I te senitenali muamua T.A., ne fai atu te apositolo ko Paulo ki toeaina kolā ne tavini atu i te fakapotopotoga i Efeso: “Ke ‵saga tonu koutou ki a koutou eiloa e pelā foki mo te lafu mamoe, me ko oti ne filifili koutou ne te agaga tapu ke fai mo ovasia, ko tausi mamoe o te fakapotopotoga a te Atua, telā ne ‵togi ne ia ki te toto o tena Tama tonu.” (Galu. 20:28) Se a te tusaga tāua o te agaga tapu i te filifiliga o toeaina mo tavini fesoasoani i aso nei?

Muamua la, ne fai ne te agaga tapu ke fakamau ne tino tusitala o te Tusi Tapu a uiga kolā e ‵tau o fetaui ‵lei mō toeaina mo tavini fesoasoani. E sefulu ono a mea kolā e fakaasi mai i te 1 Timoteo 3:1-7 me e manakogina ne toeaina. E maua a nisi mea kolā e manakogina i tusi siki pelā mo te Tito 1:5-9 mo te Iakopo 3:17, 18. E fakaasi mai i te 1 Timoteo 3:8-10, 12, 13 a mea kolā e manakogina ne tavini fesoasoani. Te lua, e ‵talo atu a latou kolā e fai ne latou te filifiliga mō te agaga o Ieova, ke takitaki latou i te taimi e onoono i ei latou me e mata e fetaui ‵lei te tulaga o se taina ki fakatakitakiga i te Tusi Tapu io me ikai. A ko te tolu, e ‵tau o fakaasi atu ne te tino telā e filifiligina a fuataga o te agaga tapu o te Atua i tena olaga. (Kala. 5:22, 23) Tela la, e aofia eiloa te agaga tapu i te taimi e fai ei a filifiliga.

Kae ko oi la e fai ne latou a filifiliga? I taimi mua, e avatu eiloa a fautuaga katoa kae e fai eiloa te filifiliga o toeaina mo tavini fesoasoani ne te ofisa lagolago. Ne filifili ne te Potukau Pule a nisi taina i konā ke onoono ki fautuaga konā kae ke fai olotou filifiliga ‵lei e uiga ki ei. Ka oti, ko fakailoa atu ei ne te ofisa lagolago te mea tenā ki te potukau o toeaina. Ko toeaina loa e fakailoa atu ne latou ki taina kolā ne filifiligina, me e loto fia‵fia kae mafai ne latou o talia te tofiga tenā. Ko faka‵pula fakamuli atu ei ki te fakapotopotoga.

Ne fai pefea a vaegā filifiliga penā i te senitenali muamua? Ne fai ne apositolo a filifiliga fakapito penā i nisi taimi, e pelā loa mo te taimi ne filifili ne latou a tāgata tokofitu ke fai ne latou te vaevaega o mea‵kai ki fāfine ko ‵mate olotou avaga. (Galu. 6:1-6) Kāti ko oti ne fai a tāgata konei e pelā me ne toeaina mai mua o tuku atu ki a latou a tiute fakaopoopo konei.

E tiga eiloa e se fakamatala manino mai i te Tusi Tapu a te auala ne fai ei a filifiliga i te taimi tenā, kae e mafai o lavea ‵lei ne tatou a nisi auala ne fai ei te mea tenei. I te taimi ko ‵foki atu ei a Paulo mo  Panapa mai te lā malaga fakamisionale muamua, “ne fakasopo aka ne lāua a toeaina mō latou i fakapotopotoga takitasi, kae mai te faiga o ‵talo kae fakaliki‵liki, ne tuku atu ei ne lāua a tino konā ki te tausiga a Ieova telā ko tali‵tonu latou ki ei.” (Galu. 14:23) I tausaga fakamuli ifo, ne tusi atu a Paulo ki tena taugasoa faimalaga ko Tito kae fai atu: “Ne tuku ne au a koe i Keleta, ko te mea ke fakatonutonu ne koe a mea sē ‵tonu kae ke ‵tofi aka foki a toeaina i fa‵kai katoa, e pelā eiloa mo taku fakatonuga.” (Tito 1:5) I se auala tai ‵pau, ne tuku atu foki ki a Timoteo telā ne faima‵laga atu mo te apositolo ko Paulo i koga ‵mao a fakatonuga konā. (1 Timo. 5:22) Tela la, e manino ‵lei me ne fai ne ovasia faima‵laga a filifiliga konā, kae e se ko apositolo mo toeaina i Ielusalema.

Mai te mafau‵fau ki fakaakoakoga konei i te Tusi Tapu, ne fai ei ne te Potukau Pule o Molimau a Ieova a fakamafuli‵fuliga ki te auala e filifili ei a toeaina mo tavini fesoasoani i aso nei. I a Setema 1, 2014, ka fakagalue ei a fakatokaga konei: Ka iloilo faka‵lei ne te ovasia o te fenua a fautuaga kolā ne avatu ki a ia mai fakapotopotoga ne āsi a ia ki ei. I te taimi o tena āsiga ki fakapotopotoga, ka taumafai ke iloa ne ia a latou kolā e fetaui ‵lei, mai te ga‵lue fakatasi mo latou i te galuega talai māfai e mafai. Kafai ko oti ne sau‵tala mo te potukau o toeaina e uiga ki fautuaga konā, ko fai ei te tiute o te ovasia o te fenua i te filifiiliga o toeaina mo tavini fesoasoani i fakapotopotoga e aofia i tena seketi. I te auala tenei, ko tai ‵pau ei mo te fakatokaga ne fai i te senitenali muamua.

Ko oi e fai ne latou a nisi tiute kese‵kese i te faiga o filifiliga? E masani faeloa ko te “tavini fakamaoni kae poto” i o ia te tiute muamua ke tausi atu ki ana tavini. (Mata. 24:45-47) E aofia i ei te sukesukega ki te Tusi Tapu e auala i te fesoasoani o te agaga tapu, ko te mea ke tuku atu a auala aoga ke fakagalue ei a fakatakitakiga i te Tusi Tapu i te auala e fakatoka ei a te fakapotopotoga i te lalolagi kātoa. E filifili foki ne te tavini fakamaoni a ovasia faima‵laga katoa mo sui o te Ofisa Lagolago. Tela la, ka tuku atu ne ofisa lagolago a fesoasoani aoga ke fakagalue ei te fakatakitakiga tenei. I ō toeaina taki tokotasi te tiute ke iloilo faka‵lei ne latou e ‵tusa mo fakatakitakiga i te Tusi Tapu a taina kolā ne mafaufau latou ke faka‵sopo aka i te fakapotopotoga te Atua. E fai ne te ovasia o te fenua se tiute tāua ‵ki ke iloilo faka‵lei e auala i se ‵talo a fautuaga kolā ne fai ne toeaina, kae oti ko filifili aka ei ne ia a tāgata kolā e fetau ‵lei.

Kafai ko malamalama tatou i te auala e fai ei a filifiliga konei, ko fakaasi ei ne tatou te loto fakafetai ki te auala e galue ei te agaga tapu i te fakatokaga tenei. Ko fakaasi ei ne tatou te loto talitonu mo te āva ki a latou kolā ne filifiligina i te fakapotopotoga Kelisiano.—Epe. 13:7, 17.

E faipati eiloa te Fakaasiga 11:3 ki molimau e tokolua kolā ne ‵valo atu e ‵tusa mo aso e 1,260. Kae e fai mai te tala me i te “manu fekai” ka “fakatakavale kae tamate foki ne ia a lāua.” Kae mai tua o te “tolu mo te āfa o aso,” e ofo a tino kolā e ‵kilo atu ki ei me ko toe ola mai a molimau e tokolua konei.​—Faka. 11:7, 11.

Ko oi a molimau e tokolua konei? Ka fesoasoani mai a fakamatalaga i te tala ke iloa ne tatou a lāua. Muamua la, e iloa ne tatou me “e fakaata mai a lāua konā i te avā lakau ko olive mo te avā tugamoli.” (Faka. 11:4) E fakamasaua mai i ei ki a tatou a te valoaga a Sakalia e uiga ki te tugamoli mo lakau olive e lua. A lakau olive konā e fakaata mai ei a “tāgata e tokolua kolā ko oti ne filifiligina,” ko te kovana ko Selupapelu mo te Faitaulaga Sili ko Iosua, ke tavini atu ki te “Aliki o te lalolagi kātoa.” (Saka. 4:1-3, 14, TTT) A ko te lua, e fakamatala mai me ne fai ne molimau e tokolua konei a fakailoga kolā e tai ‵pau mo mea kolā ne fai ne Mose mo Elia.— Fakatusa ki te Fakaasiga 11:5, 6 mo te Numela 16:1-7, 28-35 mo te 1 Tupu 17:1; 18:41-45.

Se a te mea e fetaui ‵lei i ei a fakamatalaga konei? E fakasino atu katoa ki tino fakaekegina o te Atua kolā e fai ne latou te takitakiga i te vaitaimi faigata tenei. Tela la, i te fakataunuga o te Fakaasiga mataupu 11, a taina fakaekegina kolā ne fai ne latou te takitakiga i te taimi ne fakatu ei te Malo o te Atua i te lagi i te 1914, ne talai atu i “gatu lautaga” mō se tolu mo te āfa tausaga.

I te fakaotiga o te lotou talaiga i gatu lautaga, * ne tamate a tino fakaekegina konei i se auala fakatusa i te taimi ne ‵pei atu ei latou ki te falepuipui mō se vaitaimi toetoe fua, se tolu mō te āfa aso. I te kilokiloga a fili o tino o te Atua, e fai pelā me ko oti ne fakagata te lotou galuega, tenā te mea ne fia‵fia ei latou.​—Faka. 11:8-10.

Kae e ‵tonu eiloa pati i te valoaga, me ne toe ola mai a molimau e tokolua konei i te fakaotiga o te tolu mo te āfa aso. E se gata fua i te fakasaoloto mai o tino fakaekegina konei mai te falepuipui kae ne maua foki ne latou kolā ne tumau i te fakamaoni se tofiga fakapito mai te Atua e auala i te lotou Aliki, ko Iesu Keliso. I te 1919, ne aofia latou i a tino kolā ne filifiligina ke tavini atu pelā me se “tavini fakamaoni kae poto” ke tausi atu ki manakoga faka-te-agaga o tino o te Atua i aso fakaoti konei.​—Mata. 24:45-47; Faka. 11:11, 12.

Se mea gali me i mea kolā e fakaasi mai i te Fakaasiga 11:1, 2 e isi sena sokoga ki te vaitaimi telā ka iloilo ei te faletapu faka-te-agaga. E fakaasi mai i te Malaki mataupu e 3 se iloiloga tai ‵pau o te faletapu faka-te-agaga, mo te taimi o te faka‵maga. (Mala. 3:1-4) E pefea te leva o te galuega ki te iloiloga mo te faka‵maga tenei? Ne fai eiloa mai te 1914 ki te kamatamataga o te 1919. E aofia i te vaitaimi tenei a aso e 1,260 (masina e 42) mo te tolu mo te āfa aso fakatusa kolā ne fakasino atu ki ei te Fakaasiga mataupu e 11.

Ko oko eiloa i te ‵tou fia‵fia me ne fakatoka ne Ieova te galuega faka-te-agaga tenei ke faka‵ma a tino fakapito ke fai a galuega ‵lei. (Tito 2:14) E se gata i ei, e loto fakafetai tatou ki fakaakoakoga e fakaasi mai ne tino fakaekegina fakamaoni kolā ne fai ne latou te takitakiga i te taimi o te tofotofoga kae tavini atu pelā me ne molimau fakatusa e tokolua. *