Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

Istʼam ukat Diosan arsutanakap phoqhasir uñjäta

Istʼam ukat Diosan arsutanakap phoqhasir uñjäta

Istʼam ukat Diosan arsutanakap phoqhasir uñjäta

“[Jehová Diosajj] jupa pachpatwa juramento luräna, janirakiw khitis jukʼamp jilïrejj utjkänti uka layku.” (HEB. 6:13.)

¿QHANAÑCHTʼASMATI?

¿Diosan arsutanakapajj phoqhasipuniniw sasajj kunatsa sissna?

Adanampi Evampi juchachasipkäna uka qhepatjja, ¿kunsa Jehová Diosajj arsuwayäna?

¿Diosajj Abrahamar juramentompi arsuwaykäna ukajj kunjamsa yanaptʼistu?

1. ¿Jaqen arsutapampi ukat Diosan arsutapampejj kunatsa jan pachpäki?

 JEHOVÁ DIOSAW “cheqa Diosa[jja]” (Sal. 31:5). Ukatwa “Diosajj jani[puni] kʼariskaspati”, ukampis jaqenakajj pantjasirïtasatjja janiw confiyañjamapunïktanti (Heb. 6:18; Números 23:19 liytʼasiñapawa). Diosajj kunanaktï jaqen askipatak amtki ukanakajj phoqasipuniwa. Amtañäni, Diosajj sojjta urunakan kunanak lurañtï amtkäna ukanakajj “ukhampuniwa” phoqhasïna. Uka urunakajj janiw 24 horanakani urunakäkänti, ukat sojjtïri uru tukuyarojja Diosajj “taqe kuntejj lurkän ukanakan sumätapwa uñjäna” (Gén. 1:6, 7, 30, 31).

2. ¿Diosan samarañ urupajj kunasa, ukat kunatsa uka urjja qollanar tukuyäna?

2 Taqe luratanakap uñjasajja, Diosajj paqallqöri uru qalltatapwa yatiyäna. Uka urunakajj janiw cheqpach mä urukïkänti, jan ukasti walja tiempönwa uka tiemponwa aka oraqen lurañanakapat samaräna (Gén. 2:2). Uka urojj janïraw tukuykiti (Heb. 4:9, 10). Kunapachas samarañ urojj qalltäna ukjja Bibliajj janiw qhanañchkiti, ukampis Evar lurkäna uka qhepatwa qalltpachäna, ukhat jichhakamajj niya 6.000 maranakäjjewa. Jesucriston Waranqa Maranaka Apnaqäwipaw jakʼachasisinki, jupaw kuna amtampitï Diosajj aka Oraqe lurkäna ukanak phoqhasiyani: jaqenakajj jan juchani ukat wiñayatak mä paraison jakasipjjaspa ukwa Diosajj munäna (Gén. 1:27, 28; Apo. 20:6). ¿Cheqapuniw mä paraison wiñayatak jakasiñäni sasin confiysnati? Jïsa. Jehová Diosajj “uka paqallqöri urjja bendicïnwa, qollana uru sasaw sarakïna”. Ukaw mä garantiyajja, kunanaksay pasaskpan Diosan amtapajj samarañ uru tukuyarojj phoqhasipuniniwa (Gén. 2:3).

3. 1) Diosan samarañ urup qalltkäna uka qhepatjja, ¿kuna jan waltʼäwis utjäna? 2) ¿Diosajj kunjamsa kutkatasiñar tukjañap arsuwayäna?

3 Diosan samarañ urup qalltkäna uka qhepatjja, mä jan waltʼäwiw pasäna. Diosan mä angelapaw Diosjamäñ munasajj Evar kʼarinak parljjayäna ukat Dios contra saytʼayäna, uka angelasti Supayawa (1 Tim. 2:14). Ukat Evajj Adán chachaparuw juchar puriyarakïna (Gén. 3:1-6). Ukajj jan walipunïnwa. Jehová Diosajj janis cheq parlkaspa ukhamwa Supayajj kʼarintäna, ukampis Jehová Diosajj amtap phoqhañatak juramentompi arsuñ jan wakisitapwa amuyäna. Jan ukasti kunjamsa kutkatasiñar tukjani ukwa Diosajj Supayar akham säna: “Warmimpi jumampsti enemigo tukuyapjjäma, ukhamaraki uka warmin wawanakapampi, wawanakamampisa enemigonïpjjarakiniwa. Warmin wawapasti pʼeqet takjjatätam, jumasti kayut achjarakïta” sasa (Gén. 3:15; Apo. 12:9).

KUNATÏ CHEQÄKI UKAJJ MÄ JURAMENTOMPIW ARSUSI

4, 5. ¿Kunjamsa Abrahamajj cheq arsutap uñachtʼayäna?

4 Adanampi Evampi janïr juchachasipkäna uka tiemponjja, inas phoqhäwa sasin juramentompi arsuñajj jan wakiskchïnti. Diosar munasisin Jupat yateqasis sarnaqeri jan juchani wawanakapatakejja, juramentompi arsupjjañapajj janiw wakiskiti, kunattejja kunatï cheqäki ukpunwa parlapjje ukat maynit mayniw confiyasipjjaraki. Ukampis jaqejj juchar purtʼasiwayapki ukhaw ukajj mayjtʼawayi. Jukʼat jukʼatwa kʼarisiñasa, engañañasa jaqenak taypin wal utj-jjäna. Ukatwa kunatï wali wakiskirïki ukan cheqätap uñachtʼayañatakejj mä juramentompi arsuñ wakisjjäna.

5 Abrahamajj mä kimsa kutiw juramentompi arsüna (Gén. 21:22-24; 24:2-4, 9). Kunapachatï Abrahamajj Elam markankir reyiru ukat yanapirinakapampir atipjasin kuttʼasinkäna ukhaw juramentompi arsüna. Bibliarjamajja, Salem ukat Sodoma markankir reyinakajj Abrahamampi jikisiriw mistunipjjäna. Salem markankir Melquisedec reyejj ‘Diosan sacerdoteparakïnwa’. Ukat sacerdotjamajja, Abrahamarojj bendicïnwa ukat enemigonakapar atipjañ yanaptʼatapat Diosarojj jachʼañcharakïnwa (Gén. 14:17-20). Ukat Sodoma markankir reyejj uñisirinakapat qhespiyatapat regalonak churañ munkäna ukhajja, Abrahamajj akham sänwa: “Alajjpacha, akapacha lurir jachʼa Diosaruw juramentompi arsta, kunatejj jumankki ukanakatjja jan kunsa katuntasiñajjataki, hilokïpasa, jan ukajj wiskhunakajjataki mä chinuñakïspasa, ukhamat janipuni: ‘Nayaw qamiriptayta’ saskañamataki” (Gén. 14:21-23).

JEHOVÁ DIOSAJJ JURAMENTOMPIW ABRAHAMAR ARSUWAYÄNA

6. 1) ¿Abrahaman kun luratapas yateqaskayapunejja? 2) ¿Abrahaman Diosar istʼatapat kuna askinaksa jikjjattanjja?

6 Jehová Diosajj jucharar jaqenakan askip thaqhasaw juramentompi akham arsurïna: “Naya [Jehová] Tatituw juramentompi arsta” sasa (Eze. 17:16). Biblianjja 40 jila kutiw Jehová Diosan ukham arsutapat qhanañchi, ukat inas Abrahamar arsuwaykäna uka juramentojj jukʼamp uñtʼatächi. Walja maranakaw Jehová Diosajj Abrahamar juramentonak arsüna, ukanakanwa Jutaniw sat Wawajj Isaacan yoqapat jutañap jukʼat jukʼat sum qhanañchäna (Gén. 12:1-3, 7; 13:14-17; 15:5, 18; 21:12). Ukatjja, Abrahamajj yantʼataw uñjasïna, wali munat yoqam sacrificiot loqtita sasaw Diosajj mayïna. Abrahamasti jankʼakirakiw istʼäna, ukat yoqapar niya jiwayañampïskäna ukhajja, Diosan mä angelapaw jarktʼäna. Ukatwa Jehová Diosajj juramentompi akham arsüna: “Jichhajj akham luratamata, mä sapa wawama sacrificiot loqtaniñsa janiraki ‘Janiw’ satamatjja, naya kipkaw juramentompi arsta, jumar wali bendiciñataki. Wawanakamarusti waljanirupuniw tukuyäjja alajjpacha warawaranakjama, qota thiyankir chʼallanakar uñtata. Ukhamarus jupanakajj uñisirinakaparojj atipjapjjapuniniwa, taqe markanakarakiw jupanak toqe bendecitäni, nayaru obedecitam layku” sasa (Gén. 22:1-3, 9-12, 15-18).

7, 8. 1) ¿Kuna amtampis Jehová Diosajj arsutajajj phoqhasipuniniwa sasin Abrahamar juramentompi arspachäna? 2) ¿‘Yaqha uwijanakajj’ Diosan juramentopat bendición katoqañatakejj kunsa lurapjjañapa?

7 ¿Kuna amtampis Jehová Diosajj arsutajajj phoqhasipuniniwa sasin Abrahamar juramentompi arspachäna? Cristompi chika alajjpachar sarapjjañapäkäna ukanakar chuymachtʼañataki ukat chʼamañchtʼañatakiw ukham arsüna, jupanakajj jutaniw sat wawjam uñtʼatäpjjarakiwa (Hebreos 6:13-18 liytʼasiñapawa; Gál. 3:29). Ukat kunjamtï Pablojj siskänjja, Jehová Diosajj “jankʼakïnwa arsutap jan trokasa phoqjjañatakejja. Ukhamasti pä luräwiw jan trokasir utji, [arunakapa ukat juramentompi arsutapa] ukanakatjja Diosajj janiw kʼariskaspati; ukampejj Diosajj mä jan tukuskir chuymachäwi churistu, khitinakatejj jupan imantasiñ thaqapktan, ukhamarak katuyasiraktan uka suytʼäwi churkistu ukana”.

8 Diosajj kuntï Abrahamar arsuwayki ukanakatjja, janiw alajjpachar sarañataki ajllitanakakejj askinak katoqapkiti, jan ukasti ‘taqe markanakaw bendecitäni’ (Gén. 22:18, NM). Ukat Diosar istʼir Criston ‘yaqha uwijanakapajj’ bendición katoqapjjarakiniwa, jupanakaw paraisoptayat aka oraqen wiñay jakañ suytʼäwinïpjje (Juan 10:16). Alajjpachana jan ukajj aka oraqen wiñay jakañ suytʼäwinïkstansa, janipun uka suytʼäwisat armasiñäniti ukat taqe kunansa Diosar istʼasapuni sarnaqañäni (Hebreos 6:11, 12 liytʼasiñapawa).

DIOSAN YAQHA JURAMENTONAKAPA

9. ¿Kunapachatï israelitanakajj Egipton esclavösipkäna ukhajj kunsa Diosajj juramentompi arsüna?

9 Walja maranak qhepatjja, Jehová Diosajj Moisesar Abrahaman wawanakapat arskäna ukjjatjja mayampwa juramentompi arsüna, uka tiemponjja Abrahaman wawanakapajj Egiptonwa esclavösipkäna (Éxo. 6:6-8). Uka toqet parlkasajja Diosajj akham sänwa: “Kunapachatejj jupanakaru ajlliskayät ukapachajj [...] juramento lurarakta [...], Egipto oraqet apsjjañataki, kawkïri marktejj nayajj jupanakataki thaqkayät ukaru irpsjjañataki, kawki markantejj leches miskʼis umjam jalaski ukaru” sasa (Eze. 20:5, 6).

10. ¿Egipto markat qhespiykäna uka qhepat kunsa Diosajj israelitanakar arsuwayäna?

10 Israelitanakar Egiptot qhespiyatap qhepatjja, Diosajj mayampwa akham sasin juramentompi arsüna: “Jumanakatejj nayan arunakajj sum istʼasina jaysapjjetäta, ukhamarak nayan jumanakampi mä suma amtäwi luratajjsa phoqhapjjarakïta ukajja jumanakasti nayan suma munat markajjäpjjätawa taqe markanak taypinjja. Ukampis taqe oraqejja nayankiwa. Jumanakasti nayar serviri sacerdotenakäpjjätawa, ukhamarak nayaru katuyat suma markaraki” sasa (Éxo. 19:5, 6). ¡Ukham suma luräwi Diosat katoqañastï! Jupanakatï Diosar istʼapjjaspänjja, uka israelitanakat waljaniw Diosarojj reyinakjama ukat sacerdotenakjam servipjjaspäna, jupanak toqew jaqenakajj bendicitäspäna. Qhepatjja, kuntï Israel markatak lurkäna ukjja, akham sasaw Jehová Diosajj qhanañchäna: “Nayajj [...] jumampi parlthapirakta [mä arunjja, juramento lurta]; jumampisti mä arustʼäwi luraraktan” sasa (Eze. 16:8).

11. ¿Kunapachatï Diosajj israelitanakaru ajllit markjam mä arustʼäwiru mantañataki invittʼkäna ukhajj jupanakajj kamsapjjänsa?

11 Uka tiemponjja, Jehová Diosajj janiw israelitanakarojj istʼapjjapunitätaw sasin munkir jan munkir juramentompi arsuykänti, janirakiw jupampi arustʼäwir mantapjjañapatakis jariykänti. Jan ukasti jupanakpachpaw taqe chuyma akham arsupjjäna: “Lurañäniwa kunanaktejj Tatitojj siski ukanaka” sasa (Éxo. 19:8). Ukat kimsa uru qhepatwa kunsa Diosajj ajllit markapjamajj lurapjjañapa uk israelitanakar säna. Nayraqatjja, Tunka Mandamientonakwa churäna, qhepatsti Moisesaw markarojj yaqha mandamientonak yatiyarakïna (Éxo. 20:22–23:33). ¿Israelitanakajj kamsapjjarakïnsa? “Mayakiw arsupjjäna: ‘¡Kunanaktejj [Jehová] Tatitojj arski ukanakjja lurapjjäwa!’” sasa (Éxo. 24:3). Qhepatjja, Moisesajj “suma amtäwiru mantatäki uka libro[nwa]” leyinaka qellqäna ukat markpachan mayampi istʼapjjañapatakiw jachʼat liytʼäna. Ukat wasitatwa markpachajj akham arsupjjäna: “Kunanaktejj Tatitojj siski ukanakar jaysasaw phoqhañäni” sasa (Éxo. 24:4, 7, 8).

12. Diosampi ukat ajllit markapampi mä arustʼäwir mantapkäna ukarjamajja, ¿kunsa Jehová Diosajj luräna, ukat kunsa israelitanakajj lurapjjarakïna?

12 Jehová Diosajj israelitanakampi arustʼäwir mantasajj ukspachaw phoqhañ qalltäna, ukat Jupar yupaychapjjañapatak mä carpa lurayäna, ukat sacerdotenak uttʼayäna, ukhamat jucharar jaqenakan Jupar jakʼachasipjjañapataki. Ukampis israelitanakajj jankʼakiw kuntï Diosar arsuwayapkäna ukjja armasjjapjjäna. Ukham lurasinsti, “Israelan Qollanaparuw llakisiyapjjäna” (Sal. 78:41). Amtañäni, kunapachatï Moisesajj Sinaí qollun Jehová Diosan arunakap katoqaskäna ukhajja, israelitanakajj pacienciampi suyañat sipansa Moisesajj jiwasat armasjjew sasaw Diosar jan confiyjjapjjänti. Ukat jankʼakiw qorit mä waka qallu lurapjjäna, ukat markarojj akham sapjjänwa: “¡Israel, akawa Egiptota irpsunktam uka diosamajja!” sasa (Éxo. 32:1, 4). Ukatsti “fiesta lurañäni [Jehová] Tatitur jachʼañchasina!” sasaw uka qorit lurat waka qallur qonqortʼasipjjäna ukat sacrificionak loqtapjjäna. Ukham lurapjjatap uñjasasti Jehová Diosajj akham sasaw Moisesar säna: “Jupanakasti jankʼakiw saraqtapjje nayajj sarapjjam sapksma uka thakitjja” sasa (Éxo. 32:5, 6, 8). Ukhat aksaruwa israelitanakajj Diosatak juramentompi arsusajj uka arsutap pʼakintañ yattʼapjjäna, ukasti llakkañapunïnwa (Núm. 30:2).

PÄ KUTIMPIW JURAMENTOMPI ARSÜNA

13. ¿Diosajj kunsa Davitar juramentompi arsuwayäna, ukat kunjamatsa jutaniw sat Wawat parlaskatap yattanjja?

13 Davitajj reyïkäna ukhajja, Diosajj Jupar taqe chuyma servirinakapar bendiciñatakejj pä juramentompwa arsüna. Nayraqatjja reyïñajj janipuniw familiamat apaqatäkaniti ukat jutaniw sat Wawaw juma lantejj Reyit qontʼasini sasaw Diosajj juramentompi Davitar arsuwayäna (Sal. 89:35, 36; 132:11, 12). Ukhamasti jutaniw sat Wawajj Davitan wawanakapatwa jutañapäna, ukatwa ‘rey Davitan Yoqapa’ satäñapänjja (Mat. 1:1; 21:9). Uka Wawat parlkasajja, Davitajj altʼat chuymampiw “Tatitu” säna, ukhamatwa Cristojj jupat sipansa jukʼamp jilïrïtap uñachtʼayäna (Mat. 22:42-44).

14. ¿Jutaniw sat Wawat kunsa Jehová Diosajj arsuwayäna, ukat kunjamsa jiwasar yanaptʼistu?

14 Ukatjja Diosaw Davitarojj uka jan kikpani Reyejj jaqenakan Jilïr Sacerdoteparakïniwa sasin qellqañapatak qollan ajayupampi amuytʼayäna. Israel markanjja reyinakasa ukat sacerdotenakas yaqh yaqhäpjjänwa. Sacerdotenakajj Leví tributäpjjänwa, reyinakasti Judá tributaraki. Ukat jupa lanti tronon qontʼasiñapäkäna ukjjat parlkasajja, David chachajj akham sänwa: “[Jehová Diosajj] Reyejjarojj sänwa: ‘Kupïjjajjar qontʼasim, timanakamar takjjatayañajjkama’. [Jehová] Tatitojj mayak arsu, arsutapatsti janiw yaqha amtkiti: ‘Jumaw wiñay sacerdotëtajja, Melquisedec sacerdoten thakiparjama’” sasa (Sal. 110:1, 4). Uka profecian phoqhasitaparjamajja, jutaniw sat Wawajja, mä arunjja, Jesucristojj alajjpachanwa Reyjam apnaqjje. Ukat juparakiw Jilïr Sacerdotjamajj arrepentisir jaqenakarojj Diosamp sum apasipjjañapatak yanaptʼaski (Hebreos 7:21, 25, 26 liytʼasiñapawa).

DIOSAN MACHAQ ISRAELAPA

15, 16. 1) ¿Kuna pä israelatsa Biblian parli, ukat kawkïris jichhürunakan Diosan bendicionap katoqe? 2) ¿Juramentompi arsuñatjja kuna mandamientsa Jesusajj arkirinakapar churäna?

15 Kunapachatï israelitanakajj Jesucristo contra saytʼapkäna ukhawa Jehová Diosajj jupanakar ajllit markaparjam jan uñj-jjänti, ukat reyinakjama ukat sacerdotenakjam serviñsa aptʼasipjjänwa. Kunjamtï Jesusajj judío peqtʼirinakar säna ukhama: “Jumanakatjja Diosan reinopajj apaqatäniwa, churasirakiniw khitinakatejj horasapar achunak churkis ukanakaru” sasa (Mat. 21:43). Diosan machaq Israelapajja, 33 maran Pentecostés urunwa uttʼayasiwayi, kunapachatï Jehová Diosajj Jesusan 120 arkirinakapar Jerusalenan qollan ajayupampi ajlliwaykäna ukha. Jupanakaruw ‘Diosan Israelapjam’ uñtʼasiwayi, ukatsti kunayman markanakat walja cristianonakarakiw jupanakampi chikajj Diosan israelapjam uñtʼatäjjapjjäna (Gál. 6:16, MT).

16 Cheqpach israelitanakat sipansa, Diosan Israelapajj Diosar istʼasaw horasapar achunak churaski. Jupanakajj juramentompi arsuñ toqetwa mandamiento katoqäna. Jesusajj aka Oraqenkkäna uka tiemponjja, jaqenakajj kʼarinaka jan ukajj jan wakiskirinakat parlañatakiw juramentompi arsupjjerïna (Mat. 23:16-22). Ukampis Jesusajj akham sasaw arkirinakapar yatichäna: “Jan juramento lurapjjamti kunäkipansa [...]. Jumanakan arsuñamajja akakïñapawa, ‘Jïsa’, jan ukajj ‘janiwa’, ukat jukʼampejja supayatwa juti” sasa (Mat. 5:34,37).

17. ¿Kuna jisktʼanakatsa jutïr yatichäwin yatjjataskañäni?

17 Ukhamasti, ¿juramentompi arsuñajj janipunit walïkpacha? Ukat ¿Jïsa sañajj kamsañs muni? Jutïr yatichäwinwa uka jisktʼanakar qhanañchasiskani. Diosan Arupat amuykiptʼaskakiñäni ukhajja, Jehová Diosar taqe chuyma istʼañatakiw yanaptʼistani. Ukat kusisitaw Jupajj juramentompi arski ukarjam wiñayatak bendicistani.

[Jiskt’anaka]

Jehová Diosan arsutanakapajj phoqhasipuniwa