Biblijoje aiškiai rašoma, kad Jėzus prikėlė mirusiuosius. Tie pasakojimai neišgalvoti — tiksliai nurodyta, kada ir kur tai nutiko. Pavyzdžiui, 31-ųjų vasarą su Jėzumi iš Kafarnaumo į Nainą keliavo didelė minia žmonių. Prisiartinę prie miesto vartų, jie pastebėjo kitą minią. Taigi tolimesni įvykiai mums nekelia abejonių dėl dviejų priežasčių: prikėlimo atvejis užrašytas Dievo Žodyje, Biblijoje, ir tą galėjo paliudyti visi, savo akimis mačiusieji stebuklą. (Perskaitykite Luko 7:11-15.)

Be to, Jėzus prikėlė savo draugą Lozorių, kuris jau buvo miręs prieš keturias dienas. Tai, ką Jėzus padarė, taip pat nekelia abejonių, nes šį įvykį vėlgi matė daug liudininkų. (Perskaitykite Jono 11:39-45.)

Jis tai darė dėl to, kad labai juos užjautė. Taip pat norėjo parodyti, kad jo Tėvas, gyvybės Kūrėjas, jam yra davęs tokią galią. (Perskaitykite Jono 5:21, 28, 29.)

Atvejai, kuomet Jėzus prikėlė mirusiuosius, aiškiai liudija, kad jis įgyvendins visus savo pažadus. Ateityje jis prikels dar daug žmonių, taip pat ir neteisiuosius, kurie mirė nieko nežinodami apie tikrąjį Dievą. Jiems bus sudarytos sąlygos pažinti ir pamilti Jehovą. (Perskaitykite Apaštalų darbų 24:15.)