Fanatu ki te fakasologa

Fanatu ki te fakasologa o mataupu

Fakatoka a Fenua mō “Akoakoga a Ieova”

Fakatoka a Fenua mō “Akoakoga a Ieova”

“I te laveaga ne te kovana a te mea tenā ne talitonu eiloa a ia . . . i akoakoga a Ieova.”—GALU. 13:12.

1-3. Ne a mea faiga‵ta ne fe‵paki mo soko o Iesu i te talaiga o te tala ‵lei ki “atufenua katoa”?

NE TUKU atu ne Iesu Keliso ki ana soko se galuega lasi ke fai ne latou. Ne fakatonu atu a ia ki a latou: “Olo atu koutou ki fenua katoa o fai a tino i ei mo fai a soko.” Ne manakogina ke fai ne latou te galuega tenā, kae fakamuli loa, a “te tala ‵lei tenei o te Malo [ka mafai] o talai atu ki te lalolagi nofoaki kātoa mo fai se molimau ki atufenua katoa.”—Mata. 24:14; 28:19.

2 Ne a‵lofa a soko ki a Iesu pelā foki mo te tala ‵lei. Kae ne mafau‵fau latou ki te auala e mafai ei ne latou o fai te galuega ne tuku atu ne Iesu ki a latou. Muamua la, e mu‵tana fua te aofaki o latou, a ko Iesu telā ne fakailoa atu ne latou me ko te Tama a te Atua ko oti ne tamate. E se gata i ei, ne ‵kilo atu a tino ki ana soko e pelā me “ne tino e seki a‵koga.” (Galu. 4:13) Kae ka folafola atu ne latou se fekau telā e ‵kese mai i akoakoga a takitaki lotu ma‵luga kolā ne akoako ki tuu taumua. I te lotou fenua tonu, e ‵kilo atu eiloa a tino ki te kau soko e pelā me ne tino fatauvā. Kafai tenā te kilokiloga a te lotou fenua ki a latou, e mata, ka pefea te kilokiloga a te Malo takutakua o Loma e uiga ki a latou?

3 Ne fai atu foki a Iesu ki ana soko me ka takalia‵lia kae fakasauagina latou ke oko foki loa ki te tamate o nisi o latou. (Luka 21:16, 17) Ka fakafesagai atu latou mo amioga faitogafiti, pelofeta ‵loi, penā foki loa mo te gasolo aka o amioga solitulafono. (Mata. 24:10-12) Kafai foki loa ne oko atu te olotou fekau ki koga katoa, e mata, ka mafai pefea o fakaoko atu “ki toe koga ‵mao i te lalolagi”? (Galu. 1:8) Ko oko loa te fakalotovāi‵vai mai o vaegā fakalavelave penā!

4. Ne gasolo pefea ki mua te galuega talai a te kau soko i te senitenali muamua?

4 Faitalia a mea kolā ne manava‵se latou ki ei, ne fakalave‵lave eiloa a soko o talai atu te tala ‵lei e se ki Ielusalema mo Samalia fua, kae ki nisi fenua foki. E tiga eiloa ne fe‵paki a soko mo fakalavelave fai‵gata, ne mafai eiloa ne latou o fakaoko atu te tala ‵lei i loto i se 30 tausaga ki “tino katoa mai lalo o te lagi” kae ne iku atu ki “te ‵fua mai mo te gasolo ki mua o te tala ‵lei i te lalolagi kātoa.” (Ko. 1:6, 23) E pelā me se fakaakoakoga, ona ko mea ne fai kae talai atu ne te apositolo ko Paulo i te fenua ko Kupelu, “ne talitonu eiloa” te kovana o Loma ko Sekio Paulo ona “me ne ofo malosi a ia i akoakoga a Ieova.”—Faitau te Galuega 13:6-12.

5. (a) Se a te fakatalitonuga ne tuku atu ne Iesu ki ana soko? (e) Mai te mafau‵fau ki fakanofonofoga i te senitenali muamua, ne a mea ne fakaiku aka ne nisi tino?

5 Ne iloa ne soko o Iesu me e se mafai ne latou o fakataunu te galuega talai i te lotou malosi eiloa. Kae ne fai atu a Iesu me ka fakatasi a ia mo latou kae ka fesoasoani atu te agaga tapu ki a latou. (Mata. 28:20) I nisi feitu, a fakanofonofoga mo mea kolā ne ‵tupu i te taimi tenā, ne aoga ki te talaiga o te Malo. E fai mai penei te tusi ko te Evangelism in the Early Church: “Se mea tonu me seai aka eiloa se vaitaimi i tala fakasolopito ne ‵lei ‵ki māfai e faka‵pau ki te taimi ne fakatu aka ei te Lotu Kelisiano i te senitenali muamua . . . Kae i te lua o senitenali . . . ne kamata o mafau‵fau a Kelisiano me ko te fakatokaga eiloa a te Atua ne mafai ei o fakatu aka te lotu Kelisiano.”

6. Ne a mea ka suke‵suke tatou ki ei i (a) te mataupu tenei? (e) te suā mataupu?

6 E se fakaasi mai i te Tusi Tapu me ne fakamafuli‵fuli ne te Atua i se auala lasi ‵ki a fakatokaga i te senitenali muamua ke fakalauefa aka ei te faiga o te galuega talai. Kae e mautinoa eiloa me ne manako a Ieova ke talai atu te tala ‵lei, kae e se ko Satani. I te mataupu tenei, ka sau‵tala tatou ki nisi feitu kolā e fakafaigofie i ei te faiga o te galuega talai i te senitenali muamua i lō nisi taimi aka i tala fakasolopito. I te suā mataupu, ka suke‵suke tatou ki fakatokaga i aso nei kolā e fesoasoani mai ei ke folafola atu ne tatou te tala ‵lei ki te lalolagi kātoa.

TE AUALA NE MAFAI O FESOASOANI MAI EI TE PAX ROMANA

7. Se a te Pax Romana io me ko te Filemu faka-Loma, kae kaia ne tu ‵kese i ei?

7 I nisi feitu, ne aoga ‵ki eiloa te vaitaimi o te pulega a te kau Loma ki Kelisiano. E pelā mo te vaitaimi o te filemu i Loma io me ko te Pax Romana. Tenei te vaitaimi ne fakagata ne te malo o Loma so se kinauga foliki. I nisi taimi, e isi ne “taua mo tala o taua,” pelā mo te mea ne ‵valo mai ne Iesu. (Mata. 24:6) Ne fakaseai ne te kautau Loma a Ielusalema i te 70 T.A., kae e isi foki ne taua fo‵liki ne fai i vā o fenua kolā e ‵nofo mai lalo i te emupaea o Loma. Kae i se 200 tausaga talu mai taimi o Iesu, ne seki ai eiloa ne taua ne ‵tupu i fenua kolā e ‵tu i te kogā tai o Metitilani. E fai mai se fakamatalaga e tasi i te tusi, penei: “I tala fakasolopito, tenei eiloa te taimi leva ne maua i ei te filemu, kae ne seki toe mafai o maua te filemu i vā o tino e tokouke mai tua ifo o te vaitaimi tenā.”

8. Ne aoga pefea a te vaitaimi o te filemu ki Kelisiano mua?

8 I te tolu o senitenali, ne tusi mai ei ne te tagata e sukesuke ne ia mea tau lotu ko Origen o fakaasi mai tena kilokiloga: “Ne mafai eiloa o fakafaigata a te fakasalalau atu o akoakoga a Iesu ki te lalolagi kātoa moi fai ne uke a malo e pule i te taimi tenā . . . me ne mafai eiloa faimālō a tagata i so se koga ke ‵kau atu ki kautau kae taua atu mō olotou fenua. . . . Kae ona me tasi fua te malo ne pule atu i te vaitaimi tenā, ne mafai ei o maua ne tino a avanoaga e uke ke fakalogo‵logo ki te kau soko kolā e talai atu ne latou te filemu mo te alofa.” E tiga eiloa ne fakasauagina a tino talai o te Malo i Loma, kae ne maua eiloa ne latou te filemu mo mea aoga mai i te vaitaimi filemu tenā.—Faitau te Loma 12:18-21.

NE FAKAFAIGOFIE NE AUALA FAIMA‵LAGA A TE GALUEGA

9, 10. Kaia ne faigofie ei ke faima‵laga atu a soko i kogā koga o te Emupaea o Loma?

9 Ne fakaaoga faka‵lei ne Kelisiano a auala kolā ne faite ne te malo o Loma. E isi se kautau o Loma telā ne fakatoka ke puipui faka‵lei ei a tino mai lalo i tena pulega. Ko te mea ke fakafaigofie te ga‵sue fakavave o te kautau, ne manakogina ei a auala ‵lei, kae e ‵poto ‵ki te kau Loma i te faitega o auala. Ne faite ne initinia Loma a auala kolā e nofo ki te 80,000 km te ‵mao kolā e soko ki nisi fa‵kai katoa. Ne faite a auala i loto i te togāvao o fano ki koga lavaki, ke oko foki loa ki koga maugā.

10 E se gata fua i olotou auala, ne fakaaoga faka‵lei foki ne tino Loma a vaitafe ‵lasi kae ‵poko kolā e nofo ki se 27,000 km te ‵mao. E ma‵laga atu a vaka o Loma i kogā tai e sili atu mo te 900 kolā e soko foki ki nisi taulaga. Tela la, ne mafai eiloa o faima‵laga atu a Kelisiano ki kogā koga katoa o Loma. E isi ne nāi fakalavelave, kae ne mafai eiloa ne te apositolo ko Paulo mo nisi tino o faima‵laga atu ki nisi fenua mai lalo i te malo o Loma e aunoa mo ne pepa fo‵lau mo taliaga ke faima‵laga. E seai ne ofisa faima‵laga mo kasitamu i te taimi tenā. E se fakama‵taku te tele i auala me i tino kai‵soa e ma‵taku i fakasalaga a te malo o Loma. E se fakamataku foki a te faimalaga i te tai, me e puipuigina eiloa ne vakatau o Loma a kogātai mai tino ‵faomea. E tiga eiloa ne ‵kasa sale a vaka kolā ne faimalaga atu i ei a Paulo kae uke foki mea fakama‵taku ne fepaki mo ia i te tai, kae e seai eiloa se fakamatalaga manino mai te Tusi Tapu me ne puke te lotou vaka ne tino ‵faomea.—2 Koli. 11:25, 26.

TE AUALA NE FESOASOANI ATU EI TE ‵GANA

A te fakaaogaga o te codex telā se vaegā tusi mua, ne fakafaigofie ki te ‵salaga o se tusi siki (Ke onoono ki te palakalafa e 12)

11. Kaia ne fakaaoga ei ne soko a te ‵gana Eleni?

11 A te ‵gana Eleni lauiloa ko te Koine, ne fesoasoani atu ki te atiakaga o fesokotakiga ‵lei mo te ‵kau fakatasi o te fakapotopotoga Kelisiano. Ona ko te manumalo o Alesana te Sili, ne malamalama kae lauiloa foki a te fai‵pati i te ‵gana Eleni. Tela la, ne mafai eiloa o fesokotaki atu a tavini a te Atua ki vaegā tino katoa, kae ne fesoasoani atu te mea tenei ki te fakasalalauga o te tala ‵lei. E se gata i ei, ne ‵fuli ne tino Iutaia kolā e ‵nofo i Aikupito a te Tusi Tapu ki te ‵gana Eleni. Ne masani ‵lei a tino mo te lōmiga tenei ko te Septuagint, kae ne fakaaoga ne soko o Keliso a te lōmiga tenā. Ne gali foki ki Kelisiano a tusitusiga i te ‵gana Eleni, ona me maumea i pati kolā e fesoasoani atu ki te fakamatalaga o muna‵tonu faka-te-agaga.

12. (a) Se a te codex, kae kaia e faigofie atu ei tena fakaaogaga i lō te pelugā tusi? (e) Ko te taimi fea ne kamata o lauiloa ei te fakaaogaga ne Kelisiano a te codex?

12 Ne mafai pefea o fakaaoga ne Kelisiano a te Tusi Tapu i te lotou galuega talai? Muamua la, ne fakaaoga ne latou a pelugā tusi. A ko pelugā tusi konei e ‵lasi kae ‵mafa, kolā e ‵tau o ‵tala kae oti ko toe pelu, a ko tusitusiga e masani o ‵tu fua i se feitu e tasi o te pelugā tusi telā e faite mai pa‵kili o manu. Ne mafai eiloa o ‵fonu te pelugā tusi kātoa e tasi i te tusi ko te Evagelia a Mataio. Kae fakamuli ifo, ne kamata o fakaaoga te codex—ko vaegā tusi kolā e fakaaoga i aso mua. A tusi konei ne laupepa kolā e faka‵pu olotou feitu ko ‵sui i ei ke ‵piki. Ne faigofie eiloa ki tino fai‵tau ke ‵suke ki ei kae ‵sala aka a tusi siki mai te Tusi Tapu. E tiga eiloa ne seki mautinoa te taimi ne kamata o fakaaoga ne Kelisiano a te codex, e fai mai se fakamatalaga e tasi, penei: “Ne lauiloa ‵ki te fakaaogaga ne Kelisiano a te codex i te lua o senitenali, kae mai tua o te 100 T.A. ne kamata ei o fakaaoga malosi ne tino a tusi.”

TE AUALA NE FESOASOANI ATU EI TE TULAFONO O TE MALO O LOMA

13, 14. (a) Ne fakaaoga faka‵lei pefea ne Paulo tena saolotoga pelā me se tino tonu o Loma? (e) Ne aoga pefea te tulafono faka-Loma ki Kelisiano?

13 Ne fakagalue eiloa a tulafono a Loma i te emupaea kātoa, kae ne maua ne tino ‵tonu o Loma a saolotoga mo puipuiga mai i ei. Ne fakaaoga faka‵lei ne Paulo a saolotoga konei i taimi e uke. Mai te fakafesagai atu ki fakasauaga i Ielusalema, ne fesili atu te apositolo ki se ofisa Loma, penei: “E a, e saoloto i te tulafono ke ‵kini ne koutou se tagata Loma kae e seai se mea e ‵tau o sala i ei a ia?” E se saoloto. I te faiatuga a Paulo i a ia Se tino tonu o Loma, “I konā loa ne olo fakavave keatea a tino kolā ka fakamasino ne latou a ia e auala i fakasauaga; kae ne mataku a te takitaki kautau i te iloaga ne ia i a Paulo se tino Loma me ko oti ne saisai ne ia a ia ki seni.”—Galu. 22:25-29.

14 A te saolotoga o Paulo pelā me se tino tonu o Loma ne fesoasoani atu ki te auala ne fai faka‵lei ei a ia ne tino i Filipi. (Galu. 16:35-40) I Efeso, ne faka‵noga ne se ofisa o te malo o Loma a te vaitino kolā ne kaitaua. (Galu. 19:35-41) A te ‵tagi a Paulo telā ne fai a koi nofo atu i Kaisaleia ne ‵tala mai ei te auala ke ‵pulu ne ia tena fakatuanaki i mua o Kaisala. (Galu. 25:8-12) Tela la, e fakaaoga ne Kelisiano a te Tulafono faka-Loma “mō te ‵puluga mo te fakamau‵tuga o te tala ‵lei.”—Fili. 1:7.

IKUGA O TE SALALAU ATU O TE KAU IUTAIA

15. Ne pefea te salalau atu o tino Iutaia i te senitenali muamua?

15 I nisi feitu, ne faigofie ki Kelisiano ke fai te lotou galuega talai ona ko te salalau atu o tino Iutaia i te emupaea o Loma. I senitenali mai mua atu, ne ave fakapagota ne te kau Asulia mo te kau Papelonia a tino Iutaia mai te lotou fenua. I te kamataga o te lima o senitenali T.L.M., ne isi eiloa ne tino Iutaia i fa‵kai e 127 o te malo o Pelesia. (Ese. 9:30) I te nofoga a Iesu i te lalolagi, kae e isi eiloa ne tino Iutaia i Aikupito mo nisi vaega o Afelika ki Matū, pelā foki mo Eleni, Asia Foliki, mo Mesopotamia. Ne tuku taumate me kāti e nofo ki se 60,000,000 tino i te emupaea o Loma, kae se toko 1 mai te toko 14 ne tino Iutaia. I so se koga e olo ei tino Iutaia, e tauave eiloa ne latou te lotou talitonuga.—Mata. 23:15.

16, 17. (a) I auala fea ne aoga i ei a te salalau o tino Iutaia ki tino o fenua fakaa‵tea? (e) Ne a faifaiga masani a te kau Iutaia kolā ne fakaakoako ki ei te kau soko?

16 Ona ko te salalau valevale o tino Iutaia, ne kamata o masani ‵lei a tino o fenua fakaa‵tea mo te Tusi Tapu i te ‵gana Epelu. Ne iloa ne latou me e tokotasi fua te Atua tonu kae ko latou kolā e tavini atu ki a ia e ‵tau o ‵lei olotou tulaga i mea tau amioga. E se gata i ei, e ‵fonu eiloa te Tusi Tapu i te ‵gana Epelu i valoaga e uiga ki te Mesia. (Luka 24:44) Ne iloa ne tino Iutaia mo Kelisiano me i te Tusi Tapu i te ‵gana Epelu ko te Muna fakaosofia a te Atua, telā ne fakafaigofie ki a Paulo ke ‵toki ne ia akoakoga faigofie ki loto o tino kolā e fia‵fia ki te amiotonu. Tela la, ne ulu atu te apositolo pelā loa mo te masani ki loto i te sunako a tino Iutaia kae fakasako‵sako atu ei mo latou ki mea mai Tusituisga Tapu.—Faitau te Galuega 17:1, 2.

17 Ne tuku mai ne te kau Iutaia se akoakoga ki te auala e fai ei a tapuakiga. Ne masani o ‵kau fakatasi latou i loto i sunako io me i tua i matafale. Ne usu ne latou a pese, ‵talo kae suke‵suke fakatasi ki te Tusi Tapu. Ke oko mai loa ki aso nei, koi tau‵tali eiloa a fakapotopotoga Kelisiano ki faifaiga konā.

NE MAFAI ONA KO TE FESOASOANI O IEOVA

18, 19. (a) Kaia e faigofie ei a fakanofonofoga i te senitenali muamua? (e) Mai te mataupu tenei, e pefea ou lagonaga e uiga ki a Ieova?

18 Ne fesoasoani atu eiloa a fakanofonofoga i te senitenali muamua ki te gasolo ki mua o te talaiatuga o te tala ‵lei. A te Pax Romana, te fakafaigofiega o auala faima‵laga, te ‵gana lauiloa i te lalolagi kātoa, te Tulafono faka-Loma, mo te salalau atu o tino Iutaia ne fesoasoani atu ki soko o Iesu ke fai te lotou galuega telā ne tuku mai ne te Atua.

19 I se 400 tausaga mai mua, ne tusi mai penei se tagata poto Eleni ko Plato: “Se mea faigata ke iloa aka te mafuaga mo te tamana o te ‵tou iunivesi, kae kafai e maua foki ne tatou a ia, e se mafai foki o fakamatala atu ki tino e uiga ki a ia.” E ui i ei, ne fai mai a Iesu: “A mea kolā e se mafai ne tāgata o fai e mafai fua o fai ne te Atua.” (Luka 18:27) E manako a te Mafuaga o te iunivesi ke ‵sala atu a tino ki a ia kae ke iloa ‵lei foki ne latou a ia. E se gata i ei, ne fai atu a Iesu ki ana soko: “Olo atu koutou ki fenua katoa o fai a tino i ei mo fai a soko.” (Mata. 28:19) Fakatasi mo te fesoasoani o Ieova, e mafai eiloa o fakataunu te fakatonuga tenā. Ka fakaasi mai i te suā mataupu a te auala e fai ei te galuega tenā i ‵tou aso nei.