Xeen tiʼ baʼax ku taasik

Xeen tu cuadroil baʼax ku taasik

ILAWIL A NATSʼKABA TIʼ DIOS

«Ku síik baʼaloʼob maʼalobtak tiʼ le máaxoʼob» kaxtikoʼ

«Ku síik baʼaloʼob maʼalobtak tiʼ le máaxoʼob» kaxtikoʼ

¿Nojoch wa u yilik Dios le baʼax ku beetik máak utiaʼal u lúubul utsil tiʼoʼ? Yaan máakeʼ ku yaʼalikeʼ maʼ, tumen Dios bineʼ maʼ u yaabiltmoʼoniʼ. Baʼaleʼ leloʼ jach junpuliʼ maʼ jaajiʼ. Le Bibliaoʼ ku yaʼalikeʼ Dioseʼ nojoch baʼal u yilik le baʼaxoʼob ku beetik le máaxoʼob meyajtikoʼ. Koʼox ilik baʼax tu yaʼalaj apóstol Pablo teʼ Hebreoʼob 11:6.

¿Baʼax unaj k-beetik utiaʼal k-lúubul utsil tiʼ Jéeoba? Pabloeʼ tu yaʼalaj: «Wa minaʼan u fe máakeʼ maʼ tu páajtal u lúubul utsil tiʼ Dios». Jeʼex k-ilkoʼ Pabloeʼ maʼ tu yaʼalaj wa «talamiʼ», baʼaxeʼ tu yaʼaleʼ junpuliʼ «maʼ tu páajtal» wa minaʼan u fe máak. Leloʼ u kʼáat u yaʼaleʼ utiaʼal k-lúubul utsil tiʼ Dioseʼ jach kʼaʼabéet u yantal k-fe.

¿Bix le fe unaj u yantaltoʼonoʼ? K-tsʼáaik k-fe tiʼ Dioseʼ kaʼapʼéel baʼax u kʼáat u yaʼale. Yáaxeʼ, «kʼaʼabéet [k-]creertik jach tu jaajil yaan Dios». Uláakʼ bibliaʼobeʼ ku yaʼalikoʼob «u yoksaj óoltaʼal yaan» wa «u yoksaj óoltaʼal kuxaʼan». ¿Máasaʼ maʼ tu páajtal k-lúubul utsil tiʼ Dios wa maʼ k-ojel wa jach tu jaajil kuxaʼaniʼ? Baʼaleʼ le fejoʼ maʼ chéen u kʼáat u yaʼal u creertaʼal yaan Diosiʼ, tumen leloʼ «tak le demonioʼob creertikoʼ» (Santiago 2:19). Wa jach tu jaajil yaan k-fe tiʼ Dioseʼ, le fejoʼ unaj u péeksikoʼon k-kuxtal jeʼex uts tu tʼaan letiʼoʼ (Santiago 2:20, 26).

U kaʼapʼéeleʼ, kʼaʼabéet k-creertikeʼ Dioseʼ «ku síik baʼaloʼob maʼalobtak» tiʼ máak. Máax jach tu jaajil yaan u fejeʼ jach u yojel maʼ chéen kunel baʼax ku beetik utiaʼal u lúubul utsil tiʼ Diosiʼ (1 Corintoiloʼob 15:58). ¿Bix ken k-lúubul utsil tiʼ Dios wa maʼ t-creertik wa yaan u síiktoʼon baʼaloʼob maʼalobtakiʼ? (Santiago 1:17; 1 Pedro 5:7.) Le máax tuklik tsʼuʼut Dios yéetel minaʼan u yaabilaj tiʼ toʼoneʼ u jaajileʼ maʼ kʼuchuk u kʼaj óoltiʼ.

¿Máaxoʼob kʼamik le baʼaloʼob maʼalobtak ku tsʼáaik Diosoʼ? Letiʼe «máaxoʼob jach ku tsʼáaik u yóol u kaxtoʼoboʼ», ku yaʼalik Pablo. Junpʼéel libro ku meyaj tiʼ le máaxoʼob sutik u tʼaaniloʼob le Bibliaoʼ ku yaʼalikeʼ le tʼaan griego ku suʼutul «jach ku tsʼáaik u yóol u kaxtoʼoboʼ» maʼ u kʼáat u yaʼal «u máan u kaxtoʼobiʼ», baʼaxeʼ ku tsʼáaik naʼatbileʼ yaan u natsʼkuba máak yiknal Dios utiaʼal «u adorarte». Uláakʼ libroeʼ ku tsolikeʼ le verbo griego ku meyaj teʼelaʼ ku tsʼáaik naʼatbil yaan u beetik máak tuláakal le ku páajtaloʼ. Bey túunoʼ, Jéeobaeʼ ku síik baʼaloʼob maʼalobtak tiʼ le máaxoʼob ku péeksaʼaloʼob tumen u fejoʼob utiaʼal u tsʼáaik u yóol u adorartoʼob yéetel tuláakal u puksiʼikʼaloʼoboʼ (Mateo 22:37).

¿Bix ken k-lúubul utsil tiʼ Dios wa maʼ t-creertik wa yaan u síiktoʼon baʼaloʼob maʼalobtakiʼ?

¿Baʼax ku síik Dios tiʼ le máaxoʼob meyajtikoʼ? Jéeobaeʼ tsʼoʼok u yaʼalik u tsʼáaiktoʼon junpʼéel baʼal ku yeʼesik u nojoch utsil yéetel u yaabilaj: kuxtal minaʼan u xuul tiʼ junpʼéel paraíso way Luʼumeʼ (Apocalipsis 21:3, 4). Desde bejlaʼeʼ le máaxoʼob ku tsʼáaik u yóol u natsʼubaʼob tiʼ Jéeobaoʼ táan u kʼamkoʼob yaʼab utsiloʼob. Yéetel u yáantaj le kiliʼich muukʼ bey xan yéetel u Tʼaan Dioseʼ, tsʼoʼok u kʼamkoʼob u jatsʼuts páajtalil u kuxtaloʼob ich kiʼimak óolal (Salmo 144:15; Mateo 5:3).

U jaajileʼ Jéeobaeʼ jach nojoch baʼal u yilik le meyaj ku beetik le máaxoʼob adorartikoʼ. ¿Máasaʼ lelaʼ ku péeksikoʼon utiaʼal k-natsʼikba tiʼ letiʼ? Le beetkeʼ k-invitartikech a kan bix jeʼel u yantaltech le fe kʼaʼabéet utiaʼal u siʼibiltech baʼaloʼob sen maʼalobtak tumen Jéeobaoʼ.

U xookil le Biblia utiaʼal noviembreoʼ:

Tito 1 tak Santiago 5