1. Ką mes, kaip kadaise apaštalai, trokštame sužinoti?

JĖZAUS tarnystė žemėje artėja prie pabaigos. Mokiniams labai rūpi išsiaiškinti, kas jų laukia ateityje. Todėl keletas dienų prieš Jėzaus mirtį keturi apaštalai jo paklausia: „Kada tai bus ir koks ženklas liudys, kad tu esi čia ir kad ši santvarka baigiasi?“ (Mt 24:3; Mk 13:3) Atsakydamas Jėzus detaliai nupasakoja, kokie reikšmingi įvykiai turės dėtis. Ši jo pranašystė užrašyta Evangelijos pagal Matą 24-ame ir 25-ame skyriuose. Jėzaus žodžiai labai svarbūs ir mums, nes taip pat trokštame žinoti, kas bus ateityje.

2. a) Ką laikui bėgant norėjome vis aiškiau suprasti? b) Kokius tris klausimus aptarsime?

² Jėzaus pranašystę apie paskutines dienas mes, Jehovos tarnai, kruopščiai, su malda tyrinėjame jau ilgą laiką. Norime vis geriau suvokti, kuriuo metu anie žodžiai pildosi. Kad pamatytume, kaip mūsų supratimas aiškėja, aptarkime tris klausimus. Kada prasideda „didis suspaudimas“? Kada Jėzus sėda teisėjauti ir atskiria „avis“ nuo „ožių“? Kada Jėzus ateina, arba grįžta? (Mt 24:21; 25:31-33)

3. Kada, mūsų ankstesniu supratimu, prasidėjo didis suspaudimas ir kokie turėjo būti jo etapai?

³ Ilgą laiką manėme, jog didis suspaudimas prasidėjo 1914 metais, kilus Pirmajam pasauliniam karui, ir kad „tas dienas“ Jehova sutrumpino nutraukdamas karą 1918-aisiais, idant pateptųjų likutis galėtų paskelbti gerąją naujieną visoms tautoms (Mt 24:21, 22). O paskui, tą darbą užbaigus, Šėtono pavergtas pasaulis būsiąs sunaikintas. Taigi manėme, kad yra trys didžiojo suspaudimo etapai: pradžia (1914—1918), pertrūkis (laikotarpis nuo 1918-ųjų) ir pabaiga, tai yra Armagedonas.

4. Ką suvokę galėjome tiksliau paaiškinti Jėzaus pranašystę apie paskutines dienas?

 ⁴ Vis dėlto nuodugniau tyrinėdami Jėzaus pranašystę suvokėme, kad dalis jo pasakytų žodžių apie paskutines dienas išsipildo du kartus: iš pradžių, pirmajame mūsų eros amžiuje, — Judėjoje, o vėliau, mūsų dienomis, — pasauliniu mastu (Mt 24:4-22). Toks supratimas padėjo tiksliau paaiškinti ir kitas Jėzaus pranašystės išsipildymo detales. *

5. a) Koks sunkus laikotarpis stojo 1914-aisiais? b) Kokį pirmojo amžiaus tarpsnį atitinka šis „skausmų“ laikotarpis?

⁵ Tapo aišku ir tai, kad 1914-aisiais pirmasis didžio suspaudimo etapas tikrai neprasidėjo. Kodėl galime taip teigti? Biblija atskleidžia, kad to suspaudimo pradžią ženklins ne karas tarp tautų, o puolimas prieš klaidingą religiją. Taigi įvykiai, ėmę klostytis nuo 1914 metų, buvo ne didžio suspaudimo, o „skausmų pradžia“ (Mt 24:8). Šiuos „skausmus“ galima prilyginti tam, kas dėjosi Jeruzalėje ir Judėjoje nuo 33 iki 66 m. e. m.

6. Nuo ko prasidės didis suspaudimas?

 ⁶ Nuo ko prasidės didis suspaudimas? Jėzus pranašavo: „Kai pamatysite nuniokojimo bjaurastį, apie kurią pasakyta per pranašą Danielių, stovinčią šventoje vietoje (skaitytojas tebūna įžvalgus), tie, kurie Judėjoje, tebėga tuomet į kalnus“ (Mt 24:15, 16). Kaip žodžiai apie bjaurastį, „stovinčią šventoje vietoje“, išsipildė pirmą kartą? Romėnų pulkai („bjaurastis“) 66 m. e. m. puolė Jeruzalę ir jos šventyklą (žydų akimis, šventą vietą). O kaip ši pranašystė išsipildys didesniu mastu? Jungtinės Tautos (šių dienų „bjaurastis“) užpuls krikščioniją (kuri, jos narių akimis, šventa) ir visas kitas klaidingas religijas, priklausančias prie didžiosios Babelės. Šis puolimas aprašytas ir  Apreiškimo 17:16-18. Tokia bus didžio suspaudimo pradžia.

7. a) Kaip „kūnas“ išsigelbėjo pirmajame amžiuje? b) Ko galime tikėtis ateityje?

 ⁷ Jėzus dar pranašavo: „Tos dienos bus sutrumpintos.“ Pirmąkart šitie žodžiai išsipildė 66 m. e. m., kai romėnai sutrumpino, tai yra nutraukė, savo antpuolį. Jeruzalėje ir Judėjoje gyvenantys pateptieji krikščionys tada skubiai pabėgo ir išsaugojo savo gyvybę — taip „kūnas“ išsigelbėjo. (Perskaityk Mato 24:22; Mal 3:17.) Ko tad galime tikėtis per artėjantį didį suspaudimą? Jehova sutrumpins, arba sustabdys, Jungtinių Tautų ataką prieš didžiąją Babelę, kad kartu su klaidamoksle religija nebūtų sunaikinta ir teisingoji. Dievo tauta šitaip bus apsaugota nuo pražūties.

8. a) Kas dėsis pasibaigus pradiniam didžio suspaudimo etapui? b) Kada, iš visko sprendžiant, paskutinis iš 144 000 pateptųjų gaus dangiškąjį apdovanojimą? (Žiūrėk išnašą.)

  ⁸ O kas bus paskui, pasibaigus pradiniam didžio suspaudimo etapui? Iš Jėzaus žodžių aišku, kad stos laikotarpis, kuris tęsis iki pat Armagedono pradžios. Kas tuo metu dėsis? Atsakymą randame Ezechielio 38:14-16 ir Mato 24:29-31. (Perskaityk.) * Galiausiai pamatysime didžio suspaudimo kulminaciją, Armagedoną. Šis karas — Jeruzalės nuniokojimo 70 m. e. m. atitikmuo (Mal 3:19 [4:1, Brb]). Didis suspaudimas, užsibaigsiantis Armagedonu, bus ypatingas metas — toks, „kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios“ (Mt 24:21). Jam praėjus stos Kristaus valdymo tūkstantmetis.

9. Kodėl Jėzaus pranašystė apie didį suspaudimą Jehovos garbintojams kelia dvasią?

⁹ Pranašystė apie didį suspaudimą mums pakelia dvasią. Kodėl? Nėmaž neabejojame: kad ir koks sunkus tas tarpsnis būtų, Jehovos garbintojų bendruomenė jį saugiai pergyvens (Apr 7:9, 14). O labiausiai džiaugiamės, kad  per Armagedoną Jehova apgins savo teisę į viešpatystę ir pašlovins savo šventą vardą (Ps 83:19 [83:18, Brb]; Ez 38:23).

10. Kada, mūsų ankstesniu supratimu, žmonės turėjo būti skirstomi į „avis“ ir „ožius“?

¹⁰ Dabar aptarkime, kada pildosi kita Jėzaus pranašystės dalis — „avių“ ir „ožių“ teismas (Mt 25:31-46). Anksčiau manėme, kad žmonės skirstomi į „avis“ ir „ožius“ visą paskutinių dienų laikotarpį pradedant 1914 metais. Todėl tvirtinome, kad tie, kurie nepriėmė žinios apie Karalystę ir mirė dar iki didžio suspaudimo pradžios, priskiriami prie „ožių“ ir nebus prikelti.

11. Kodėl žmonių skirstymas į „avis“ ir „ožius“ tikrai negalėjo prasidėti 1914-aisiais?

¹¹ Žurnale Sargybos bokštas 1996 metais (anglų k. 1995 metais) pranašystė, užrašyta Mato 25:31, buvo išaiškinta naujaip. Toje Biblijos eilutėje skaitome: „Kai Žmogaus Sūnus ateis savo šlovėje, o kartu su juo ir visi angelai, tada jis atsisės savo šlovės soste.“ Žurnale buvo pabrėžiama, kad 1914-aisiais, tapęs Dievo Karalystės Karaliumi, Jėzus nesėdo į „savo šlovės sostą“ teisti „visų tautų“ (Mt 25:32; palygink Danieliaus 7:13). Bet štai palyginime apie avis ir ožius Jėzus apibūdinamas kaip Teisėjas. (Perskaityk Mato 25:31-34, 41, 46.) Kadangi 1914 metais Jėzus tautų dar neteisė, jis nesiėmė ir skirstyti žmonių į „avis“ ir „ožius“. * O kada imsis?

12. a) Kada Jėzus pirmą kartą ims teisti visas tautas? b) Apie kokius įvykius rašoma Mato 24:30, 31 ir Mato 25:31-33, 46?

  ¹² Iš Jėzaus pranašystės apie paskutines dienas aišku, kad pirmą kartą teisėjo vaidmens jis imsis ir visas tautas teis po klaidingų religijų sunaikinimo. Kaip kalbėjome  8-oje pastraipoje, kai kurie to laikotarpio įvykiai nupasakoti Mato 24:30, 31. Skaitydamas šias eilutes tikriausiai pastebėsi, kad Jėzaus čia išpranašauti įvykiai panašūs į tuos, kuriuos jis paminėjo palyginime apie avis ir ožius. Pavyzdžiui: Žmogaus Sūnus ateina savo šlovėje kartu su angelais; surenkamos visos žemės giminės ir tautos; žmonės, priskirti prie „avių“, pakelia galvas, nes priešaky „amžinas gyvenimas“; * žmonės, priskirti prie „ožių“, rauda ir mušasi į krūtinę, nes žino, kad jų laukia „amžinas atkirtimas“ (Mt 25:31-33, 46).

13. a) Kada Jėzus suskirstys žmones į „avis“ ir „ožius“? b) Kaip, visa tai žinodami, turėtume žiūrėti į evangelizacijos tarnybą?

 ¹³ Kokią tad galime daryti išvadą? Jėzus visų tautų žmones į „avis“ ir „ožius“ suskirstys atėjęs didžio suspaudimo metu. Paskui, didžiam suspaudimui pasiekus kulminaciją, per Armagedoną, žmonės, prilyginti ožiams, bus amžiams atkirsti. Visa tai žinodami, kaip turėtume žiūrėti į evangelizacijos tarnybą? Labai rimtai. Kol neprasidėjo didis suspaudimas, žmonės dar turi galimybę apsigalvoti ir stoti į siaurąjį kelią, kuris „veda į gyvenimą“ (Mt 7:13, 14). Aišku, jau šiandieną neretai būna akivaizdu, ar žmogus yra lyg avis ar lyg ožys. Tačiau nepamirškime: kas priskirtini prie „avių“, o kas prie „ožių“, galutinai bus nuspręsta tik per didį suspaudimą. Todėl ir toliau uoliai skelbkime žinią apie Karalystę — juk norime, kad ją išgirstų ir į gyvenimo kelią stotų kuo daugiau žmonių.

14, 15. Kokiose keturiose eilutėse kalbama apie būsimą Kristaus atėjimą teisti?

 ¹⁴ Ar šitaip nuodugniai panagrinėjus Jėzaus pranašystę, nereikia patikslinti ir kitų svarbių jo nusakytų įvykių meto? Atsakymą rasime toje pačioje pranašystėje. Pažiūrėkime.

¹⁵ Pranašystėje, užrašytoje Mato 24:29—25:46, Jėzus daugiausia pasakojo apie tai, kas dėsis paskutinėmis dienomis ir per didį suspaudimą. Čia jis aštuonis kartus paminėjo savo atėjimą, atvykimą, arba grįžimą. Graikiškame Evangelijos tekste tose aštuoniose eilutėse randame įvairias to paties veiksmažodžio erchomai formas. Kalbėdamas apie didį suspaudimą, Jėzus sakė: „[visos žemės giminės] pamatys Žmogaus Sūnų ateinant dangaus debesyse“; „nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats“; „Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nemanote“. Palyginime apie avis ir ožius Jėzus irgi sakė: „Žmogaus Sūnus ateis savo šlovėje“ (Mt 24:30, 42, 44; 25:31). Kiekvienoje iš tų keturių eilučių kalbama apie būsimą Kristaus atėjimą teisti. O kur šioje pranašystėje Jėzus savo atvykimą mini dar keturis kartus?

16. Kokiose dar keturiose eilutėse minimas Jėzaus atvykimas, arba grįžimas?

¹⁶ Antai apie ištikimą ir nuovokų vergą Jėzus sakė: „Laimingas tas vergas, jeigu jo šeimininkas atvykęs ras jį taip darantį!“ Palyginime apie mergeles Jėzus kalbėjo: „Toms išėjus pirkti [aliejaus], atvyko jaunikis.“ Palyginime apie talentus jis minėjo: „Po ilgo laiko tų vergų šeimininkas grįžo.“ Šiame palyginime, be to, randame tokius šeimininko žodžius: „Reikėjo nunešti mano sidabrinius pas palūkininkus, kad grįžęs atsiimčiau, kas mano“ (Mt 24:46; 25:10, 19, 27). Apie kokį Jėzaus atvykimą, arba grįžimą, kalbama šiose keturiose eilutėse?

17. Kaip anksčiau supratome Mato 24:46 užrašytus žodžius apie Jėzaus atvykimą?

¹⁷ Anksčiau mūsų leidiniuose buvo aiškinama, kad keturiose ką tik cituotose eilutėse kalbama apie Jėzaus  atėjimą 1918-aisiais. Paimkime, pavyzdžiui, Jėzaus žodžius apie „ištikimą ir nuovokų vergą“. (Perskaityk Mato 24:45-47.) Manėme, kad atvykimas, minimas 46-oje eilutėje, buvo 1918 metais, kai Jėzus atėjo patikrinti dvasinės pateptųjų krikščionių būklės, ir kad Šeimininkas visą savo turtą vergui pavedė 1919-aisiais (Mal 3:1). Vis dėlto, atidžiau tyrinėdami Jėzaus pranašystę, supratome turį patikslinti kai kurių jo nusakytų dalykų pildymosi laiką. Kodėl?

18. Kokią išvadą galime padaryti, patyrinėję visą Jėzaus pranašystę apie jo atėjimą?

 ¹⁸ Trijose Mato 24-o skyriaus eilutėse, esančiose prieš 46-ąją, kalbama apie Jėzaus atėjimą didžio suspaudimo metu, kai jis paskelbs ir įvykdys nuosprendį (Mt 24:30, 42, 44). Be to, kaip jau aptarėme  12-oje pastraipoje, apie tą patį Jėzaus atėjimą, kada jis sės teisti tautų, rašoma ir Mato 25:31. Todėl atrodytų protinga daryti išvadą, kad Mato 24:46, 47 minimas Jėzaus atvykimas, kai jis paves vergui visą savo turtą, irgi bus ateityje, per didį suspaudimą. * Iš tikrųjų, patyrinėjus visą Jėzaus pranašystę, paaiškėja, kad kiekvienoje iš tų aštuonių eilučių, kur minimas jo atėjimas, kalbama apie tą patį laikotarpį — apie didį suspaudimą, kai bus teisiamos tautos.

19. Kokius patikslintus Jėzaus pranašystės aiškinimus aptarėme ir ką panagrinėsime tolesniuose straipsniuose?

¹⁹ Ką tad sužinojome? Norėdami nustatyti, kokiu metu turi dėtis svarbūs Jėzaus išpranašauti įvykiai, straipsnio pradžioje iškėlėme tris klausimus. Visų pirma kalbėjome, kad didis suspaudimas 1914-aisiais dar neprasidėjo, — jo pradžia bus Jungtinių Tautų puolimas prieš didžiąją Babelę. Taip pat aptarėme, kas rodo, kad Jėzus 1914 metais dar neėmė skirstyti žmonių į „avis“ ir „ožius“ ir kad šis teismas vyks ateityje, per didį suspaudimą. Galiausiai pasiaiškinome, kodėl galime teigti, kad Jėzus pavesti viso savo turto ištikimajam vergui 1919-aisiais neatėjo ir kad ateis tik didžio suspaudimo metu. Taigi visi šie Jėzaus išpranašauti įvykiai klostysis tuo pačiu laikotarpiu — per didį suspaudimą. Gal dabar, patikslinę kelis dalykus, Jėzaus palyginimą apie ištikimą vergą apskritai suprasime geriau? Gal mums aiškiau nušvis ir kiti palyginimai, kuriuose kalbama apie pabaigos laiko įvykius? Šiuos svarbius klausimus panagrinėsime tolesniuose straipsniuose.