JĖZUS pranašavo, kad Jehovos šventykla bus sugriauta ir toje vietoje neliks nė akmens ant akmens. Pranašystė išsipildė 70 m. e. m., kai romėnų legionai, vadovaujami Tito, sudegino Jeruzalę (Mt 24:2). Vėliau imperatorius Julijonas šventyklą planavo atstatyti.

Julijonas laikomas paskutiniu Romos imperatoriumi pagoniu. Šis Konstantino Didžiojo sūnėnas buvo auklėtas vadinamąja krikščioniška dvasia. Tačiau, 361 metais tapęs imperatoriumi, viešai atsižadėjo tokio auklėjimo ir iškreiptos krikščionybės apskritai. Dėl atsivertimo į pagonybę istoriniuose veikaluose jis vadinamas Julijonu Apostata (Atskalūnu).

Krikščionijos jis tiesiog neapkentė. Taip galėjo būti dėl to, kad būdamas šešerių matė, kaip tariamieji krikščionys nužudė jo tėvą ir giminaičius. Anot Bažnyčios istorikų, Julijonas žydus ragino atstatyti šventyklą, tuo tikėdamasis įrodyti, kad Jėzus buvo melagingas pranašas. *

Kad Julijonas ketino atstatyti šventyklą, abejonių nėra, tačiau istorikai diskutuoja, ar jis iš tikrųjų pradėjo atstatymo darbus ir, jei taip, kodėl jie nutrūko. Žinoma viena — nepraėjus nė dvejiems metams nuo tada, kai atėjo į valdžią, Julijonas buvo nužudytas. Suprantama, žlugo ir jo planai.