1. Kuo sutuoktiniams naudingas šiltas bendravimas?

„MAN smagiausia laiką leisti ne su kuo kitu, o su žmona. Džiaugsmas, pasidalytas su ja, dar padidėja, o skausmas — sumažėja perpus“, — sako vienas brolis iš Kanados. Kitas brolis iš Australijos rašo: „Jau vienuolika metų esame drauge ir nebuvo dienos, kad su žmona nepasikalbėtume. Vienas kitu visiškai pasitikime ir neabejojame, jog mūsų ryšys išties tvirtas. Taip yra pirmiausia todėl, kad stengiamės kuo dažniau prasmingai pasišnekėti.“ Sesė iš Kosta Rikos sako: „Šiltas bendravimas mus suartina ne tik vieną su kitu, bet ir su Jehova, taip pat apsaugo nuo visokių pagundų, stiprina tarpusavio vienybę ir meilę.“

2. Kodėl sutuoktiniams gali būti nelengva bendrauti?

² Ar judu irgi mielai skiriate laiko pokalbiui? O gal prasmingai pasišnekėti ne taip jau lengva? Aišku, pasitaiko visokių situacijų, juk santuoka yra dviejų netobulų žmonių sąjunga (Rom 3:23). Jūsų asmenybės skirtingos, buvote skirtingai auklėjami, gal net augote visai skirtingose kultūrose. Taigi nevienodi ir bendravimo įpročiai. Ne veltui santuokos žinovai Džonas Gotmanas ir Nan Silver teigia: „[Vedybiniam] ryšiui išsaugoti reikia tvirtybės, ryžto, gebėjimo nepasiduoti ištikus nesėkmei.“

3. Kas sutuoktiniams padeda stiprinti tarpusavio saitus?

³ Kad saitai tarp vyro ir žmonos būtų tvirti, abiem, be abejo, reikia dėti daug pastangų. Bet tai atsiperka su kaupu — jiedu džiaugiasi meile ir būdami drauge yra iš tikrųjų laimingi (Mok 9:9). Prisiminkime, kaip vienas kitą mylėjo Izaokas ir Rebeka (Pr 24:67). Biblijoje nerandame nė užuominos,  kad po ilgų bendro gyvenimo metų jų tarpusavio prisirišimas būtų bent kiek susilpnėjęs. Tokių porų ir šiandieną yra daug. Kokia jų vedybinės sėkmės paslaptis? Jie išmoko vienas kitam atvirai, bet kartu švelniai išreikšti savo mintis ir jausmus, stengiasi būti įžvalgūs ir supratingi, rodyti meilę, didelę pagarbą ir nuolankumą. Jei šių vertybių nepritrūks, sutuoktiniai nuties tvirtą bendravimo tiltą. Pažiūrėkime, ką daryti, kad tai pavyktų.

4, 5. Kaip supratingumas padeda sutuoktiniams geriau permanyti vienam kitą? Prašom pateikti pavyzdžių.

⁴ „Kas supranta dalyką, [...] tas puikiai gyvens“, — sakoma Patarlių 16:20. Ši tiesa pasitvirtina šeimos rate. (Perskaityk Patarlių 24:3.) Supratingumo ir išminties geriausia mokytis iš Dievo Žodžio. Pradžios 2:18 (Brb) rašoma, kad Dievas sukūrė moterį būti „tinkama padėjėja“ savo vyrui, o ne jo kopija. Vyro ir moters skirtybės matomos jau iš kalbos. Moterys paprastai mėgsta kalbėti apie savo jausmus, apie žmones, tarpusavio santykius. Kai pašnekesys šiltas ir kai moteriai rodomas dėmesys, ji jaučiasi mylima. O dauguma vyrų nėra linkę išlieti jausmų; jiems labiau patinka kalbėti apie kokį nors užsiėmimą, aptarinėti problemas ir ieškoti būdų, kaip jas išspręsti. Vyrai nori būti gerbiami ir įvertinti.

⁵ Mūsų sesė iš Didžiosios Britanijos guodžiasi: „Vyras, manęs net neišklausęs, jau skuba spręsti mano problemas. O aš tada jaučiuosi blogai, nes paprasčiausiai noriu pasėdėti prie arbatos puodelio, išsipasakoti ir būti suprasta.“ Štai vieno vyro žodžiai: „Kai tik susituokėme, buvau linkęs tuojau pat siūlyti išeitį iš kiekvienos keblios situacijos, į kurią žmona papuldavo. Bet netrukus pamačiau: manajai tiesiog reikia, kad ją išklausyčiau“ (Pat 18:13; Jok 1:19). Supratingas vyras atsižvelgia į žmonos jausmus ir elgiasi su ja meilingai. Patikina, kad jos mintys ir emocijos jam svarbios (1 Pt 3:7). Žmona irgi turi stengtis permanyti vyro požiūrį. Tokia dviejų asmenų sąjunga, kai abu atlieka, ko iš kiekvieno tikisi Dievas, yra pasigėrėtina. Tada porai nesunku išmintingai, nenukrypstant į kraštutinumus drauge spręsti tą ar kitą dalyką.

6, 7. a) Kaip Mokytojo 3:7 moko sutuoktinius būti įžvalgius? b) Kaip žmona gali rodyti supratingumą? c) Kokioje srityje vyras turėtų ypač pasistengti?

⁶ Įžvalgūs sutuoktiniai taip pat žino, kada „laikas tylėti ir laikas kalbėti“ (Mok 3:1, 7). „Jau žinau, kada geriau nekalbėti apie kokias problemas, — dalijasi patirtimi sesė, ištekėjusi prieš dešimt metų. — Jeigu vyras apsikrovęs darbais ar kitomis užduotimis, verčiau laukiu tinkamesnio momento. Todėl ir mūsų pokalbiai dabar kur kas ramesni.“ Supratinga žmona, be to, šneka švelniai ir žino, kad apgalvotas, „laiku pasakytas“ žodis vyrui patiks ir tikrai bus išgirstas. (Perskaityk Patarlių 25:11, Brb.)

⁷ Krikščionis vyras turi ne tik įsiklausyti į sutuoktinės žodžius, bet ir pats aiškiai išsakyti savo jausmus. Vyresnysis, vedęs prieš 27 metus, prisipažįsta: „Man reikia labai pasistengti, kad atverčiau žmonai, kas slypi giliai širdyje.“ Kitas brolis, santuokoje gyvenantis 24 metus, sako: „Paprastai nepasakoju kitiems, kas mane slegia. Mąstau taip: jei apie problemą nekalbėsiu, viskas išsispręs savaime. Bet laikui  bėgant supratau, jog parodyti jausmus nėra silpnumo požymis. Kai būna sunku prabilti, maldoje paprašau pagalbos rasti tinkamų žodžių ir juos maloniai išsakyti. Tada giliai įkvepiu ir imu šnekėti.“ Labai svarbu, kad atviram pokalbiui sutuoktiniai pasirinktų deramą laiką ir vietą, pavyzdžiui, kai dviese skaito Bibliją ar aptaria dienos citatą.

8. Kas įkvepia sutuoktiniams ryžto gerinti tarpusavio dialogą?

⁸ Žinia, tiek vyrui, tiek žmonai gali būti sunku pakeisti kai kuriuos bendravimo įpročius ir išsiugdyti naujų. Abu turi melsti Dievo dvasios ir būti kupini ryžto gerinti tarpusavio dialogą. Tokio ryžto įkvepia meilė Jehovai ir teisingas požiūris į šeiminę sąjungą — kad šis ryšys šventas. Viena sesė, ištekėjusi prieš 26 metus, rašo: „Mudu su vyru į santuoką žiūrime Jehovos akimis ir neprisileidžiame nė minties apie gyvenimą skyrium. Todėl, jei tik kyla koks sunkumas, drauge aptariame situaciją ir darome viską, kad rastume išeitį.“ Jehova džiaugsis matydamas, kad sutuoktiniai jam yra ištikimi ir atsidavę, ir jų pastangas dosniai laimins (Ps 127:1).

9, 10. Kaip vyras ir žmona gali stiprinti tarpusavio meilę?

⁹ Santuoką labiausiai sutvirtina meilė. Ji, kaip rašoma Biblijoje, yra „tobulas vienybės saitas“ (Kol 3:14). Gyvenimo kelyje sutuoktiniams dalijantis ir džiaugsmu, ir vargu, tikra meilė auga. Jiedu tampa dar artimesni ir tarpusavio draugystę labai brangina. Filmuose ir televizijos laidose peršama idėja, esą keleto žygdarbių vienas kito labui gana, kad abiejų ryšys būtų amžinai tvirtas. Vis dėlto poros saitus stiprina ir begalė kasdienių mažmožių — apkabinimas, švelnus žodis, dėmesingas gestas, šilta šypsena ar nuoširdus klausimas „kaip tau šiandien sekėsi?“ Šie mažmožiai santuokoje iš tiesų turi didelę reikšmę. Viena laiminga pora, susituokusi prieš devyniolika metų, anot vyro, nepraleidžia nė dienos skambučiu ar žinute vienas kito nepasiteiravę, kaip einasi.

¹⁰ Meilė taip pat skatina sutuoktinius vis geriau pažinti vienas kitą (Fil 2:4). O kuo geriau antrąją pusę pažinsi, tuo labiau pamilsi, tuo lengviau bus  nukęsti jo arba jos trūkumus. Laiminga santuoka — ne monotonija. Atvirkščiai, vyro ir žmonos bendrystė per laiką darosi vis glaudesnė, turiningesnė. Taigi ir jis, ir ji turėtų pagalvoti: ar gerai pažįstu savo žmogų? Ar suprantu jo jausmus, požiūrį į tą ar kitą dalyką? Ar apie sutuoktinį pagalvoju dažnai? Ar tebevertinu tuos jo būdo bruožus, kurie mane iš pradžių sužavėjo?

11. Kodėl santuokoje labai svarbus pagarbumas? Prašom pateikti pavyzdį iš Biblijos.

¹¹ Net ir laimingiausia santuoka nėra ideali. Vyro ir žmonos nuomonės gali nesutapti. Antai Abraomas ir Sara ne visada manė vienaip (Pr 21:9-11). Tačiau šeimos vienovei tokie skirtumai nekliudė. Kas padėjo jiems sutarti? Jiedu vienas kitą labai gerbė. Pavyzdžiui, Abraomas, kreipdamasis į Sarą, tarė „prašyčiau“ (Pr 12:11, 13). O Sara buvo klusni vyrui ir laikė jį savo viešpačiu (Pr 18:12, Brb). Pati kalba ir balso tonas išduoda, ar sutuoktiniams nestinga pagarbumo (Pat 12:18). Jei neišmoks tarpusavyje elgtis pagarbiai, vedybiniams saitams iškils rimtas pavojus. (Perskaityk Jokūbo 3:7-10, 17, 18.)

12. Kodėl jaunavedžiams itin svarbu ugdytis įprotį vienam su kitu kalbėti pagarbiai?

¹² Jaunavedžiai jau nuo pat pirmų dienų turi stengtis vienas su kitu kalbėti maloniai, pagarbiai. Tada abiem bus kur kas lengviau atvirai išsipasakoti. Vienas vedęs brolis dalijasi patirtimi: „Bendro gyvenimo pradžia labai džiugi, bet kelis pirmuosius metus gali pasitaikyti ir nelengvų momentų. Kol neperpranti žmonos jausmų, įpročių, poreikių ir kol ji neperpranta tavųjų, kartais gali atrodyti, kad po kojomis neturi tvirto pagrindo. Tačiau viskas stos į savo vietas, jei abu nebus pernelyg kategoriški, nestokos humoro, rodys nuolankumą, kantrybę ir kliausis Jehova.“ Kokie teisingi žodžiai!

13. Kodėl viena iš pagrindinių laimingos santuokos sąlygų yra nuolankumas?

¹³ Šiltas sutuoktinių bendravimas yra tartum tykiai per sodą čiurlenantis upelis. Kad srovė nenustotų tekėjusi, abu turi būti „nuolankios dvasios“ (1 Pt 3:8).  „Iškilus nesutarimui labiausiai padeda nuolankumas, nes ši savybė skatina ištarti „atsiprašau“, — sako vienas brolis, vedęs prieš vienuolika metų. Vyresnysis, kuris jau dvidešimt metų džiaugiasi darnia santuoka, pastebėjo, jog neretai ištarti „atsiprašau“ yra svarbiau nei „myliu tave“. Jis priduria: „Viena, kaip nepritrūkti nuolankumo, — iškart melstis. Kai drauge su žmona kreipiamės į Jehovą, prisimename, kokie esame netobuli ir koks jis mums maloningas. Tada man yra daug lengviau neprarasti teisingo požiūrio ir padėtį vertinti realistiškai.“

14. Kaip santuokai kenkia išdidumas?

¹⁴ Išdidumas, priešingai — trukdo taikiai bendrauti, nes slopina ir norą, ir ryžtą atsiprašyti. Užuot sąžiningai pripažinęs savo trūkumus ir nuolankiai taręs „atleisk, suklydau“, išdidus žmogus teisinasi, kaltina kitus. Įžeistas jis nesiekia taikos, o bando atsikirsti aštriais žodžiais arba atsitveria tylos siena (Mok 7:9). Išdidumas gali greit suardyti santuoką. Nepamirškime: „Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę“ (Jok 4:6).

15. Prašom paaiškinti, kaip principas, užrašytas Efeziečiams 4:26, 27, padeda sutuoktiniams spręsti nesutarimus.

¹⁵ Žinoma, nerealu tikėtis, jog išdidumo daigas niekad neišlįs į paviršių. Svarbu jį pastebėti ir tuoj pat išrauti. Paulius bendratikiams prisakė: „Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės. Ir neduokite vietos Velniui“ (Ef 4:26, 27). Nepaklusdami Dievo Žodžiui galime prisidaryti bereikalingo vargo. Viena sesė prisimena: „Sykį nei aš, nei vyras nebepaisėme patarimo, užrašyto Efeziečiams 4:26, 27. Ta bemiegė naktis buvo kaip niekad sunki.“ Daug geriau iškart spręsti konfliktą ir siekti taikos. Tiesa, kartais reikia leisti emocijoms atvėsti. Ir, aišku, prašyti Jehovą, kad abiem padėtų tinkamai nusiteikti — būti nuolankiems ir susikoncentruoti ne į savo jausmus, o į tai, kaip pataisyti padėtį. Antraip reikalai tik dar pablogės. (Perskaityk Kolosiečiams 3:12, 13.)

16. Kas padeda sutuoktiniams tinkamai vertinti vienas kito gerąsias ypatybes?

¹⁶ Nuolankumas ir kuklumas padeda sutuoktiniams vertinti gerąsias vienas kito ypatybes. Pavyzdžiui, gal žmona puikiai sugeba rūpintis šeimos gerove. Vyras, jei yra nuolankus ir kuklus, nelaikys žmonos savo konkurente, nesistengs visose srityse ją pranokti, bet skatins savo talentus panaudoti — šitaip parodys, kad gyvenimo draugę myli ir brangina (Pat 31:10, 28; Ef 5:28, 29). O žmona, būdama kukli ir nuolankios dvasios, savo gabumais nesipuikuos ir vyro nemenkins. Juk abu yra „vienas kūnas“ ir visa, kas žeidžia vieną, žeidžia ir antrąjį (Mt 19:4, 5).

17. Ką daryti, kad santuoka būtų laiminga ir teiktų šlovę Dievui?

¹⁷ Be abejonės, abu trokštate, kad jūsų santuoka būtų tokia kaip Abraomo ir Saros ar Izaoko ir Rebekos — laiminga, nesuardoma, teikianti šlovę Dievui. Todėl į savo sąjungą visad žiūrėkite kaip Jehova. Iš jo Žodžio semkitės išminties, mokykitės supratingumo. Kurstykite tikrosios meilės ugnį, „Jah liepsną“ — branginkite vienas kito gražias savybes (Gg 8:6, NW). Stenkitės būti nuolankūs. Gerbkite savo sutuoktinį. Tada santuoka džiaugsitės patys ir džiuginsite dangiškąjį Tėvą (Pat 27:11). Jausitės panašiai kaip vienas mūsų brolis, vedęs prieš 27 metus: „Neįsivaizduoju gyvenimo be savo brangios žmonos. Mūsų ryšys tvirtėja sulig kiekviena diena. Taip yra todėl, kad abu mylime Jehovą ir visada skiriame laiko pabendrauti.“