Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

‘Jehová Diosajj jupankirinakarojj uñtʼiwa’

‘Jehová Diosajj jupankirinakarojj uñtʼiwa’

“Maynitejj Diosar munchejja, Diosajj juparojj uñtʼarakiwa.” (1 COR. 8:3)

1. Diosar servirinakat yaqhepajj kunarus purtʼasipjjäna uk qhanañchtʼam. (Aka janankir dibujo uñjjattʼam.)

AARÓN jilïr sacerdotejja, tabernáculo punkunwa incienso Diosar loqtaskäna. Uka pachpa alwasti Coré chachampi 250 chachanakampiw Jehová Diosar incienso loqtiri jutapjjarakïna (Núm. 16:16-18). Uka jaqenakasti, Jehová Diosar taqe chuyma servirinakäpkaspas ukhamaw tukupjjäna. Ukampisa, jachʼa jachʼa tukurinaka, jupanakan askip thaqerinaka, jan respetasirinaka ukhamapjjänwa. Ukatjja Aarón lantiw sacerdotjam loqtañ munapjjarakïna (Núm. 16:1-11). Jehová Diosajj jupanakarojj wali askitsa uñjkaspa ukham amuyasipjjäna, ukampis janiw ukhamäkänti, amtanakapajj Jehová Diosatakejj janiw akchʼas walïkänti. Cheqas Diosajj chuymanakapwa uñjaskäna, ukatwa kʼari chuymanïpjjatap amuyäna (Jer. 17:10).

2. ¿Kunsa Moisesajj säna, ukat kunjamsa uka arunakapajj phoqasïna?

2 Moisesajj mä uru nayrajj akham sasaw satayna: ‘Arumanthiw Jehová Diosajj yatiyani khitis jupanki ukjja’ sasa (Núm. 16:5). Ukajj ukhamapuniw phoqasïna, Jehová Diosajj “mä nina apayanïna, ukatsti jiwarayänwa, pä patak phesqa tunkan ja­qenakaru, kawkïrinakatejj incienso loqtapkän ­ukanakaru”,  ukhamatwa khitinakas cheqa yupaychirinakajja ukat khitinakas kʼari yupaychirinakajj ukajj qhan amuyasïna (Núm. 16:35; 26:10). Ukampisa, Jehová Diosajj janiw Aaronarojj jiwaykänti, ukhamatwa sacerdotëtapa ukat cheqapuni Jupan serviripätapa uñachtʼayäna (1 Corintios 8:3 liytʼañataki).

3. 1) Apóstol Pablojj jakkäna uka tiemponjja ¿kunas pasäna? 2) ¿Jehová Diosajj kamachänsa kutkatasir Coré chachampiru ukat arkirinakapampirojja?

3 1500 maranak pasatatjja, apóstol Pablojj jakkäna ukhajja, niya ukhamarakiw pasä­na. Yaqhep chachanakajj cristianöpjjtwa sasaw kʼari yatichäwinakarjam ­sarnaqapjjäna, ukhampachas tama taypin tantachasisipka­kïnwa. Jupanakajj cheqa cristianöpkaspas ukhamaw tukupjjäna, ukampis kʼari yatichäwinakapajj jilat kullakanakatakejj janiw akchʼas walïkänti. Uka kʼari cristianonakajja, mä arunjja, apostatanakajj uwijar uñtat lobonakapjjänwa, jupanakaw yaqhep cristianonakar qʼal aynachtʼayasipkäna (2 Tim. 2:16-18). Ukampisa, Jehová Diosajj chuymanakap sum uñjaskäna. Pablosti uk sum yatirakïna, kunattejj Diosajj Coré chacharusa arkirinakaparusa janiw nayrajj ukhamaruk jaytkänti. Pablon arunakapat jichhajj yatjjatañäni ukat kunsa ukanakat yateqsna uk uñjarakiñäni.

“NAYÄTWA [JEHOVÁ] DIOSAJJA, NAYASTI PACHPAKÏSKTWA”

4. ¿Kunsa Pablojj sum yatïna, ukat kunjamsa Timoteor qellqasajj uk uñachtʼayäna?

4 Jehová Diosajja, khitinakas Jupar taqe chuymampi jan ukajj kʼari chuymampi yupaychapjje uk sumwa uñjaski, uksti apóstol Pablojj sumwa yatïna. Ukatwa Timoteor uka toqet Diosan amuytʼayatäsin qellqarakï­na. Diosar kutkatasirinakajj kunjamsa ­jilat kullakanakar jan waltʼayaskäna uka toqet parlkasajj akham sänwa: “Diosajj mä suma jan onjjtkaya [cimientwa] uskuwayi, ukasti ukanjja akham sas qellqantatawa: ‘[Jehová] Tatitojj uñtʼiwa jupankirinakarojja’; ukhamaraki: ‘Taqe khitinakatejj iyawsirïpki ukanakajja taqe jan wali luräwinakatjja jitheqtañapawa’” sasa (2 Tim. 2:18, 19).

5, 6. “Diosajj mä suma jan onjjtkaya [cimiento] uskuwayi” siski uka arunakajj ¿kunsa yatichistu, ukat kunjamsa ukajj Timoteor yanaptʼpachäna?

5 Walja toqenakat parlañatakiw ‘cimiento’ arojj Biblian qellqasi, sañäni: Israel markan Jerusalén capitalapat parlañataki ukhamaraki Jesusat parlañataki (Sal. 87:1, 2, Aymar Biblia [AB]; 1 Cor. 3:11; 1 Ped. 2:6). Ukhamajj “Diosajj mä suma jan onjjtkaya [cimientwa] uskuwayi” sasajj ¿kamsañsa Pablojj munpachäna?

6 Kuntï Moisesajj Números 16:5 qellqatan Coré chachampiru arkirinakapampiru siskäna uka toqet parlkasaw Pablojj akham sarakïna: “Diosajj mä suma jan onjjtkaya [cimiento] uskuwayi” sasa. Uka arunakjja, Timoteor chʼamañchtʼañatakiw säna. Ukat Diosajj markapar kutkatasirinakan jan wali amtanakapjja janiw phoqasiykaspati uk amtañapwa Pablojj munarakïna. Coré chachajj janiw Diosan amtapjja mayjtʼaykänti, ukhamajj janirakiw kʼari cristianonakajj mayjtʼaykaspänti. Pablosti cimientot parlkäna uka arunakapajj kamsañsa muni uk janiw sumpun qhanañchkänti, ukampis ukajj Diosar taqe chuyma confiyañatakiw Timoteor wal yanaptʼpachäna.

7. ¿Kunatsa Jehová Diosajj cheqaparuw uñjani ukat phoqarakiniwa sasajj sissna?

7 Jehová Diosan arsutapajj janipuniw kunapachas mayjtʼkaspati. Salmo 33:11 qellqatajj akham siwa: “[Jehová] Tatitun amtäwi­nakapasti wiñayatakiwa” sasa. Yaqha qellqatanakajj Jehová Diosat akham sarakiwa: wiñay apnaqeri, wiñay khuyapayasiri, che­qapar wiñay uñjiri, wiñay phoqeri sasa (Éxo. 15:18; Sal. 106:1; 112:9, AB; 117:2, NM). Ukatjja, Malaquías 3:6 qellqatajj siwa: “Nayätwa [Jehová] Tatitu Diosajja, nayasti pachpakïsktwa” sasa. Santiago 1:17 qellqatasti sarakiwa: “Diosajj  pachpakipunïskiwa, janirakiw jupanjja sarir chʼiwir uñtatas utjkiti” sasa.

“QELLQANTATAWA” SISKI UKAJJ JEHOVÁ DIOSAR CONFIYAÑATAKIW YANAPTʼISTU

8, 9. Pablojj cimientor ‘qellqantatat’ parlasajja, ¿kunsa yatichistu?

8 Pablojj cimientor qellqantañatwa 2 Timoteo 2:19 qellqatan parläna. Nayra tiemponakanjja, utanakan cimientopajj sutimpi jan ukajj yaqha ukhamanakampi qellqantatirïnwa, ukhamat khitin luratasa jan ukajj khitinkisa uk uñachtʼayañataki. Cimientor qellqantaña toqetjja, apóstol Pablow nayraqat Biblian arsuwayatayna. * “Diosajj mä suma jan onjjtkaya [cimiento] uskuwayi” sasin siskän ukanjja, pä qellqantataw utjäna. Nayrïristi “[Jehová] Tatitojj uñtʼiwa jupankirinakarojja” sänwa. Payïristi “taqe khitinakatejj [Jehová Diosar] iyawsirïpki ukanakajja taqe jan wali luräwinakatjja jitheqtañapawa” sarakïnwa. Ukajj Números 16:5 qellqatatwa amtayistu (liytʼañataki).

9 Pablojj cimientor ‘qellqantatat’ parlasajja ¿kunsa yatichistu? Khitinakatï Diosar taqe chuyma munapki ukanakatakejja, Diosan amuyunakapasa thakinakapasa aka payaruw apthapisi: 1) Jehová Diosajj Jupat jan jitheqtirinakarojj wal munasi, 2) Jehová Diosajj jan walinakjja uñisiwa. ¿Kunatsa kʼari chuymani cristianonakat parlkasajj uka toqet parlaraktanjja?

10. Kʼari cristianonakajja, ¿kunjamsa jilat kullakanakar jan waltʼayäna?

10 Inas Timoteosa mayni cristianonakasa, taman Diosar kutkatasirinak utjatapat llakisipjjchïna. Inas yaqhepajj akham amuyapjjarakchïna: “¿Kunatsa tama taypin kutkatasirinak utjayaskakpacha? ¿Jehová Diosajj taqe chuyma yupaychirinakarusa kutkatasir kʼari chuymaninakarus sumti uñjaskpacha?” sasa (Hech. 20:29, 30).

Timoteojj janiw kʼari chuyman cristianonakan yatichäwinakapampejj apayaskänti (10-12 tʼaqanak uñjjattʼäta)

11, 12. ¿Kunatsa Pablon cartapajj Timoteor chʼamañchtʼpachäna?

11 Pablojj Timoteor qellqkasajja, kunjamsa Jehová Diosajj Aaronar wali askit uñjäna ukat kunjamsa kʼari chuyman Coré chacharusa arkirinakaparusa jiwarayäna ukanakwa amtaypachäna, ukajj wal Timoteorojj chʼamañchtʼpachäna. Mä arunjja, Pablojj akham saskänwa: ‘Tama taypin kʼari chuyman cristianonakas utjkchejja, Jehová Diosajj jupankirinakarojj sumwa uñtʼi, kunjamtï Moisés tiempon paskäna ukhama’ sasa.

 12 Jehová Diosajj wali atiniskay Diosawa, janipuniw kunäkipansa amtap mayjtʼaykaspati. Kunatï jan walïki ukjja uñisiwa, juchanakapat jan arrepentisirinakarusa, horasaparuw juchañcharaki. Niyakejjay Timoteojj Jehová Diosan sutipat aytasiri jaqëchïnjja, kʼari cristianonak contra saytʼañapatakiw Pablojj ewjjtʼarakïna. *

SUMA CHUYMAMPI DIOSAR YUPAYCHATASAJJ JANIW INAMAYÄKITI

13. ¿Kuna toqetsa jan pächasiñasäki?

13 Pablon arunakapajj jiwasarus chʼamañcharakistuwa. Jehová Diosajja, taqe chuy­ma yupaychatasjja sumwa uñjaski, uk yatiñaw wal chʼamañchtʼistu. Janiw Jupajj aleq ukhamak uñchʼukkistuti, jan ukasti taqe jupankirinakatjja llakisiwa. Biblianjja siwa: “[Jehová] Tatitusti sumwa uñjaski taqe akapachana ­kunanakatejj lurasiski ­ukanakjja, ukhama­ta chʼama churañataki khitinakatejj cheqpachana juparu iyawsasipki ukanakaru” sasa (2 Cró. 16:9). Ukhamasti, suma chuymampi Jehová Diosar yupaychatasajj janiw inamayäkaniti, Jupajj luratanakasat janipuniw armaskaniti (1 Tim. 1:5; 1 Cor. 15:58).

14. Jehová Diosatakejj ¿kunjam yupaychäwis jan walïki?

14 Jehová Diosajja, kʼari ­chuymaninakarojj janiw askit uñjkiti, uk yatiñajj wal chʼamañchtʼarakistu. Diosajj “sumwa uñjaski taqe akapachana kunanakatejj lurasiski ukanakjja”, ukat Jupar jan taqe chuyma yupaychirinakarus sum uñjaskaraki. Proverbios 3:32 qellqatajj siwa: “Jan wali luririnakarojj janiw munkiti” sasa, ukhamajj khitinakatï Diosar suma yupaychiri tukupki, ukat jamasat jan walinak lurasipki ukanakarojj janiw munkiti. Maynejj jaqe masiparojj engañaspawa, ukampis Jehová Diosarojj janiwa, Jupasti wali chʼamaniwa, ukat cheqaparuw taqe kunsa uñjaraki, “khititejj juchap imantaskani ukajja, janiw nayrar sarkaniti” (Pro. 28:13; 1 Timoteo 5:24 ukat Hebreos 4:13 liytʼañataki).

15. ¿Kunsa jan lurañasäki, ukat kunatsa?

15 Jehová Diosan niya taqpach Qhanañchirinakapajja, taqe chuymaw servisipki. Janiw khitisa kʼari chuymampejj Diosar yupaychkaspati. Ukampisa, kunanakatï Moisés tiemponsa ukhamarak nayra cristianonak tiemponsa paskäna ukajj utjarakispawa (2 Tim. 3:1, 5). Ukhamajja, ¿jilat kullakanakasajj taqe chuymati servisipki janicha sasin pächasiñajj walïskaspati? Janiwa, jan sum yatisin pächasiñajj janipuniw walïkaspati (Romanos 14:10-12 ukat 1 Corintios 13:7 liytʼañataki). Jilat kullakanakasat pächassna ukhajja, Jehová Diosampejj janiw sum apasjjsnati.

16. 1) Diosar taqe chuyma yupaychañatakejja, ¿kunsa lurañasa? 2) “Jumanakpacharak yantʼasipjjam” siski uka recuadrojja, ¿kunanaksa yatichistu?

16 Sapa mayni cristianow “luräwinakapa” uñakipasiñapa (Gál. 6:4). Pantjasir jaqja­majja, awisajj jan amuyasisaw Diosar jan sum yupaychjjsnati (Heb. 3:12, 13). Ukhamasti kunjamsa Diosar yupaychasktan uk sum amuyasiñasawa. Akhamwa jisktʼassna: “¿Diosarojj taqe chuyma munasitaj laykuti yupaychtjja? ¿Taqe kunjjaru munañanïtap laykuti servtjja? Jan ukajj ¿Paraison bendición katoqañ laykukicha?” sasa (Apo. 4:11). Kunjam chuymampis Diosar yupaychasktan ukjja sapa mayniw amuykipasiñasa, ukhamat jan wali amtanaka apanukuñasataki.

TAQE CHUYMA YUPAYCHASAJJ KUSISITÄTANWA

17, 18. ¿Kunatsa Jehová Diosar taqe chuyma yupaychañasa?

17 Diosar taqe chuyma yupaychasajj walja bendicionanak katoqsna. Salmo 32:2 qellqatajj siwa: “Ñanqha jan amtir jaqejj kusisi­ñaniwa, juchapat [Jehová] Tatitump jan irkatayasiñ  utjatap layku” sasa. Jiwasatï taqe chuyma Diosar yupaychañäni ukhajja, jichhasa ukat jutïrinsa wali kusisitaw jakasiñäni.

18 Jehová Diosajja, ñanqha luririnakarusa, jamasata jan wali sarnaqerinakarusa horasaparuw juchañchani, ukhamatwa ‘khititejj askïki, ukhamaraki jan askïki ukat khititejj Diosaru yupaychki, jan yupaychki ukanakar’ qhanstayani (Mal. 3:18). Janïra uka uru purinkipanjja, ak yatiñaw wal chʼamañchistu: “[Jehová] Tatitusti aski jaqenakarojj imiwa, mayisitanakapsa istʼarakiwa” (1 Ped. 3:12).

^ tʼaqa 8 Apocalipsis 21:14 qellqatajja, Pablojj Timoteor qellqkäna uka qhepatwa qellqasïna, ukansti ‘tunka payani qalanakani cimientotwa’ parli, sapa mayanjja, 12 apostolonakan sutinakapaw qellqantatäna.

^ tʼaqa 12 Jutïr yatichäwinjja, kunjamsa Jehová Diosat yateqasisajj jan walinakarojj uñjañasa ukwa yatjjataskañäni.