„Per šeimos dvasinio ugdymo vakarą mūsų pašnekesiai būna tokie įdomūs, kad, jei neimčiau namiškių stabdyti, užsisėdėtume iki išnaktų“, — džiaugiasi vienas brolis iš Brazilijos. Šeimos galva iš Japonijos pasakoja, kad jo dešimtmetis sūnus tiek įsitraukia į užsiėmimus, jog, regis, praranda laiko nuovoką. „Jam labai įdomu ir smagu“, — sako tėtis.

Aišku, ne kiekvienam vaikui šis vakaras toks įdomus. Kitiems jis gal visai nepatinka. Kur čia priežastis? Vienas tėvas iš Togo dalijasi savo patirtimi: „Dvasinė veikla neturėtų būti nuobodi.“ Jei valandėlės, skirtos Jehovos garbinimui su šeima, yra nuobodžios, vertėtų pamąstyti, ką būtų galima daryti kitaip. Štai šabas Izaijo knygoje pavadintas „pasigėrėjimu“ (Iz 58:13, 14, Jr). Daugelyje šeimų toks ir yra dvasinio ugdymo vakaras.

Nemažai tėvų pastebėjo, kad susibūrimas būna kur kas džiugesnis, kai visi jaučiasi laisvai. Ralfas, auginantis tris dukteris ir sūnų, sako, kad jų šeimos vakaras labiau panėšėja ne į studijas, o į pokalbį, pasikeitimą nuomonėmis. Aišku, įtraukti visus į diskusiją kartais ne taip paprasta. Viena mama prisipažįsta: „Ne visada užtenka jėgų surengti šeimos vakarą tokį įdomų, kokio norėtųsi.“ Kaip tad padaryti jį malonesnį?

„Reikia būti lankstiems“, — pataria vienas dviejų vaikų tėvas iš Vokietijos. Natalija, auginanti dvi dukras, sako: „Mums  svarbiausia — įvairovė, įvairovė ir dar kartą įvairovė.“ Daugelis šeimų vakaro programą suskirsto į keletą dalių. „Tada studijos tampa gyvesnės ir į jas įtraukiami visi“, — paaiškina Kleitonas, dviejų paauglių tėvas iš Brazilijos. Be to, šitaip tėvams lengviau pasirūpinti kiekvieno vaiko poreikiais, ypač jei jų amžius labai skiriasi. Renkantis, ką ir kaip studijuoti, reikia būti lankstiems ir atsižvelgti į tai, kas vaikams aktualu.

Kaip šeimos vakarą paįvairinti? Kai kurie pradeda jį gyriaus giesme Jehovai. „Tai sukuria šiltą atmosferą, nuteikia aptarimui“, — sako Chuanas iš Meksikos. Jis su namiškiais pasirenka tokias giesmes, kurios siejasi su to vakaro tema.

Daugelis šeimų drauge skaito kokią nors Biblijos ištrauką. Įvairumo dėlei visi pasiskirsto vaidmenimis. Vienas tėtis iš Japonijos sako, kad iš pradžių toks skaitymas jam buvo kiek neįprastas. Bet abiem jo berniukams buvo labai smagu, kad tėvai mielai skaito kartu. Kai kurie netgi surengia vaidinimus Biblijos motyvais. Pietų Afrikoje gyvenantis Rodžeris, dviejų sūnų tėvas, sako, jog Biblijos pasakojimuose vaikai dažnai įžvelgia tai, ko suaugusieji nepastebi.

Kaip dar paįvairinti šeimos susibūrimą? Pavyzdžiui, galima visiems drauge sukonstruoti Nojaus laivo ar Saliamono šventyklos maketą. Tam reikės sužinoti nemažai detalių. O nuoseklus tyrinėjimas teikia daug džiaugsmo. Arba štai ką sumanė viena šeima iš Azijos. Visi drauge — tėvai, jų penkiametė mergaitė ir močiutė — pasidarė stalo žaidimą apie apaštalo Pauliaus misionieriškas keliones. Kitos šeimynos sugalvoja žaidimus apie vieną ar kitą istoriją, aprašytą Išėjimo knygoje. Devyniolikmetis Donaldas iš Togo tvirtina, kad tokie paįvairinimai „įnešė naujų vėjų tiek į dvasinio ugdymo vakarą, tiek į šeimos gyvenimą apskritai“. Kokį užsiėmimą pats galėtum pasiūlyti, kad būtų smagiau?

Kad iš vakaro programos pasisemtume kuo daugiau naudos, svarbu ne tik lankstumas ir įvairovė — kiekvienam privalu gerai pasiruošti. Mažiesiems būna sunku ramiai išsėdėti ilgą laiką, todėl šeimos galva turi apsvarstyti, kokią temą parinkti, ir tinkamai jai pasiruošti. Vienas tėvas sako: „Kai gerai pasiruošiu pats, tai studijos būna prasmingos ir kitiems.“ Mūsų brolis iš Vokietijos savo šeimai iš anksto praneša, kas bus nagrinėjama ateinantį mėnesį. O štai šešiavaikė šeima Benine kartais per dvasinio ugdymo vakarą žiūri mūsų organizacijos filmus. Kaip jie pasiruošia? Tėtis iš anksto surašo klausimus. Išties, kai esame pasiruošę, dvasinio ugdymo vakaras būna kur kas turiningesnis.

Kai namiškiai iš anksto žino, kas bus aptariama, apie tai gali kalbėtis visą savaitę. Užsiėmimo jie lauks su dar didesniu entuziazmu. O jei visi turi savo užduotis, kiekvienas jaus, kad tai ne tik šeimos, bet ir jo paties dvasinio ugdymo vakaras.

Ne vienai šeimai dvasinio ugdymo vakarą rengti reguliariai būna nelengva. Kodėl?

Kad išmaitintų savo namiškius, daugelis tėvų triūsia ilgas valandas. Štai vienas mūsų brolis Meksikoje į darbą išeina šeštą ryto, o grįžta tik aštuntą vakare. Kartais susėsti patyrinėti Dievo Žodžio šeimai gali tekti kitą dieną nei numatyta, nes, pavyzdžiui, tą savaitę lankosi rajono prižiūrėtojas, vyksta kongresas ar suvažiavimas.

Kad ir kokios būtų aplinkybės, dvasinio ugdymo vakarą reikia rengti reguliariai. Vienuolikmetė Loidė iš Togo sako: „Nors kartais dėl kokios nors kliūties šeimos vakarą pradedame vėliau, niekada jo nepraleidžiame.“ Taigi išmintinga vakarą rengti jau savaitės pradžioje, nes jeigu atsitiktų kas nors nenumatyta, studijas būtų lengviau perkelti į kitą dieną.

Dvasinio ugdymo vakaras yra Jehovos, mūsų Dievo, garbinimo dalis. Tad kiekvienas jūsų šeimos narys teaukoja „savo lūpų vaisių“ (Oz 14:3 [14:2, Brb]). Ir tegul tai bus džiugus metas, „nes džiugesys Viešpatyje yra jūsų stiprybė“ (Neh 8:9, 10).