Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Sveikinkite Kristų, šlovingąjį Karalių

Sveikinkite Kristų, šlovingąjį Karalių

„Savo didybėje žygiuok pergalingai“ (PS 45:5 [45:4, Brb]).

1, 2. Kodėl mus domina 45 psalmė?

ŠLOVINGAS karalius išjoja ginti tiesos ir teisumo. Nugalėjęs visus savo priešus jis veda dailią nuotaką. Karalius lieka mylimas ir gerbiamas per kartų kartas. Štai apie ką kalbama 45-oje psalmėje.

2 Ši giesmė — tai ne vien graži istorija su laiminga pabaiga. Čia aprašomi įvykiai mums turi didelę reikšmę. Jie lemia mūsų dabartį, nulems ir ateitį. Tad dėmesingai patyrinėkime šią psalmę.

„ŠIRDIS MAN TVINSTA KILNIAIS ŽODŽIAIS“

3, 4. a) Kokia žinia šiandien džiugina mūsų širdį ir ką daryti ji mus skatina? b) Kokia prasme dedame „eiles karaliui“ ir kaip mūsų liežuvis tampa lyg „įgudusio rašytojo plunksna“?

3 Perskaityk Psalmyno 45:2 (45:1, Brb). Kodėl psalmininko širdis „tvinsta kilniais žodžiais“? Jį sujaudina žinia apie karalių. Hebrajiškas žodis, čia išverstas „tvinsta“, dar gali reikšti „verda“, „kunkuliuoja“. Mąstydamas apie karalių, psalmininkas prisipildė entuziazmo ir jo liežuvis tapo „kaip įgudusio rašytojo plunksna“.

 4 Mūsų širdį irgi džiugina gera žinia apie Kristaus Karalystę. Ypač džiugi ji tapo 1914-aisiais. Juk nuo tada ši žinia — jau ne apie būsimą, o apie esamą Karalystę, valdančią iš dangaus. Būtent tą „gerąją naujieną apie karalystę“ mes skelbiame „visoje gyvenamoje žemėje paliudyti visoms tautoms“ (Mt 24:14). Ar mūsų širdis tvinsta žinia apie Karalystę? Ar uoliai ją garsiname? Kaip ir psalmininkas, dedame „eiles karaliui“ — Jėzui Kristui. Pranešame, kad jis pasodintas į dangiškosios Karalystės sostą. Sykiu kviečiame visus — tiek žemės valdovus, tiek jų valdinius — paklusti Kristaus karaliavimui (Ps 2:1, 2, 4-12). Mūsų liežuvis tampa lyg „įgudusio rašytojo plunksna“, kai evangelizacijos darbe skaitome iš Dievo Žodžio.

Džiugiai garsiname gerą žinią apie mūsų Karalių Jėzų Kristų.

KARALIAUS KALBA „SKLIDINA MALONĖS“

5. a) Kodėl galime sakyti, kad Jėzus buvo gražus? b) Iš ko buvo matyti, kad Jėzaus kalba „sklidina malonės“, ir kaip galime sekti jo pavyzdžiu?

5 Perskaityk Psalmyno 45:3 (45:2, Brb). Šventajame Rašte apie Jėzaus išvaizdą kalbama labai mažai. Bet reikia manyti, kad jis, tobulas žmogus, buvo išties gražus. Vis dėlto apie tikrąjį jo grožį liudijo atsidavimas ir nepalaužiama ištikimybė Jehovai. Kai Jėzus skelbė žinią apie Dievo Karalystę, jo kalba buvo „sklidina malonės“ ir paliesdavo klausytojų širdį (Lk 4:22; Jn 7:46). Ar atlikdamas evangelizuotojo tarnystę stengiesi sekti jo pavyzdžiu? (Kol 4:6)

6. Kaip Jėzus gavo „amžiną palaiminimą“?

6 Už nuoširdų atsidavimą Jehova laimino savo Sūnaus tarnystę. O kai Jėzus paaukojo savo gyvybę, didžiai jį apdovanojo. Apaštalas Paulius rašė: „Pasidaręs išore kaip žmogus, jis nusižemino tapdamas klusnus iki mirties, iki mirties ant kančių stulpo. Todėl Dievas ir padarė jį dar aukštesnį — dovanojo jam vardą, viršesnį už bet kurį kitą vardą, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis — tie, kas danguje, kas žemėje ir kas po žeme, ir kiekvienas liežuvis išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats, Dievo Tėvo šlovei“ (Fil 2:8-11). Jehova suteikė Jėzui „amžiną palaiminimą“ — jį prikėlė ir davė nemarybę (Rom 6:9).

KARALIUS IŠKELIAMAS AUKŠČIAU NEI JO BENDRAI

7. Kaip suprasti, kad Dievas patepė Jėzų labiau nei jo bendrus?

7 Perskaityk Psalmyno 45:7, 8 (45:6, 7, Brb). Jėzus mylėjo teisumą ir nekentė visko, kas užtrauktų nešlovę jo Tėvui. Todėl Jehova paskyrė jį dangaus Karalystės Karaliumi. Jėzus buvo pateptas „džiaugsmo aliejumi“ labiau negu jo „bendrai“, tai yra Judo karaliai iš Dovydo linijos. Kaip tai suprasti? Viena, jį patepė pats Jehova. Antra, Dievas paskyrė jį ir Karaliumi, ir Vyriausiuoju Kunigu (Ps 2:2;  Hbr 5:5, 6). Trečia, Jėzus buvo pateptas ne aliejumi, o šventąja dvasia. Ir galiausiai, Jėzus karaliauja ne žemėje, o danguje.

8. Kokia prasme Jėzaus sostas yra Dievas ir kas patvirtina, kad jis karaliauja teisingai?

8 Jehova į dangaus Karalystės sostą Jėzų pasodino 1914 metais. Jo „karališkasis skeptras — teisingumo skeptras“, taigi Kristus yra teisingas ir nešališkas valdovas. Jo valdžia teisėta, nes psalmėje pasakyta: „Tavo sostas: Dievas per amžius“ (Psalmių knygos, vertė S. Geda). Šios Karalystės pamatą padėjo pats Jehova. Jėzaus sostas, be to, išsilaikys „per amžius“. Kaip didžiuojamės galėdami tarnauti Jehovai, vadovaujami tokio galingo jo paties paskirto Karaliaus!

KARALIUS SEGASI KALAVIJĄ

9, 10. a) Kada Kristus prisisegė kalaviją ir ką tuomet padarė? b) Kaip savo kalaviją Kristus dar panaudos ateityje?

9 Perskaityk Psalmyno 45:4 (45:3, Brb). Jehova paliepia Karaliui segtis kalaviją prie juosmens, šitaip įgaliodamas jį pakilti į karą prieš visus, kas nepaklūsta Dievo viešpatystei, ir įvykdyti jiems nuosprendį (Ps 110:2). Jėzus yra nenugalimas kovotojas, todėl vadinamas „karžygiu“ arba „galinguoju“ (J. Skvirecko vertimas). Kalaviją jis prisisegė 1914-aisiais, kai įveikė Šėtoną, jo demonus ir išmetė juos iš dangaus į žemės sritį (Apr 12:7-9).

10 Tačiau tai tebuvo jo pergalingo žygio pradžia. Ateityje jam dar reikės pasiekti „galutinę pergalę“ (Apr 6:2). Reikės įvykdyti Jehovos nuosprendį visai piktojo valdomai santvarkai, užgniaužti Šėtono ir jo demonų veiklą. Pirmiausia kris „didžioji Babelė“ — viso pasaulio klaidingos religijos. Tą „paleistuvę“ Jehova yra sumanęs sunaikinti žemės valdovų rankomis (Apr 17:16, 17). Tada paskirtasis Karalius sutrupins į šipulius Šėtono sukurtą politinę sistemą. Kristus, dar vadinamas „bedugnės angelu“, pasieks galutinę pergalę, kai piktąjį ir jo demonus nusvies į bedugnę (Apr 9:1, 11; 20:1-3). Pažiūrėkime, kaip 45-oje psalmėje buvo išpranašauti šie ypatingi įvykiai.

KARALIUS PAKYLA „GINTI TIESOS“

11. Kaip Kristus pakyla „ginti tiesos“?

11 Perskaityk Psalmyno 45:4, Brb. Karalius Jėzus stos į mūšį ne tam, kad užgrobtų svetimus kraštus ar pavergtų tautas. Jo siekiai kilnūs: jis pasirengęs ginti „tiesą, romumą ir teisumą“. Svarbiausia tiesa, kurią Jėzus nori apginti, yra ši — visa valdžia priklauso Jehovai. Šėtonas, sukildamas prieš Dievą, pasėjo abejonių dėl jo valdžios teisėtumo. Nuo tada Jehovos visavaldystę užginčijo nemažai angelų ir žmonių. Dabar atėjo metas paskirtajam Karaliui pakilti į mūšį ir visiems laikams įtvirtinti esminę tiesą, kad visatos Viešpats yra ne kas kitas, o Jehova.

12. Kokia prasme Karalius pakyla „ginti [...] romumo“?

12 Karalius taip pat pakyla „ginti [...] romumo“. Jėzus, viengimis Dievo Sūnus, yra geriausias nuolankumo ir klusnumo Jehovos valdžiai  pavyzdys (Iz 50:4, 5; Jn 5:19). Visi Karaliaus pavaldiniai privalo sekti jo pėdomis ir nuolankiai paklusti Visavaldžiam Dievui. Tik tada jie galės gyventi pažadėtame naujajame pasaulyje (Zch 14:16, 17).

13. Kaip Kristus stoja „ginti [...] teisumo“?

13 Dar Kristus stoja „ginti [...] teisumo“. Čia kalbama apie „Dievo teisumą“ — jo nustatytas normas, kas gera ir kas bloga (Rom 3:21; Įst 32:4). Izaijas apie valdovą Jėzų Kristų pranašavo: „Karalius viešpataus pagal teisumą“ (Iz 32:1). Jėzui karaliaujant, bus, kaip pažadėta, „naujas dangus ir nauja žemė, kuriuose gyvena teisumas“ (2 Pt 3:13). Naujajame pasaulyje kiekvienas privalės laikytis Jehovos nuostatų (Iz 11:1-5).

KARALIUS IMASI DIDINGŲ DARBŲ

14. Kokių didingų darbų nuveiks Kristaus dešinė? (Žiūrėk paveikslėlį straipsnio pradžioje.)

14 Anot psalmininko, Karalius išjoja prie juosmens prisisegęs kalaviją (Ps 45:4 [45:3, Brb]). Bet ateina laikas paimti jį į savo dešinę. Psalmėje pranašaujama: „Galingoji tavo ranka nuveiks darbus didingus“ (Ps 44:5, Psalmynas, vertė A. Liesis [45:5, A. Rubšio vertimas; 45:4, Brb]). Didingų darbų Jėzus imsis, kai per Armagedoną pakils vykdyti nuosprendžio Šėtono santvarkai. Kaip jis sunaikins savo priešus, nežinome. Bet viena aišku: Jėzaus žygis sukels siaubą visiems, kas nepaisė Dievo perspėjimų ir nepakluso Karaliaus valdžiai. (Perskaityk Psalmyno 2:11, 12.) Savo pranašystėje apie pabaigos metą Jėzus sakė, kad žmonės „alps iš baimės, laukdami to, kas ištiks gyvenamą žemę; mat dangaus galybės bus sukrėstos“. Dar pridūrė: „Ir tada jie pamatys Žmogaus Sūnų ateinant debesyje su galia bei didžia šlove“ (Lk 21:26, 27).

15, 16. Kas sudaro „dangaus kareivijas“, lydinčias Kristų į mūšį?

15 Apreiškimo knygoje apie Kristaus atėjimą „su galia bei didžia šlove“ nugalėti Dievo priešų rašoma: „Aš išvydau atsiveriant dangų ir štai pasirodė baltas žirgas. Jo raitelis, vadinamas Ištikimuoju ir Tikruoju, teisingai teisia ir kariauja. [...] Raiteliui iš paskos ant baltų žirgų jojo dangaus kareivijos, aprengtos balta, tyra puikiausio lino drobe. Jam iš burnos eina aštrus ilgas kalavijas, kuriuo jis smogs tautoms. Jis ganys jas geležine lazda. Taip pat jis mina Visagalio Dievo rūstybės pykčio vyno spaustuvą“ (Apr 19:11, 14, 15).

16 Kas yra tos „dangaus kareivijos“, su Kristumi išsiruošusios į mūšį? Kai Jėzus pirmąkart prisisegė kalaviją mūšiui ir išmetė Šėtoną su demonais iš dangaus, sykiu kovėsi „jo angelai“ (Apr 12:7-9). Todėl logiška manyti, kad Armagedono kare Kristaus kareivijos irgi bus angelai. Bet ar tik jie? Savo pateptiesiems broliams Jėzus pažadėjo: „Tas, kuris nugali ir iki galo laikosi mano darbų, gaus iš manęs valdžią tautoms — ganys jas geležine lazda ir jos bus sudaužytos lyg moliniai indai, — kaip ir aš gavau valdžią iš savo Tėvo“ (Apr 2:26, 27). Vadinasi, Kristaus pajėgose bus ir šventąja dvasia patepti jo broliai, tuo  metu jau gavę dangiškąjį apdovanojimą. Kai Jėzus pakels prieš tautas geležinę lazdą ir imsis didingų darbų, pateptieji jo bendravaldžiai kovos drauge su juo.

KARALIUS PASIEKIA GALUTINĘ PERGALĘ

17. a) Ką reiškia tai, kad Kristus sėdi ant balto žirgo? b) Ką vaizduoja kalavijas ir lankas?

17 Perskaityk Psalmyno 45:6 (45:5, Brb). Apreiškimo 6:2 sakoma: „Štai išvydau baltą žirgą ir ant jo — raitelį, turintį lanką. Jam buvo duotas vainikas ir jis pergalingai išjojo, kad pasiektų galutinę pergalę.“ Balta žirgo spalva reiškia, kad karas, į kurį Karalius išjoja, Dievo požiūriu yra teisingas, švarus (Apr 19:11). Be kalavijo, raitelis dar turi lanką. Abu šie ginklai vaizduoja visa, ko Jėzus imsis, kad įvykdytų nuosprendį savo priešams.

Paukščiai bus sukviesti išvalyti žemės (žiūrėk 18 pastraipą)

18. Į ką Jėzus nutaikys savo strėles?

18 Vaizdžiais žodžiais psalmininkas pranašauja: „Aštrios tavo strėlės; jos perveria karaliaus priešų širdį, ir tautos puola tau prie kojų.“ Jėzaus priešai kris visoje žemėje. Jeremijas rašė: „Tą dieną tie, kuriuos Viešpats nužudė, gulės išmėtyti po visą pasaulį, nuo vieno krašto iki kito“ (Jer 25:33). Kitoje pranašystėje pasakyta: „Dar išvydau angelą, stovintį saulėje ir šaukiantį garsiu balsu visiems paukščiams, skraidantiems padangėje: ‘Sulėkite šen į didžiąją Dievo vakarienę lesti kūnų karalių, karo vadų, galiūnų, žirgų, jų raitelių ir visų — laisvųjų ir vergų, mažų ir didelių!’“ (Apr 19:17, 18)

19. Kaip Kristus tęs pergalingą žygį ir pasieks galutinę pergalę?

19 Sunaikinęs Šėtono santvarką, Kristus „savo didybėje“ tęs pergalingą žygį (Ps 45:5 [45:4, Brb]). Galutinę pergalę jis pasieks, kai nublokš Šėtoną ir jo demonus į bedugnę ir įkalins visam savo valdymo laikotarpiui, tūkstančiui metų (Apr 20:2, 3). Bedugnėje anie maištininkai bus tarsi mirę — nebegalės žmonėms kenkti, skleisti žalingos įtakos. Kaip žemės gyventojai tada džiaugsis šlovingojo Karaliaus Kristaus valdžia! Visa planeta palaipsniui taps rojumi. Bet prieš tai bus dar viena proga džiūgauti su Karaliumi ir 144 000 jo bendravaldžių. Kas gi įvyks? Atsakymas — kitame straipsnyje.