Laikykimės, kad neįpultume į piktojo spąstus!

„Kad pajėgtumėte atsilaikyti prieš Velnio klastas“ (EF 6:11).

KAIP ATSAKYTUME?

Kaip Jehovos tarnui išsisaugoti materializmo spąstų?

Kaip šeimą sukūrusiam krikščioniui neįpulti į svetimavimo duobę?

Kodėl, tavo manymu, verta tvirtai nusistatyti šalintis materializmo ir lytinio amoralumo?

1, 2. a) Kodėl ir pateptiesiems krikščionims, ir „kitoms avims“ Šėtonas rodo neapykantą? b) Apie kokius Šėtono žabangus kalbama šiame straipsnyje?

ŠĖTONAS žmonėms nejaučia jokio gailesčio ir ypač niekina Jehovos tarnus. Su žemėje tebegyvenančiais pateptaisiais krikščionimis jis netgi puola kariauti (Apr 12:17). O tie krikščionys pastaraisiais laikais visur drąsiai skina kelią evangelizacijos darbui ir Šėtoną demaskuoja — atvirai kalba, kad jis esąs šio pasaulio valdovas. Krikščionys iš „kitų avių“ tarpo, ištikimi pateptųjų bendražygiai, irgi tampa piktojo taikiniu (Jn 10:16). Jiems pažadėtas amžinasis gyvenimas, o Šėtonas nebeturi jokių ateities perspektyvų. Nieko keisto, kad jis šitaip niršta. Ar viltumės gyventi danguje, ar žemės rojuje, Šėtonas yra aršiausias mūsų priešas. Su mumis jis nori žūtbūt susidoroti (1 Pt 5:8).

² Mėgindamas mus sučiupti, piktasis prispendė įvairių spąstų. Netikintiesiems jis „apakino protus“, kad gerosios naujienos nepriimtų ir pinklių tiesiog nepastebėtų. Į jo nagus, deja, pakliūva ir vienas kitas iš mūsiškių, jau priėmusių žinią apie Dievo Karalystę (2 Kor 4:3, 4). Aname straipsnyje aptarėme, kaip išsisaugoti trejų Šėtono spąstų: 1) neapgalvotų šnekų, 2) žmonių baimės, 3) pernelyg didelio kaltės jausmo. Dabar pakalbėkime, kaip neįpulti į dar dvejus žabangus — materializmą ir pagundą svetimauti.

MATERIALIZMAS — SMAUGIANČIOS PINKLĖS

3, 4. Kaip šios santvarkos rūpesčiai veda prie materializmo?

³ Viename savo palyginime Jėzus paminėjo sėklas, sėjamas tarp dygiažolių. Žmogus, pasak jo,  girdi žodį, „bet šios santvarkos rūpesčiai ir apgaulinga turtų vilionė tą žodį nustelbia, ir jis lieka bevaisis“ (Mt 13:22). Materializmas tikrai yra Šėtono, mūsų priešo, paspęstos pinklės.

⁴ Žodį apie Karalystę nustelbia — galima sakyti, užsmaugia — iškart du dalykai. Vienas — tai „šios santvarkos rūpesčiai“. Paskutinėmis dienomis stojus sunkiems laikams, rūpestį kelia daug kas (2 Tim 3:1). Brangstant pragyvenimui ir didėjant nedarbui, darosi nelengva sudurti galą su galu. Galbūt sukasi nerimastingos mintys dėl ateities: kaip reikės išsilaikyti išėjus į pensiją? Tokie būgštavimai dažną ir pastūmėja vaikytis turto. Žmogus mano, kad pinigai garantuos jam saugumą, stabilumą.

5. Kaip žmogų apgauna „turtų vilionė“?

⁵ Čia pat Jėzus paminėjo kitą dalyką — „apgaulingą turtų vilionę“. Ji kartu su rūpesčiais irgi gali nustelbti žodį. Biblijoje pripažįstama, kad pinigai teikia savotišką „ūksmę“, arba apsaugą (Mok 7:12). Tačiau stengtis praturtėti nebūtų protinga. Daugelis iš savo patirties žino: kuo labiau dėl turto plėšaisi, tuo stipriau įsipainioji materializmo pinklėse. Kai kurie net yra tapę turto vergais (Mt 6:24).

6, 7. a) Kokia situacija darbe gali pastūmėti tave į materializmą? b) Apie ką krikščionis turėtų pagalvoti, kai yra prašomas dirbti viršvalandžius?

⁶ O noras praturtėti atsiranda visai nejučia. Įsivaizduokime, pavyzdžiui, tokį scenarijų. Darbdavys tau sako: „Turiu gerą naujieną! Firma pasirašė pelningą kontraktą. Ateinančius kelis mėnesiukus teks padirbėti viršvalandžių. Bet būk ramus — už darbą bus gerai atlyginta.“ Kaip į tokį pasiūlymą reaguosi? Aišku, aprūpinti šeimą materialiai yra nemenka atsakomybė, tačiau tai ne vienintelė tavo pareiga (1 Tim 5:8). Vertėtų pagalvoti ir apie kitus dalykus. Kiek reikės dirbti viršvalandžių? Ar darbas netrukdys lankyti bendruomenės sueigas, rengti šeimos dvasinio ugdymo vakarą ir užsiimti kitokia krikščioniška veikla?

⁷ Gerai pasverk, kas tau svarbiau: didinti sąskaitą banke ar stiprinti dvasingumą? Ar troškimas užsidirbti daugiau pinigų nenustelbs ryžto pirmiausia ieškoti Dievo Karalystės? Pamąstyk, kur materializmas nuves, jeigu nei savo paties, nei šeimos dvasiniais poreikiais nesirūpinsi. Kaip atsilaikysi ir materializmo vilionei pasipriešinsi,  jei pats atsidūrei panašioje situacijoje? (Perskaityk 1 Timotiejui 6:9, 10.)

8. Kokie pavyzdžiai iš Šventojo Rašto mums padėtų peržiūrėti savo vertybes?

⁸ Kad tavęs neužsmaugtų materializmas, vis pasitikrink, kokios yra tavo gyvenimo vertybės. Juk tikriausiai nenorėtum pasidaryti kaip Ezavas, kuris akivaizdžiai niekino dvasinius dalykus (Pr 25:34; Hbr 12:16). Ir, aišku, nenorėtum supanašėti su vienu turtingu jaunuoliu, kuris, Jėzaus raginamas parduoti savo turtą, išdalyti vargšams ir sekti paskui jį, tiktai „nuliūdo ir pasitraukė, nes turėjo daug nuosavybės“ (Mt 19:21, 22). Įpuolęs į turto spąstus, anas prarado nepaprastą galimybę — tapti iškiliausio visų laikų žmogaus sekėju. Jeigu jau esame pašaukti būti Jėzaus Kristaus mokiniais, žiūrėkime, kad šios malonės neprarastume.

9, 10. Kaip, tavo manymu, Šventasis Raštas moko žiūrėti į materialinius dalykus?

⁹ Bereikalingos nerimasties dėl pragyvenimo atsikratyti padeda toks Jėzaus patarimas: „Nebūkite susirūpinę ir nesakykite ‘ką valgysime?’ arba ‘ką gersime?’, arba ‘kuo apsivilksime?’, — viso to vaikosi tautų žmonės. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad jums viso to reikia“ (Mt 6:31, 32; Lk 21:34, 35).

¹⁰ Užuot pasidavę apgaulingai turtų vilionei, laikykimės panašios nuostatos kaip Agūras, vienas iš Biblijos rašytojų. Dievą jis prašė: „Neleisk man pernelyg nuskursti nei pernelyg praturtėti. Duok man tik tai, ko reikia“ (Pat 30:8, išversta iš Contemporary English Version). Agūras suprato, kad pinigai teikia tam tikrą saugumą, tačiau puikiai suvokė ir kaip turto blizgesys apgauna. Taigi atmink: šios santvarkos rūpesčiai ir apgaulinga turtų vilionė žmogaus dvasingumą gali greit sužlugdyti. Nerimastavimas dėl pinigų ir daiktų tiktai ryja laiką, sekina jėgas, atima norą aukotis dėl Dievo Karalystės. Šėtoniškų materializmo pinklių iš tolo saugokimės! (Perskaityk Hebrajams 13:5.)

SVETIMAVIMAS — GUDRIAI UŽMASKUOTA DUOBĖ

11, 12. Kaip darbe krikščionis gali prieiti prie svetimavimo?

¹¹ Stipriam gyvūnui pagauti daromi dar ir kitokie spąstai. Suradęs taką, kur jis dažnai vaikšto, medžiotojas iškasa duobę. Tada ją užmaskuoja šakelėmis, užpila sluoksneliu žemių. Šėtonui bene labiausiai sekasi savo aukas tarsi į duobę įvilioti į amoralumą (Pat 22:14; 23:27). Nemažai krikščionių, būdami neatsargūs, atsiduria tokiose situacijose, kai iki nedoro poelgio tėra vienas žingsnis, ir, deja, į išraustus spąstus įpuola. Nors ir sukūrę šeimą, kai kurie ima puoselėti nederamą emocinį ryšį su kitu žmogumi ir galiausiai nusirita į paleistuvystę.

¹² Romanas tarp dviejų žmonių neretai prasideda darbovietėje. Štai vieno socialinio tyrimo duomenimis, iš tų, kurie svetimavo, daugiau kaip pusė moterų ir beveik trys ketvirtadaliai vyrų užmezgė tokius santykius būtent su bendradarbiais. Gal ir mūsų broliui darbe tenka praleisti daug laiko su moterimis, o sesei su vyrais. Ką pats tokiu atveju darai? Ar nusistatai dalykinio bendravimo ribas ir niekada jų neperžengi? Štai gali būti, kad sesuo ima dažnai šnekučiuotis su vienu bendradarbiu, pajunta jam pasitikėjimą ir  net išpasakoja savo šeimynines problemas. Arba galbūt brolis, prisirišęs prie kokios bendradarbės, samprotauja: „Ji visada mane išklauso ir supranta. Ji gerbia mane. O kad žmona su manimi taip elgtųsi!“ Ar supranti, kaip šie krikščionys rizikuoja tapti neištikimi sutuoktiniui?

13. Kaip nederamas emocinis ryšys gali atsirasti tarp bendratikių?

¹³ Nederamas emocinis ryšys gali atsirasti ir tarp bendratikių. Tai pailiustruoja vienas tikras atvejis. Danielius su žmona Sara * tarnavo reguliariaisiais pionieriais. Danielius, bendruomenės vyresnysis, anot jo paties, nemokėjo pasakyti „ne“ ir mielai priimdavo kiekvieną užduotį. Biblijos studijas jis vedė penkiems vaikinams, trys iš jų pasikrikštijo. Naujiesiems broliams reikėjo labai daug pagalbos. Kadangi Danielius bendruomenėje turėjo ir daug kitokių reikalų, pagalbą jiems dažniausiai suteikdavo Sara. Greit susiformavo šablonas: buvusiems Danieliaus studijuotojams reikia emocinės paramos, ir paramą jie gauna iš Saros; šiai reikia dėmesio, ir dėmesį jai rodo Danieliaus studijuotojai. Atsivėrė pražūtingi spąstai. „Ilgus mėnesius aukodamasi dėl kitų, žmona dvasiškai ir emociškai išseko, — pasakoja Danielius. — Tuo tarpu jai trūko mano dėmesio ir viskas baigėsi liūdnai. Ji tapo neištikima, svetimavo su vienu iš mano buvusių studijuotojų. Žmona tiesiog mano panosėje dvasiškai nusilpo, o aš buvau tiek pasinėręs į reikalus, kad nė nepastebėjau.“ Kaip išvengti šitokios nelaimės?

14, 15. Kas šeimą sukūrusiems krikščionims padėtų išsisaugoti svetimavimo?

¹⁴ Kad išsisaugotum svetimavimo duobės, pamąstyk, kaip tave įpareigoja santuokos įžadas. Jėzus pasakė: „Ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19:6). Niekada nemanyk, jog pareigos bendruomenėje svarbesnės už sutuoktinį. Ir dar atmink: jeigu atskirai nuo sutuoktinio vis užsiimi kokiais neesminiais dalykais, judviejų vedybinis ryšys, ko gero, jau silpsta. Greitai gali kilti ir pagunda svetimauti.

¹⁵ Aišku, jeigu esi vyresnysis, kaimenę turi prižiūrėti. Apaštalas Petras rašė: „Ganykite jums patikėtą Dievo kaimenę ne iš prievartos, bet noriai, ne dėl nesąžiningo pasipelnymo, bet su atsidavimu“ (1 Pt 5:2). Bendruomenės gerovė tau tikrai turėtų rūpėti. Tačiau kas tada, jei stengdamasis būti rūpestingu ganytoju, nebesi rūpestingas vyras? Kaip neprotinga ir net pavojinga visą save atiduoti bendruomenei, jeigu žmona lieka pamiršta! „Gyvenimo prasmė juk nesusiveda į tai, kad stengiesi trūks plyš atlikti patikėtas užduotis, o savo paties šeimą apleidi“, — priduria Danielius.

16, 17. a) Kaip šeimą sukūręs krikščionis galėtų bendradarbiams aiškiai parodyti, kad neketina užmegzti jokio romano? b) Prašom pateikti pavyzdį, kokie straipsniai padėtų krikščioniui saugotis svetimavimo.

¹⁶ Daug gerų patarimų, kaip sutuoktiniams išvengti svetimavimo spąstų, galima rasti žurnaluose Sargybos bokštas ir Atsibuskite! Štai Sargybos bokšto 2006 m. rugsėjo 15 d. numeryje buvo rašoma: „Darbovietėje bei kitur venk situacijų, skatinančių abipusį potraukį tarp tavęs ir antro asmens.  Pavyzdžiui, į pagundą gali pakliūti, kai kartu su kolega dirbate viršvalandžius. Tu, susituokęs vyras arba moteris, savo kalba ir elgesiu turi aiškiai parodyti, kad neketini užmegzti romano. Juk esi dievobaimingas, tad nenori patraukti dėmesio flirtu arba akį rėžiančiais rūbais bei išvaizda [...]. Darbovietėje laikomos sutuoktinio ir vaikų nuotraukos akivaizdžiai primins pačiam ir kitiems, kad šeima tau didelė vertybė. Būk nusistatęs ne tik pats niekada nekurstyti kito žmogaus aistros, bet visai nesileisti viliojamas.“

¹⁷ Žurnalo Atsibuskite! 2009 m. balandžio mėn. numeryje buvo išspausdintas straipsnis „Santuokinė ištikimybė. Ką iš tikrųjų tai reiškia?“ Prie svetimavimo, kaip straipsnyje teigiama, veda ir seksualinės fantazijos, kuriose figūruoja kas nors kitas, ne sutuoktinis (Jok 1:14, 15). Vyrui ir žmonai vertėtų vis pasiskaityti, kas šiuo klausimu rašoma mūsų leidiniuose. Santuokos institucija juk yra šventa, paties Jehovos įsteigta. Tad, jeigu branginate šventus dalykus, negailėkite laiko aptarti judviejų santykius (Pr 2:21-24).

18, 19. a) Kokios būna svetimavimo pasekmės? b) Ką laimėsi, jeigu sutuoktiniui būsi ištikimas?

¹⁸ Jei kartais kiltų pagunda užmegzti nederamą ryšį su svetimu žmogumi, gerai pagalvok, kokios baisios būna paleistuvavimo ir svetimavimo pasekmės (Pat 7:22, 23; Gal 6:7). Tie, kas elgiasi amoraliai, skaudina Jehovą, griauna gyvenimą sau ir savo antrajai pusei. (Perskaityk Malachijo 2:13, 14.) Taip pat pamąstyk, kiek daug galėsi laimėti, jeigu sutuoktiniui esi ištikimas, tyras. Tu ne tik puoselėsi amžinojo gyvenimo viltį, bet ir dabar jau džiaugsiesi gyvenimu. Tavo sąžinė, be to, bus švari. (Perskaityk Patarlių 3:1, 2.)

¹⁹ Psalmininkas Dievui giedojo: „Didi ramybė mylintiems tavo Įstatymą; jiems nėra suklupimo akmens“ (Ps 119:165). Šiuo metu, kai „dienos yra piktos“, tiesą ypač brangink ir klausyk priesako: „Atidžiai žiūrėkite, kaip elgiatės, — būkite ne kaip neišmintingi, bet kaip išmintingi“ (Ef 5:15, 16). Šėtonas, kėsindamasis į tikrojo Dievo garbintojus, mūsų takuose prispendė daug spąstų. Bet mes žinome, kaip juos apeiti. Jehova duoda visa, ko reikia, idant pajėgtume atsilaikyti ir „užgesinti visas degančias piktojo strėles“ (Ef 6:11, 16).

[Išnaša]

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 26 puslapyje]

Materializmas užsmaugia dvasingumą. Žiūrėkite, kad jums taip neatsitiktų

[Iliustracija 29 puslapyje]

Jeigu flirtuoji arba leidiesi, kad su tavimi flirtuotų, tai gali privesti prie svetimavimo