Specialistų nuomone, jeigu išsilaikys dabartinės tendencijos, iki 2030-ųjų per metus mirštančių nuo rūkymo skaičius pasieks per 8 000 000. Prognozuojama, jog iki XXI amžiaus pabaigos rūkymas bus nusinešęs 1 000 000 000 gyvybių.

Nuo tabako nukenčia ne tik rūkaliai, bet ir jų šeimos nariai, kurie, jei nuo to ir nemiršta, patiria emocinę bei finansinę žalą. Negana to, nuo pasyvaus rūkymo kasmet miršta 600 000 žmonių. Galiausiai našta krenta ant visų pečių, nes tenka brangiau mokėti už sveikatos priežiūrą.

Kitaip nei epidemijos, verčiančios gydytojus ieškoti vis naujų vaistų, ši žmonijos rykštė nesunkiai „išgydoma“, ir išeitis puikiai žinoma. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) generalinė direktorė dr. Margaret Čan (Margaret Chan) teigia: „Tabako epidemija sukelta dirbtinai, todėl bendromis valdžios ir visuomenės pastangomis gali būti pažabota.“

Tarptautinė bendruomenė kaip niekada anksčiau stengiasi įveikti šią sveikatos krizę. 2012 metų rugpjūtį 175 valstybės susitarė imtis priemonių tabako vartojimui mažinti. * Tačiau pandemiją palaiko galingos jėgos. Kad patrauktų naujus vartotojus, ypač moteris ir jaunimą iš besivystančių šalių, tabako pramonė reklamai kasmet skiria milijardus dolerių. Kadangi prie tabako greit įprantama, beveik nėra abejonių, kad mirtingumas tarp rūkalių, kurių dabar yra vienas milijardas, nemažės. Jei dabartiniai rūkaliai savo įpročio neatsisakys, per keturis ateinančius dešimtmečius mirčių kreivė staigiai šoktels į viršų.

Reklama ir įprotis rūkyti daugelį laiko savo gniaužtuose, net jeigu jie ir norėtų iš to išsivaduoti. Tai patyrė Naoko. Rūkyti ji pradėjo paauglystėje. Sekdama reklamose kuriamu įvaizdžiu, jautėsi pasitikinti savimi. Nors abu tėvai mirė nuo plaučių vėžio, ji rūkyti nemetė, net ir augindama dvi dukras. „Bijojau susirgti plaučių vėžiu ir baiminausi dėl vaikų sveikatos, — pasakoja Naoko, — bet mesti nepajėgiau. Maniau, jog man tai niekada nepavyks.“

Tačiau pavyko. Naoko rado motyvacijos ten pat, kur ir milijonai kitų žmonių. Kur? Apie tai skaitykite kitame straipsnyje.