1. Kodėl svarbu visiškai pasitikėti Dievo Žodžiu?

KAD nuspręstų, ar Biblijos studijuotojas pasirengęs būti gerosios naujienos skelbėju, vyresnieji pirma turi išsiaiškinti štai ką: ar tikrai matyti, kad žmogus tiki, jog Biblija yra Dievo įkvėptas Žodis? * Tiek tiems, kurie dar tik ruošiasi tapti skelbėjais, tiek jau pasiaukojusiems Dievo tarnams verta pamąstyti: ką vyresnieji galėtų pasakyti apie mane? ar į minėtą klausimą tvirtai atsakytų „taip“? Mūsų pasitikėjimas Dievo Žodžiu turi būti akivaizdus. Jeigu Biblija visiškai pasikliaujame ir naudojamės ja tarnyboje, būsime pasirengę padėti ir kitiems pažinti Jehovą ir rasti kelią į išgelbėjimą.

2. Kodėl turime laikytis to, ko išmokome?

² Dievo Žodžio svarbą pabrėžė apaštalas Paulius. Laiške jis ragino Timotiejų: „Laikykis to, ko išmokai ir kuo buvai įtikintas.“ Ko Timotiejus buvo išmokytas? Biblijos tiesų, kurios galiausiai paskatino jį įtikėti gerąja naujiena. Tos tiesos yra ir mūsų tikėjimo pamatas, suteikia „išminties, vedančios į išgelbėjimą“ (2 Tim 3:14, 15). O tolesnius Pauliaus žodžius dažnai skaitome, norėdami parodyti, kad Biblija — knyga nuo Dievo. Ką dar suprantame iš tų žodžių, užrašytų 2 Timotiejui 3:16? (Perskaityk.) Aptarkime šią eilutę išsamiau. Dar labiau įsitikinsime, kad visi Jehovos mokymai iš tikrųjų teisingi (Ps 119:128, Brb).

3—5. a) Kaip Petro kalba per 33 m. e. m. Sekmines paveikė klausytojus ir kodėl? b) Kodėl daug žmonių Tesalonikoje tapo krikščionimis? c) Ką šiandieną pastebi daugelis mūsų pašnekovų?

³ Žydų tautai Jėzus pasakė: „Siunčiu pas jus pranašų, išmintingų žmonių ir mokytojų“ (Mt 23:34).  Jėzus čia kalbėjo apie savo sekėjus, kuriuos mokė tarnyboje naudotis šventaisiais raštais. Vienas iš tų „išmintingų žmonių ir mokytojų“, apaštalas Petras, Jeruzalėje per 33 m. e. m. Sekmines didžiulei miniai pasakė kalbą. Jis pacitavo keletą fragmentų iš hebrajiškųjų raštų ir tuos žodžius klausytojams paaiškino. Petro aiškinimas „vėrė jiems širdį“, daugelis atgailavo dėl savo nuodėmių ir meldė Dievą atleidimo. Tądien krikščionimis tapo apie tris tūkstančius žmonių (Apd 2:37-41).

⁴ Kitas mokytojas, apaštalas Paulius, gerąją naujieną skelbė toli už Jeruzalės ribų. Štai Makedonijos mieste Tesalonikoje jis liudijo žydams, susirinkusiems į sinagogą. „Tris šabus [Paulius] su jais diskutavo remdamasis Raštais, aiškino ir Raštų žodžiais įrodinėjo, kad Kristus turėjo kentėti ir prisikelti iš mirusiųjų.“ Ir kaip apaštalui sekėsi? „Kai kurie iš [žydų], taip pat didelė daugybė Dievą garbinančių graikų [...] įtikėjo“ (Apd 17:1-4).

⁵ Šiandieną Dievo tarnų pastangos naudotis Šventuoju Raštu nelieka nepastebėtos. Kai Šveicarijoje viena mūsų sesė prie durų perskaitė Biblijos eilutę, šeimininkas paklausė: „Kam jūs atstovaujate?“ Sesė atsakė: „Aš ir mano draugė esame Jehovos liudytojos.“ Vyras tarė: „Taip ir maniau. Kas dar, be Jehovos liudytojų, galėtų pas mane ateiti ir skaityti Bibliją?“

6, 7. a) Kaip broliai, kuriems pavesta mokyti bendruomenę, galėtų kuo veiksmingiau naudotis Biblija? b) Ko svarbu nepamiršti vedant Biblijos studijas?

⁶ Kaip, mokydami kitus, Biblija galėtume naudotis kuo veiksmingiau? Jei tau pavesta mokyti bendruomenę per sueigas, remkis konkrečiomis Biblijos eilutėmis. Užuot atpasakojęs Biblijos ištraukas savais žodžiais arba perskaitęs iš atspausdinto sąrašo, planšetinio kompiuterio ar telefono ekrano, atversk pačią Bibliją ir skaityk tiesiai iš jos. Auditoriją paragink daryti tą patį. Skirk laiko paaiškinti eilučių prasmę, aptark, kaip tie Biblijos žodžiai padeda artintis prie Jehovos. Iliustracijos ir pavyzdžiai, kuriuos kalboje pateiki, neturėtų būti pernelyg sudėtingi ar skirti vien tam, kad klausytojus prajuokintum. Laiką verčiau išnaudok mokyti Dievo Žodžio principų.

⁷ O į ką svarbu atkreipti dėmesį vedant Biblijos studijas? Skaitydami iš mūsų leidinių, nepraleiskime nurodytų Šventojo Rašto eilučių. Skatinkime studijuotoją susirasti jas savo Biblijoje ir padėkime suprasti, ką eilutės reiškia. Kaip galėtume tai daryti? Neverta leistis į ilgus aiškinimus, kad studijos netaptų nuobodžiomis paskaitomis. Tegu pats studijuotojas išsako savo mintis. Nenurodinėkime jam, kuo tikėti ir kaip elgtis. Geriau taikliais klausimais paskatinkime žmogų patį prieiti prie teisingų išvadų. *

8. Kokią vidinę kovą kovojo Paulius?

⁸ Išgirdę žodį „drausminti“, galbūt pagalvojame apie bendruomenės vyresniųjų atsakomybę. Iš tiesų, jiems yra patikėta drausminti „tuos, kurie daro nuodėmę“ (1 Tim 5:20; Tit 1:13). Tačiau ir patys turime save drausminti. Antai apaštalas Paulius buvo pavyzdingas krikščionis, turėjo švarią sąžinę (2 Tim 1:3). Bet ir jis kovojo nelengvą vidinę kovą. Paulius rašė: „Savo kūno nariuose matau kitą įstatymą: jis kariauja su mano proto įstatymu ir daro mane  belaisviu nuodėmės įstatymo.“ Aptarkime, kiek pastangų Pauliui kainavo ši kova su silpnybėmis. (Perskaityk Romiečiams 7:21-25.)

9, 10. a) Su kokiomis silpnybėmis Pauliui tikriausiai reikėjo kovoti? b) Kaip Paulius, tikėtina, kovojo su nuodėme?

⁹ Kokias silpnybes Paulius stengėsi įveikti? Nors konkrečiai jų neįvardijo, laiške Timotiejui jis paminėjo anksčiau buvęs „akiplėša“ (1 Tim 1:13). Prieš tapdamas Kristaus mokiniu Paulius tiesiog nekentė krikščionių. Jis pripažino: „Buvau smarkiai ant jų įtūžęs“ (Apd 26:11). Per laiką Paulius, aišku, išmoko pažaboti savo karštą būdą, bet retkarčiais emocijos vis dėlto paimdavo viršų, būdavo nelengva suvaldyti liežuvį (Apd 15:36-39). Kas jam padėjo nepasiduoti?

¹⁰ Korinto krikščionims Paulius rašė apie taktiką, kurią naudojo save drausminti. (Perskaityk 1 Korintiečiams 9:26, 27.) Smūgius jis nutaikydavo į savo netobulą prigimtį. Paulius, tikėtina, ieškojo pamokymų Raštuose, meldė Jehovą pagalbos jų laikytis ir iš visų jėgų stengėsi pažangėti. * Apaštalo pavyzdys mums ypač naudingas, nes ir patys kovojame panašią kovą su savo nuodėmingais polinkiais.

11. Kaip galime nuolat save tikrinti, ar neišklydome iš tiesos kelio?

¹¹ Niekad nemanykime, kad jau gana privargome kovodami su savo silpnybėmis ir galime kiek atsipūsti. Atvirkščiai, turime nuolat save tikrinti, ar neišklydome iš tiesos kelio (2 Kor 13:5). Skaitydamas tokias Biblijos ištraukas kaip Kolosiečiams 3:5-10, pamąstyk: ar kiek įmanydamas stengiuosi marinti netinkamus troškimus? O gal imu mėgti tokius dalykus, kuriuos Jehova smerkia? Kai naršydamas internete užmatau nepadoraus turinio tinklalapį, ar tuojau pat jį išjungiu? O gal truputį po jį pasižvalgau, paieškau dar ir kitų panašių? Gerai pagalvok, kaip pamokymus, kuriuos randi Dievo Žodyje, galėtum pritaikyti savo aplinkybėmis. Tai padės tau neprarasti budrumo ir likti blaiviam (1 Tes 5:6-8).

12, 13. a) Ką ir kaip taisyti mus ragina Šventasis Raštas? Kaip čia galėtume sekti Jėzaus pavyzdžiu? b) Ko turėtume vengti spręsdami nesusipratimą?

¹² Graikų kalbos veiksmažodis, 2 Timotiejui 3:16 išverstas „taisyti“, dar gali reikšti „gerinti, atstatyti tinkamą būklę, ištiesinti“. Kartais taip jau nutinka, kad kokius mūsų žodžius ar poelgį kiti supranta neteisingai. Tada turime imtis iniciatyvos ir taisyti padėtį. Pavyzdžiui, kai žydų religiniai vadovai pradėjo piktintis, kad Jėzus maloniai elgiasi su „mokesčių rinkėjais ir nusidėjėliais“, šis atsakė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. Tad eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’“ (Mt 9:11-13). Jėzus kantriai ir švelniai aiškino žmonėms Dievo žodžius. Nuolankieji šitaip galėjo pažinti Jehovą, pamatyti, kad jis yra „lėtas pykti, gausus gerumo ir ištikimybės“ (Iš 34:6). Dėl to, kad Dievo Sūnus dėjo pastangas spręsti iškilusį nesusipratimą, daugelis įtikėjo gerąja naujiena.

¹³ Iš Jėzaus pavyzdžio mokomės, kaip turėtume kitiems padėti. Antai susierzinęs žmogus galėtų grubiai tarstelėti: „Nagi, išsiaiškinkim šitą reikalą.“ Bet ar taip taisyti padėtį ragina žodžiai iš 2 Timotiejui 3:16? Biblija tikrai neduoda mums jokios teisės ant kitų bartis. Aštri  kritika yra it „kalavijo smūgiai“ — sukelia daug skausmo, o naudos iš jos vargu ar bus (Pat 12:18).

14—16. a) Kaip vyresnieji gali padėti bendratikiams spręsti keblias problemas? b) Kodėl tėvams yra labai svarbu taisyti savo vaikus naudojantis Šventuoju Raštu?

¹⁴ Kaip tad galėtume parodyti kantrybę ir geranoriškumą, jei prireikia išspręsti kokią keblią problemą? Tarkime, sutuoktinių pora dažnai pykstasi, todėl kreipiasi pagalbos į bendruomenės vyresnįjį. Kaip šis elgsis? Jis nestos nei vyro, nei žmonos pusėn, verčiau drauge su jais abiem apsvarstys Biblijos principus, pavyzdžiui, aptartus knygos Šeimos laimės raktas 3-iame skyriuje. Pokalbio metu tiek vyras, tiek žmona, galimas dalykas, pamatys, kurį patarimą turėtų itin stengtis taikyti. Po kiek laiko vyresnysis pasiteiraus sutuoktinių, kaip einasi taisyti padėtį šeimoje, ir patikins, kad visada yra pasiruošęs suteikti pagalbą.

 ¹⁵ O kaip jūs, tėvai, klausydami Biblijos nurodymo taisyti, galite padėti savo vaikams likti dvasiškai tvirtiems? Įsivaizduokite tokią situaciją. Pastebėjote, kad jūsų paauglė dukra užmezgė naują pažintį. Jums tasai asmuo neatrodo gera draugija. Ką galėtumėte daryti? Visų pirma susižinokite, kas tai per žmogus. Tada, jei iš tiesų yra dėl ko sunerimti, pakalbėkite apie tai su dukra. Gal būtų pravartu aptarti keletą minčių iš knygos Jaunimas klausia... Atsakymai, kurie tau padės 2-o tomo. Dabar dukrai galėtumėte skirti dar daugiau laiko. Stebėkite ją evangelizacijos tarnyboje arba kai leidžiate laiką kartu su šeima ir stenkitės perprasti jos mąstyseną. Jei būsite kantrūs ir geranoriški, duktė tikrai pajus meilingą jūsų rūpinimąsi. Tikėtina, ji dar mieliau klausys jūsų pamokymų ir nepasuks klaidinga kryptimi.

¹⁶ Kam dar gali prireikti mūsų dvasinės pagalbos? Tiems, kurie susirūpinę  dėl pablogėjusios savo sveikatos, yra netekę darbo, taip pat bendratikiams, kuriems nelengva suprasti kai kuriuos Biblijos mokymus. Būdami kantrūs ir malonūs galime juos sustiprinti ir padrąsinti. Įsitikinsime, kad Dievo Žodis tikrai „naudingas [...] taisyti“.

17. Kodėl turėtume su dėkingumu leistis auklėjami?

¹⁷ „Kiekviena auklyba iš karto atrodo ne džiuginanti, o liūdinanti, tačiau paskui duoda jos išlavintiems taikingą teisumo vaisių“ (Hbr 12:11). Dauguma krikščionių džiaugiasi, kad tėvai juos auklėjo tiesoje. O paklusdami Jehovos auklybai per bendruomenės vyresniuosius, galime likti kelyje į gyvenimą (Pat 4:13).

18, 19. a) Kodėl auklėjant teisume labai svarbu paisyti principo iš Patarlių 18:13? b) Ką vyresnieji gali pasiekti, jei su nusidėjusiu bendratikiu elgsis švelniai ir meilingai?

¹⁸ Kad auklėjimas būtų paveikus, reikia įgūdžių. Jehova įpareigojo krikščionis auklėti kitus teisume (2 Tim 3:16). Vadinasi, jei prireikia ką nors paauklėti, svarbiausia yra vadovautis Biblijos principais. Vieną tokį principą randame Patarlių 18:13: „Duoti atsakymą žmogui, jo neišklausius, ir kvaila, ir užgaulu.“ Tad kai vyresniesiems pranešama, kad kuris nors krikščionis padarė sunkią nuodėmę, jie pirmiausia turi gerai ištirti reikalą, išsiaiškinti faktus (Įst 13:14). Tik tada galės auklėti bendratikį teisume.

¹⁹ Dievo Žodis, be to, nurodo vyresniesiems pataisyti kitus romiai. (Perskaityk 2 Timotiejui 2:24-26.) Tiesa, kartais asmuo gali užtraukti negarbę Jehovos vardui, įžeisti nekaltus žmones. Vis dėlto jei vyresnysis, drausmindamas tokį asmenį, pratrūks pykčiu, pamokomi jo žodžiai nueis perniek. Ir priešingai, jei stengsis sekti „Dievo maloningumu“, galbūt paskatins suklydusįjį atgailauti (Rom 2:4).

20. Kokių principų tėvai turi laikytis auklėdami savo vaikus?

²⁰ Tėvai, „auklėdami ir protindami [savo vaikus] taip, kaip moko Jehova“, privalo laikytis Biblijos principų (Ef 6:4). Tėtis, pavyzdžiui, neims bausti savo sūnaus išgirdęs vienašališką skundą dėl berniuko elgesio. Taip pat atminkime, kad šeimoje ne vieta smurtui ir agresijai. „Jehova yra kupinas užuojautos ir gailestingas“, ir tie, kuriems pavesta auklėti savo atžalas, turi stengtis rodyti tokią pačią dvasią (Jok 5:11).

21, 22. Kurie žodžiai iš Psalmyno 119:97-104 geriausiai nusako, kiek Biblija brangi tau pačiam?

²¹ Vienas dievobaimingas vyras kartą pasakė, kodėl mylįs Jehovos įstatymą. (Perskaityk Psalmyno 119:97-104.) Tą įstatymą tyrinėdamas jis įgavo išminties, įžvalgos, supratimo. Laikydamasis šventuosiuose raštuose įamžintų nurodymų, jis nesuko į blogą kelią ir nepatyrė skausmų, kuriais save varstė kiti. Gilintis į Dievo Žodį jam buvo gera. Kadangi sekė Jehovos nustatytomis gairėmis ir dėl to daug laimėjo, jis buvo pasiryžęs ir toliau klausyti Dievo.

²² Ar tu brangini „visą Raštą“? Jį skaitydamas dar tvirčiau įsitikinsi, kad savo sumanymus Jehova galiausiai įgyvendins. Pamokymai, užrašyti šventosios dvasios įkvėpimu, saugos tave nuo mirtinos nuodėmiavimo žalos. O įgudusiai mokydamas Dievo Žodžio, padėsi ir kitiems stoti į gyvenimo kelią ir iš jo neiškrypti. Tarnaudami Jehovai, išminties ir meilės Dievui, kuo geriau pasinaudokime Šventuoju Raštu.