėjo tai, kas nuo Dievo, vedami šventosios dvasios“ (2 PT 1:21).

VERTA PAMĄSTYTI

Kokia prasme Biblijos rašytojai buvo „vedami šventosios dvasios“?

Kas rodo, jog Biblija yra knyga nuo Dievo?

Ką turėtum daryti kasdien, kad Biblija tau visada būtų brangi Dievo dovana?

1. Kodėl mums reikia Dievo įkvėpto Žodžio?

IŠ KUR mes atsiradome? Kokia būties prasmė? Kas mūsų laukia? Kodėl pasaulyje susiklostė tokia padėtis? Kas atsitinka po mirties? Tai rūpi daugybei žmonių visame pasaulyje. Ar žinotume atsakymus į šiuos ir kitus svarbius klausimus, jeigu neturėtume Dievo įkvėpto Žodžio? Tokiu atveju vienintelis mūsų mokytojas būtų gyvenimas. Ir vargu ar kaupdami karčią gyvenimišką patirtį galėtume, kaip psalmininkas, gėrėtis „Viešpaties Įstatymu“. (Perskaityk Psalmyno 19:8 [19:7, Brb].)

2. Kas padės mums dar labiau branginti Dievo dovaną Bibliją?

² Deja, kai kurių meilė Biblijos tiesai atšalo. (Palygink Apreiškimo 2:4.) Jehovos nurodytu keliu jie daugiau nebeina (Iz 30:21). Kaip nenorime, kad mums taip atsitiktų! Tad ugdykimės dėkingumą už visus Šventojo Rašto mokymus ir nepamirškime, kad Biblija — neįkainojama mylinčio Kūrėjo dovana (Jok 1:17). Kas padėtų mums dar labiau branginti „Dievo žodį“? Labai svarbu prisiminti, kokiais būdais Biblijos rašytojus pasiekdavo Jehovos žodžiai, ir aptarti, kokių yra įrodymų, kad Šventasis Raštas tikrai Dievo įkvėptas. Straipsnis paskatins kasdien skaityti Bibliją ir jos mokymus taikyti savo gyvenime (Hbr 4:12).

„VEDAMI ŠVENTOSIOS DVASIOS“ — KAIP?

3. Kokia prasme pranašai ir Biblijos rašytojai buvo „vedami šventosios dvasios“?

³ Biblija buvo rašoma 1610 metų — nuo 1513 m. p. m. e. iki 98 m. e. m. Šį darbą dirbo apie keturiasdešimt vyrų. Kai kurie iš jų buvo pranašai,  „vedami šventosios dvasios“. (Perskaityk 2 Petro 1:20, 21.) Graikiškas žodis, išverstas „vedami“, taip pat gali reikšti „nešami, gabenami, valdomi, vadovaujami“. * Jis pavartotas, pavyzdžiui, Apaštalų darbų 27:15, kur kalbama apie vėjo genamą laivą. Biblijos pranašai ir rašytojai buvo „vedami šventosios dvasios“ ta prasme, kad Dievas per šventąją dvasią palaikė su jais ryšį, įkvėpdavo veikti, jiems vadovavo. Todėl jie užrašė ne savo, o Dievo mintis. Įkvėptieji pranašai ir rašytojai kartais net patys nesuprasdavo to, ką pranašavo ar užrašė (Dan 12:8, 9). Išties „visas Raštas yra Dievo įkvėptas“. Tai — ne žmogaus išminties veikalas (2 Tim 3:16).

4—6. Kaip Jehova perduodavo savo žinią Biblijos rašytojams? Prašom pailiustruoti pavyzdžiu.

⁴ Tačiau kaip Biblijos rašytojams per šventąją dvasią būdavo perduodama žinia nuo Dievo? Ar Dievas viską tiesiog padiktuodavo ar tiktai perteikdavo mintis, kurias rašytojas galėdavo išreikšti savais žodžiais? Na, pagalvokim, kaip, pavyzdžiui, viršininkas rengia kokį nors raštą. Jeigu svarbu absoliutus tikslumas, jis rašo pats arba diktuoja sekretorei. Ši atspausdina, tada viršininkas pasirašo. Kitais atvejais jis tik išsako esmines mintis, o sekretorė išdėsto savo stiliumi ir žodžiais. Viršininkas raštą galbūt dar patikrina ir sekretorei pasako, ką reikia ištaisyti. Parašas po tekstu vis tiek rodys, kad šito dokumento autorius ir siuntėjas yra jisai.

⁵ Panašiai buvo su Biblija. Kai kas parašyta „paties Dievo pirštu“ (Iš 31:18). Jei svarbus būdavo kiekvienas žodis, Jehova diktuodavo. Štai Išėjimo 34:27 skaitome: „Viešpats tarė Mozei: ‘Užrašyk šiuos žodžius, nes pagal šiuos žodžius aš sudariau Sandorą su tavimi ir su Izraeliu.’“ Taip pat ir pranašui Jeremijui Jehova liepė: „Užrašyk į knygą visus žodžius, kuriuos tau kalbėjau“ (Jer 30:2, Brb).

⁶ Dažniausiai Jehova vis dėlto nenurodydavo, kokius žodžius vartoti. Jo mintys stebuklingai pasiekdavo Biblijos rašytojų širdį bei protą, o išdėstyti jas buvo leista patiems. „Pamokslininkas stengėsi surasti tinkamus pasakymus ir tiksliai užrašyti tiesos žodžius“, — sakoma Mokytojo 12:10 (Brb). Šitaip darbavosi ir Evangelijos rašytojas Lukas. „Viską nuo pradžios kruopščiai ištyręs, nusprendžiau nuosekliai [...]  aprašyti“, — teigė jis (Lk 1:3). O Dievas šventosios dvasios veikimu saugojo savo žinią, kad dėl žmogiško netobulumo nebūtų iškraipyta.

7. Kaip Dievas parodė išmintį leisdamas, kad Bibliją parašytų žmonės?

⁷ Dievas leisdamas, kad Bibliją parašytų žmonės, parodė didelę išmintį. Jis galėjo šią užduotį paskirti ir angelams. Tačiau pagalvokime, kas išreiškiama žodžiais. Ne vien informacija, bet ir emocijos. Ar angelai būtų galėję įtaigiai apsakyti žmogiškus jausmus — baimę, liūdesį, nusivylimą? Vargu. Bet kadangi Dievo mintis, siunčiamas per šventąją dvasią, išreiškė netobuli kaip ir mes žmonės, Šventojo Rašto žodžiai paliečia širdį.

KAS RODO, JOG BIBLIJA YRA NUO DIEVO

8. Kuo Biblija skiriasi nuo visų kitų religinių knygų?

⁸ Daugybė įrodymų byloja, kad Biblija parašyta Dievo įkvėpimu. Nuo visų kitų religinių knygų ji skiriasi tuo, jog leidžia mums gerai pažinti Dievą. Paimkim, pavyzdžiui, hinduizmo raštus. Juos sudaro Vedos — himnų, giesmių, ritualo formulių rinkiniai; taip pat upanišados — filosofiniai traktatai, himnų komentarai; dar yra epai „Ramajana“ ir „Mahabharata“. Dalis pastarojo epo yra dorovinių pamokymų knyga Bhagavadgyta. Budistų tritomio „Tipitaka“ („Trys pintinės“) pirmajame tome daugiausia yra vienuolių bendruomeninio gyvenimo taisyklės bei nuostatai. Kitame aiškinama budizmo doktrina, o dar kitame surašyti žodiniai Budos pamokymai. Pats Buda savęs dievu nelaikė ir apie Dievą beveik nekalbėjo. Konfucianizmo raštai — tai ištisas margumynas istorinių pasakojimų, moralės taisyklių, maginių formulių, giesmių. Šventoji islamo knyga, tiesa, moko tikėti vieną Dievą ir apibūdina jį kaip visažinį, gebantį iš anksto numatyti ateitį, tačiau neatskleidžia, koks jo vardas, o Biblijoje šis vardas — Jehova — paminėtas tūkstančius kartų.

9, 10. Ką apie Dievą sužinome iš Biblijos?

⁹ Daugumoje žymiausių religinių veikalų apie Dievą rašoma mažai, kai kuriuose išvis nieko, o Biblija padeda pažinti jį ir jo darbus, atskleidžia jo įstabias savybes. Skaitydami šią knygą matome, koks Dievas galingas, išmintingas, teisingas ir kaip jis mus myli. (Perskaityk Jono 3:16; 1 Jono 4:19.) Štai Biblijoje rašoma: „Dievas nėra šališkas, — jam priimtinas bet kurios tautos žmogus, kuris jo bijo ir daro, kas teisu“ (Apd 10:34, 35). Šią tiesą, galima sakyti, patvirtina ir tai, jog Biblija yra visiems prieinama. Lingvistų teigimu, pasaulyje šiandien šnekama maždaug 6700 kalbų, ir apie 100 iš jų vartoja 90 procentų planetos gyventojų. Visa Biblija arba bent kai kurios jos  dalys yra išverstos į daugiau kaip 2400 kalbų. Taigi Dievo Žodį savo kalba gali skaityti kone kiekvienas žmogus žemėje!

¹⁰ Jėzus sakė: „Mano Tėvas darbuojasi iki šiolei, darbuojuosi ir aš“ (Jn 5:17). Jehova yra „Dievas nuo amžių per amžius“. Tik pagalvok, kokie gausūs Visagalio darbai! (Ps 90:2) Biblijoje pasakojama apie Jehovos darbus praeityje ir dabar, taip pat atskleidžiama, ką jis ruošiasi daryti ateityje. Ši knyga, be to, mums duoda suprasti, kokius dalykus Dievas palankiai vertina, o kokius ne, ir kaip prie jo galima artintis (Jok 4:8). Tad nesiduokime jokių asmeninių siekių ar rūpesčių nuo Jehovos atitraukiami.

11. Kokia neišsemiama išmintis glūdi Biblijos puslapiuose?

¹¹ Kad Biblija yra iš aukštesnio šaltinio, byloja ir neišsemiama jos išmintis. Apaštalas Paulius rašė: „Kas gi yra pažinęs Jehovos mąstyseną, kad galėtų jį pamokyti?“ (1 Kor 2:16) Čia jis antrino pranašui Izaijui, kuris kadaise iškėlė savo amžininkams klausimą: „Kas gali pasakyti Viešpačiui, ką jam daryti, pamokyti jį ar duoti patarimą?“ (Iz 40:13) Aišku, Jehovos niekas nepamokys. Todėl neabejokime: mums tik į naudą taikyti Biblijos patarimus dėl santuokos, vaikų auklėjimo, pramogų, draugijų, darbštumo, sąžiningumo, moralės. Ta knyga niekada neklysta. O štai žmonių išmintis ribota. Jie toli gražu ne visada pasiūlys, kas geriausia (Jer 10:23). Konsultantai juk ne atsitiktinai keičia savo nuomonę, — mato, jog ankstesnės rekomendacijos buvo netikusios. Taikliai apie „žmonių užmojus“ Dievo Žodyje sakoma, jog „tai tik kvėptelėjimai“ (Ps 94:11).

12. Kokį puolimą Biblija pergyveno?

¹² Kad Dievas yra Biblijos Autorius, liudija ir pats jos išlikimas. Juk šią šventą knygą daug kas mėgino sunaikinti. Štai 168 m. p. m. e. Sirijos karalius Antiochas IV ėmėsi ieškoti įkvėptųjų Įstatymo knygų ir jas deginti. Romos imperatorius Dioklecianas 303 m. e. m. išleido įsaką išgriauti krikščionių sueigų vietas ir sudeginti jų Šventraščius; toks antpuolis truko visą dešimtmetį. Nuo XI amžiaus popiežiai, nenorėdami, kad Dievo Žodžio pažinimas plistų, kaip įmanydami trukdė jį versti į paprastų žmonių kalbas. Akivaizdu, jog Šėtonas ir jo parankiniai visaip kėsinosi Bibliją pašalinti. Bet ji buvo išsaugota iki mūsų dienų. Jehova neleido, kad jo brangi dovana žmonijai būtų pražudyta.

ĮRODYMAI, ĮTIKINĘ DAUGELĮ

13. Kokius Biblijos dieviškumo įrodymus galime paminėti?

¹³ Yra ir daugiau argumentų, liudijančių apie Biblijos dieviškumą: jos vidinė darna, mokslinis tikslumas, pranašysčių išsipildymas, rašytojų sąžiningumas, galia pakeisti žmonių gyvenimą, istorinis patikimumas ir aiškūs atsakymai į aktualius klausimus, tokius kaip suminėti pirmoje pastraipoje. Dabar pažiūrėkime, kas kai kuriuos asmenis įtikino, jog Biblija yra knyga nuo Dievo.

14—16. a) Kas musulmoną, hinduistę ir agnostikę įtikino, kad Biblija yra knyga nuo Dievo? b) Kokiais argumentais tu remiesi, kai pašnekovui tenka aiškinti, jog Biblija parašyta Dievo įkvėpimu?

¹⁴ Anvaras * užaugo musulmonų šeimoje, vienoje Vidurio Rytų šalyje. Paskui gyveno Šiaurės Amerikoje. Tenai  pas jį apsilankė Jehovos liudytojai. „Dėl kryžiaus karų ir inkvizicijos krikščioniškas religijas vertinau neigiamai, — sako Anvaras. — Tačiau būdamas iš prigimties smalsus vis tiek sutikau studijuoti Bibliją.“ Netrukus jis grįžo į gimtinę ir ryšiai su Jehovos liudytojais nutrūko. Bet po kelerių metų, kai persikėlė į Europą, vėl ėmėsi Biblijos. Vyriškis padarė tokią išvadą: „Biblijos pranašysčių išsipildymas, jos nuoseklumas ir vidinė darna, taip pat Jehovos garbintojų tarpusavio meilė įtikino mane, jog ši knyga tikrai yra Dievo Žodis.“ Anvaras pasikrikštijo 1998 metais.

¹⁵ Šešiolikmetės Ašos artimieji yra hinduistai. „Melsdavausi tik tada, kai nueidavau į šventyklą arba kai užklupdavo dideli sunkumai, — sako ji. — Kol viskas klodavosi gerai, apie Dievą negalvodavau.“ Toliau jaunuolė pasakoja: „Kai į duris pasibeldė Jehovos liudytojai, gyvenimas apsisuko 180 laipsnių kampu.“ Bibliją studijuodama, Aša suprato, kad Jehova yra tikras žmogaus Draugas. Kas ją įtikino, jog Biblija — knyga nuo Dievo? Mergina tęsia: „Biblija atsakė į visus mano klausimus ir padėjo išsiugdyti tikėjimą nematomu Dievu, — tam nė nereikėjo eiti į šventyklą ir lenktis priešais stabą.“

¹⁶ Paula, nors užaugo katalikų šeimoje, laikė save agnostike. Paskui štai kas nutiko. „Tai buvo hipių laikais. Sutikau draugą, kurio iki tol nemačiau daug mėnesių, — sako Paula. — Jis buvo smarkiai pasikeitęs: švarus, tvarkingas, gerai nusiteikęs. Paklausiau, kas su juo pasidarė, kur buvo dingęs. Vaikinas paaiškino, jog susipažino su Jehovos liudytojais, studijavo su jais Bibliją. Pradėjo ir man liudyti.“ Matydama, kokią galią turi Šventasis Raštas, ši agnostikė susidomėjo jo mokymais ir suprato, kad šita knyga parašyta Dievo įkvėpimu.

„TAVO ŽODIS — ŽIBINTAS MANO ŽINGSNIAMS“

17. Ką duoda kasdienis Biblijos skaitymas ir apmąstymas?

¹⁷ Biblija yra neįkainojama Jehovos dovana, kurią mums perdavė jo šventosios dvasios įkvėpti rašytojai. Mėgaukis ja, skaityk kasdien. Taip ji taps dar brangesnė, ir šios knygos Autorių dar stipriau pamilsi (Ps 1:1, 2). Kaskart sėsdamas prie Šventojo Rašto pasimelsk ir prašyk Dievo, kad kreiptų tavo mintis reikiama linkme (Lk 11:13). Biblijoje užrašytos Jehovos mintys, tad jas skaitydamas ir apmąstydamas mokaisi viską vertinti Jehovos požiūriu.

18. Kodėl tu nori toliau mokytis iš Biblijos?

¹⁸ Stenkis vis geriau perprasti Biblijos tiesas ir jų ištikimai laikykis. (Perskaityk Psalmyno 119:105.) Šventasis Raštas yra lyg koks veidrodis. Įsižiūrėk į jį kuo įdėmiau ir, pastebėjęs kokį trūkumą, nedelsk jo šalinti (Jok 1:23-25). Taip pat Dievo Žodžiu naudokis tarsi kalaviju: gink savo įsitikinimus ir padėk nuolankiems žmonėms atsikratyti klaidingų mokymų (Ef 6:17). Būk dėkingas Jehovai, kad pranašai ir kiti vyrai rašė Bibliją „vedami šventosios dvasios“.

[Išnašos]

[Studijų klausimai]

[Anotacija 29 puslapyje]

Skaityk Bibliją kasdien ir jos Autorių dar stipriau pamilsi

[Iliustracija 26 puslapyje]

Rašto autoriumi laikomas tas, kas jį pasirašo