1, 2. a) Ką Jėzus kalbėjo apie paskutines dienas? b) Kokius klausimus aptarsime?

ĮSIVAIZDUOK, kad sėdi su Jėzumi ant Alyvų kalno. Petras, Andriejus, Jokūbas ir Jonas žvelgia į didingą Jeruzalės šventyklą ir atidžiai klausosi, kaip jų Mokytojas ištaria vieną įspūdingiausių savo pranašysčių. Jėzus mintimis nukelia apaštalus į tolimą ateitį, išsamiai pasakoja apie paskutines šios pasaulio santvarkos dienas — metą, kai jis sės į Dievo Karalystės sostą. Mokiniams pasako, kad tuo ypatingu laiku žemėje jam atstovaus „ištikimas ir nuovokus vergas“ ir parūpins jo sekėjams dvasinio peno reikiamu metu (Mt 24:45-47).

² Tada, tebepranašaudamas apie paskutines dienas, Jėzus papasakoja palyginimą apie dešimt mergelių. (Perskaityk Mato 25:1-13.) Dabar aptarkime tris klausimus. 1) Ką šis palyginimas reiškia? 2) Kaip pateptieji krikščionys parodo, kad įsiklauso į šį Jėzaus palyginimą, ir kokių tai duoda rezultatų? 3) Ko kiekvienas galime iš palyginimo pasimokyti?

3. Kokiu principu mūsų literatūroje anksčiau buvo aiškinamas palyginimas apie dešimt mergelių ir kas dėl to galėjo nutikti?

³ Aname straipsnyje kalbėjome, kad ištikimas ir nuovokus vergas Biblijos pasakojimus pastaruoju metu ėmė aiškinti kiek kitaip: labiau akcentuoja nebe pranašišką jų reikšmę, o praktines pamokas. Anksčiau mūsų literatūroje buvo sakoma, kad net mažiausios palyginimo apie dešimt mergelių detalės, pavyzdžiui, žibintai, aliejus, indeliai, ką nors simbolizuoja. Bet ar besigilindami į smulkmenas neišleidome iš akių Jėzaus žodžių esmės? Šis klausimas labai svarbus.

4. Iš kur žinome, ką palyginime vaizduoja a) jaunikis ir b) mergelės?

⁴ Dabar pasiaiškinkime, kokia šio palyginimo pagrindinė mintis. Pirmiausia pakalbėkime apie veikėjus. Kas yra jaunikis? Jėzus čia, be abejonės, kalbėjo apie save. Štai kiek anksčiau jis irgi pavadino save jaunikiu (Lk 5:34, 35). O kas yra mergelės? Palyginime pasakyta, kad mergelės turėjo būti paruošusios savo žibintus ir pasirengusios sutikti jaunikį. Panašų nurodymą Jėzus buvo davęs „mažajai kaimenei“ dvasia pateptųjų savo sekėjų: „Tebūna sujuostos jūsų strėnos ir tedega jūsų žibintai. Būkite kaip žmonės, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių“ (Lk 12:32, 35, 36). Apaštalai Paulius ir Jonas šventosios dvasios įkvėpti palygino pateptuosius krikščionis su skaisčiomis mergelėmis (2 Kor 11:2; Apr 14:4). Todėl logiška manyti, kad sakydamas palyginimą, užrašytą Mato 25:1-13, Jėzus norėjo įspėti būtent pateptuosius savo sekėjus, priminti jiems kai ką svarbaus.

5. Kokį metą Jėzus turėjo omenyje sakydamas palyginimą ir iš kur tai žinome?

⁵ Toliau aptarkime, kokį metą Jėzus turėjo omenyje sakydamas palyginimą. Tai aiškiai suprantame iš Mato 25:10, kur rašoma: „Atvyko jaunikis.“ 2013 metų liepos 15 dienos Sargybos bokšto numeryje pasakyta, kad pranašystėje, užrašytoje Evangelijos pagal Matą 24-ame ir 25-ame skyriuje, Jėzus aštuonis kartus pamini savo atėjimą, atvykimą, arba grįžimą, kaskart pavartodamas to paties graikiško veiksmažodžio formą. Kiekvienu atveju jis kalbėjo apie metą, kai per didįjį suspaudimą ateis teisti ir padaryti galą šiai pasaulio santvarkai. Vadinasi, mūsų aptariamas palyginimas irgi glaudžiai susijęs su paskutinėmis dienomis ir jame minimas Jėzaus atėjimas bus per didįjį suspaudimą.

6. Kokia palyginimo apie dešimt mergelių pagrindinė mintis?

⁶ Taigi ką palyginimas reiškia? Mintyje turėkime kontekstą. Jėzus tik ką paminėjo ištikimą ir nuovokų vergą. Tasai „vergas“ — tai nedidelė grupelė dvasia pateptų vyrų, kurie vadovaus Kristaus mokiniams paskutinėmis dienomis. Jėzus juos įspėjo, kad nesulaužytų ištikimybės Dievui. Tada Jėzus pasako palyginimą apie dešimt mergelių, kuriame paragina visus pateptuosius sekėjus, gyvenančius paskutinėmis dienomis, budėti ir sergėti savo brangią dangiškąją viltį (Mt 25:13). Šį palyginimą patyrinėkime atidžiau ir pažiūrėkime, kaip pateptieji krikščionys paisė Jėzaus žodžių.

7, 8. a) Kodėl nuovokiosios mergelės buvo pasirengusios jaunikio atvykimui? b) Kaip pateptieji krikščionys parodo esą pasirengę?

⁷ Savo palyginime Jėzus pabrėžia, kad nuovokiosios mergelės, priešingai nei paikosios, buvo pasirengusios jaunikio atvykimui. Kodėl? Nes kruopščiai tam ruošėsi ir buvo budrios. Kad sulauktų jaunikio nakties metu, jos turėjo neapsnūsti ir žiūrėti, kad žibintai neužgestų. Laukti, matyt, reikėjo ne vieną valandą. Nuovokiosios mergelės su žibintais pasiėmė indeliuose ir aliejaus, o paikosios apie tai nepagalvojo. Ar pateptieji krikščionys irgi buvo nuovokūs, pasiruošę Kristaus atėjimui?

⁸ Tikrai taip. Per visas paskutines dienas pateptieji yra kaip tos nuovokios mergelės, pasiruošę dirbti jiems pavestą darbą iki pat galo. Jie gerai suvokia, kad atlikdami savo dievatarnystę turės atsisakyti daugelio materialinių vertybių, kurias Šėtono pasaulis siūlo. Jie pasiaukoja ir tarnauja vien Jehovai, ir ne dėl to, kad jau greit santvarkos galas, o dėl to, kad jį ir jo Sūnų labai myli. Jie tvirtai laikosi ištikimybės Dievui ir nesileidžia paveikiami materialistinės, amoralios ir savanaudiškos pasaulio dvasios. Kaip ir tos nuovokios mergelės su žibintais, pateptieji nuolatos budi ir, vaizdžiai sakant, nepaliauja skaisčiai šviesti. Net jei ir atrodytų, kad Jaunikis vėluoja, jie ir toliau kantriai laukia (Fil 2:15).

9. a) Kaip Jėzus įspėjo pateptuosius krikščionis, kad saugotųsi apsnūsti? b) Kaip pateptieji atsiliepė į šauksmą „štai jaunikis!“? (Taip pat žiūrėk išnašą.)

⁹ Kaip minėjome, mergelėms padėjo ne tik geras pasiruošimas, bet ir budrumas. Ar gali būti, kad kuris nors pateptasis krikščionis dvasine prasme apsnūstų? Gali. Atkreipkime dėmesį, kas pasakyta palyginime: „Jaunikiui užtrunkant, visos [mergelės] ėmė snausti ir užmigo.“ Jėzus žinojo, kad net pats nuoširdžiausias ir uoliausias jo sekėjas sunkią akimirką gali pasiduoti kūniškam silpnumui. Pateptieji krikščionys suprato, koks perspėjimas Jėzaus žodžiuose slypi, ir dar labiau stengėsi neprarasti budrumo. Visos dešimt mergelių, išgirdusios šauksmą „štai jaunikis!“, atsikėlė ir ėmė tvarkytis žibintus. Bet jaunikį pasitiko tik penkios nuovokiosios (Mt 25:5, 6; 26:41). O kas pasakytina apie pateptuosius krikščionis? Paskutinėmis šios santvarkos dienomis jie irgi girdi šauksmą „štai jaunikis!“, kitaip sakant, atpažįsta ženklą, bylojantį, kad Jėzaus atėjimas jau čia pat, ir tam atėjimui yra gerai pasiruošę. * Dabar patyrinėkime palyginimo apie dešimt mergelių pabaigą ir pažiūrėkime, apie kokį konkretų metą čia kalbama.

10. Kokį klausimą gali kelti pokalbis tarp nuovokiųjų ir paikųjų mergelių?

¹⁰ Turbūt daugiausia klausimų kelianti palyginimo dalis — nuovokiųjų ir paikųjų mergelių pokalbis. (Perskaityk Mato 25:8, 9.) Kai kas galbūt paklaustų:  „Kada pateptieji krikščionys, girdėdami pagalbos prašymą, atsisakė padėti?“ Viskas paaiškėja prisiminus, kokį metą Jėzus turėjo omenyje sakydamas palyginimą. Neseniai tiksliau supratome, kad Jaunikis, tai yra Jėzus, ateis teisti didžiojo suspaudimo pabaigoje. Tad argi nebūtų teisinga manyti, kad mergelių pokalbis susijęs su tuo, kas vyksta prieš pat minėtą teismą? Greičiausiai taip, nes jau iki tol pateptieji bus galutinai užantspauduoti.

11. a) Kas turi įvykti prieš prasidedant didžiajam suspaudimui? b) Ką reiškia tai, kad nuovokiosios mergelės sakė paikosioms eiti ir nusipirkti aliejaus pas prekiautojus?

¹¹ Taigi žemėje tebesantys pateptieji krikščionys bus galutinai užantspauduoti iki prasidedant didžiajam suspaudimui (Apr 7:1-4). Tai jiems bus tarsi garantija, kad jų viltis gyventi danguje tikrai išsipildys. O kas atsitiks su tais pateptaisiais, kurie laikui bėgant praras budrumą ir neišsaugos ištikimybės Dievui? Galimybės gyventi danguje jie neteks ir nebus galutinai užantspauduoti. Iki prasidedant suspaudimui, šventosios dvasios patepimą gaus ir jų vietą užims kiti krikščionys. Suspaudimui prasidėjus tie paiki, nuo Jehovos atsimetę asmenys galbūt labai nustebs matydami didžiosios Babelės sunaikinimą ir tik tada suvoks, kad Jaunikio atvykimui nėra pasiruošę. Jei tuo metu ir ims prašyti pagalbos, kokio atsako sulauks? Palyginime Jėzus kalbėjo, jog nuovokiosios mergelės nedavė savo aliejaus paikosioms, tik pasakė, kad eitų ir nusipirktų pačios. Bet kur tu rasi aliejaus prekiautojų vidurnaktį! Tikėtis pagalbos toms mergelėms tada jau buvo per vėlu.

12. a) Kokia padėtis per didįjį suspaudimą bus tų, kurie buvo patepti šventąja dvasia, bet prieš galutinį užantspaudavimą nusigręžė nuo Jehovos? b) Koks galas laukia tų, kurie pasirodys esą kaip paikosios mergelės?

¹² Panašiai bus ir per didįjį suspaudimą: pateptieji krikščionys niekuo negalės padėti tiems, kas nusisuko nuo tiesos. Neištikimiesiems bus per vėlu prašyti pagalbos. Koks galas jų laukia? Jėzus sakė, kad kai paikosios mergelės išėjo pirkti aliejaus, „atvyko jaunikis. Mergelės, kurios buvo pasirengusios, įėjo su juo į vestuvių pokylį, ir durys buvo uždarytos.“ Kai suspaudimo pabaigoje Kristus ateis savo šlovėje, ištikimus pateptuosius krikščionis jis paims į dangų (Mt 24:31; 25:10; Jn 14:1-3; 1 Tes 4:17). O tiems, kurie pasirodys esą kaip paikosios mergelės, durys bus uždarytos. Jie galbūt ims šaukti: „Gerbiamasis, gerbiamasis, atidaryk mums!“ Bet Jėzaus atsakymas bus toks pat kaip teismo dieną „ožiams“: „Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu“ (Mt 7:21-23; 25:11, 12).

13. a) Kodėl neturėtume manyti, kad daug dvasia pateptųjų Kristaus sekėjų taps neištikimi? b) Kodėl galime teigti, kad sakydamas palyginimą apie dešimt mergelių Jėzus išreiškė pasitikėjimą pateptaisiais krikščionimis? (Žiūrėk paveikslėlį straipsnio pradžioje.)

¹³ Visa tai aptarę, kokią galime daryti išvadą? Ar Jėzus norėjo pasakyti, kad daug dvasia pateptųjų jo sekėjų taps neištikimi ir juos reikės pakeisti kitais? Tikrai ne. Turėkime omenyje, jog prieš sakydamas palyginimą apie dešimt mergelių jis perspėjo savo „ištikimą ir nuovokų vergą“, kad netaptų blogas. Tai jokiu būdu nereiškė, kad  Jėzus to ir tikėjosi. Panašiai yra ir su palyginimu apie dešimt mergelių. Tai, kad penkios iš jų buvo nuovokios, o penkios — paikos, leidžia suprasti, jog kiekvienas pateptasis krikščionis gali pats apsispręsti, ar bus budrus ir pasirengęs, ar paikas ir neištikimas. Savo laiške pateptiesiems krikščionims panašią mintį užrašė ir apaštalas Paulius. (Perskaityk Hebrajams 6:4-9; palygink su Pakartoto Įstatymo 30:19.) Apaštalo įspėjimas buvo gana griežtas, bet iškart po to jis su meile brolius ir seses patikino esąs tikras, kad jų laukia išgelbėjimas. Tokį pat pasitikėjimą savo sekėjais išreiškė ir Jėzus, sakydamas palyginimą. Jis neabejoja, kad kiekvienas dvasia pateptas jo tarnas gali likti jam ištikimas ir gauti žadėtą apdovanojimą.

14. Kodėl į Jėzaus palyginimą turėtų įsiklausyti ir krikščionys iš „kitų avių“?

¹⁴ Suprantame, kad Jėzaus palyginimas apie dešimt mergelių skirtas pateptiesiems jo sekėjams. Bet ar tai reiškia, kad krikščionims iš „kitų avių“ čia nėra ko pasimokyti? (Jn 10:16) Taip sakyti būtų neteisinga. Pagrindinė palyginimo mintis paprasta: „Budėkite.“ Argi budėti turi tik pateptieji? Jėzus sykį pasakė: „Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite“ (Mk 13:37). Jis nori, kad visi jo sekėjai be išimties nuteiktų savo širdis uoliai tarnybai ir būtų budrūs. Todėl puikiu pateptųjų pavyzdžiu seka ir žemiškąją viltį puoselėjantys krikščionys, dievatarnystei gyvenime skiria pirmą vietą. Paikųjų mergelių prašymas duoti aliejaus ir nuovokiųjų mergelių atsakymas mums primena dar vieną pamoką: niekas negali už mus tarnauti Jehovai, už mus pasirengti Kristaus atėjimui ar už mus budėti. Tai daryti privalome patys. Kiekvienas turėsime stoti prieš Jehovos paskirtą Teisėją, kuris jau greitai bus čia. Todėl jo atėjimui būkime kuo geriau pasirengę.

15. Kodėl visi krikščionys laukia Kristaus tuoktuvių?

¹⁵ Visi krikščionys nekantriai laukia ir kito palyginime minimo įvykio — Kristaus tuoktuvių. Pasibaigus Armagedonui, pateptieji krikščionys danguje taps Kristaus „nuotaka“ (Apr 19:7-9). Visiems, tada gyvensiantiems žemėje, šios tuoktuvės suteiks daug gera, iš dangaus juos valdys tobula valdžia. Ar viltumės amžinai gyventi danguje ar žemėje, pamoką iš Jėzaus palyginimo apie dešimt mergelių paimkime giliai į širdį. Išlaikykime savo tikėjimą tvirtą ir likime budrūs, kad sulauktume nuostabios ateities, kurią Jehova mums paruošė.