Taip pamąstęs yra ne vienas Dievo tarnas, ieškantis sutuoktinio. Tačiau jie puikiai žino apaštalo Pauliaus paliepimą, kurio turi laikytis visi krikščionys, — tuoktis „tik Viešpatyje“ (1 Kor 7:39). Kodėl tad jie leidžiasi į tokius pamąstymus?

Kai kas šitaip nuogąstauja galbūt todėl, kad mato, jog brolių ir sesių skaičius nevienodas. Taip yra daugelyje šalių. Štai Pietų Korėjoje iš 100 nesusituokusių mūsų bendratikių vidutiniškai yra 57 sesės ir 43 broliai. O Kolumbijoje sesės sudaro 66 procentus Jehovos liudytojų.

Kai kuriose šalyse yra kita problema: tėvai ne Jehovos liudytojai reikalauja didelės išpirkos už dukrą, o ją norintis vesti bendratikis tiek sumokėti neišgali. Sesės, susidūrusios su tokia kliūtimi, galbūt ima manyti, kad tikimybė sukurti šeimą Viešpatyje labai menka. Joms kyla klausimas: ar realistiška tikėtis rasti antrąją pusę tarp bendratikių? *

Jei ir tau ramybės neduoda tokios mintys, nepamiršk, kad Jehova puikiai supranta tavo situaciją ir žino, kaip tu jautiesi (2 Met 6:29, 30).

Vis dėlto jis per savo Žodį davė nurodymą tuoktis „tik Viešpatyje“. Kodėl? Nes žino, kas jo tarnams geriausia. Jis ne vien nori savo tarnus apsaugoti nuo bereikalingo skausmo, kurį  patirtų dėl neišmintingo apsisprendimo, bet ir trokšta, kad būtume laimingi. Štai Nehemijo dienomis daug žydų buvo vedę ne Jehovos garbintojas. Nehemijas jiems priminė, kas nutiko su Saliamonu, — jis buvo „Dievo mylimas, [...] tačiau svetimtautės moterys jį net įvedė į nuodėmę“ (Neh 13:23-26). Todėl mūsų pačių gerovei Dievas davė nurodymą tuoktis tik su jo garbintojais (Ps 19:8-11 [19:7-10, Brb]; Iz 48:17, 18). Tikrieji krikščionys dėkingi Dievui už rūpinimąsi ir leidžiasi jo vedami. Taip jie parodo pripažįstantys jį savo Valdovu, turinčiu teisę nustatyti, kaip dera elgtis (Pat 1:5).

Be abejo, tu nenori įsikinkyti į „nelygų jungą“ su kuo nors, kas nutolintų tave nuo Jehovos (2 Kor 6:14). Daug krikščionių paklūsta šiam laiko patikrintam Dievo priesakui ir pasirenka išmintingai. Bet yra ir tokių, kurie nusprendžia pasielgti kitaip.

Megė, * sesuo iš Australijos, pasakoja, kas nutiko, kai ji ėmė susitikinėti su vaikinu ne Jehovos liudytoju: „Vien tam, kad su juo pabūčiau, praleidau daugybę sueigų. Mano dvasingumas labai nusilpo.“ Ratana iš Indijos ėmė draugauti su bendraklasiu, kuris pradėjo studijuoti Bibliją. Tačiau laikui bėgant paaiškėjo, jog jis studijuoja tik dėl to, kad Ratana sutiktų su juo draugauti. Galiausiai, norėdama ištekėti už to vaikino, mūsų sesė paliko tiesą ir atsivertė į kitą tikėjimą.

Dar vienas pavyzdys — Ndenkė iš Kamerūno. Ji ištekėjo devyniolikos. Dar prieš vestuves sužadėtinis tikino, kad ji galės laisvai garbinti Jehovą. Bet, praėjus vos porai savaičių po vestuvių, vyras jai uždraudė lankyti sueigas. Sesė sako: „Pasijutau vieniša ir verkiau. Supratau, kad nebekontroliuoju savo gyvenimo. Mane nuolat graužė sąžinė.“

Žinoma, ne kiekvienas netikintis sutuoktinis būna žiaurus ir nesupratingas. Tačiau net jei tavo sutuoktinis, nors ir ne Jehovos garbintojas, bus geras žmogus, kaip jūsų santuoka paveiks tavo ryšį su Jehova? Kaip jausiesi žinodamas, kad neklausei jo priesako, kuris buvo tavo paties gerovei? Dar svarbiau, kaip dėl tokio sprendimo jausis tavo dangiškasis Tėvas? (Pat 1:33)

Kad tuoktis „tik Viešpatyje“ yra pats geriausias sprendimas, gali patvirtinti mūsų bendratikiai iš viso pasaulio. Ryžtingai laikydamiesi tokio požiūrio, nesusituokę broliai ir sesės džiugina Jehovos širdį. Štai mūsų sesę Mičiko iš Japonijos giminaičiai spaudė tekėti už vaikino, kuris nėra Jehovos liudytojas. Negana to, ji matė, kad daug jos draugų ir pažįstamų džiaugiasi radę sutuoktinį tarp bendratikių, o ji vis vieniša. Sesė sako: „Nuolat kartojau sau: kadangi Jehova yra „laimingasis Dievas“, mūsų laimė nepriklauso nuo to, esame susituokę ar ne. Taip pat esu įsitikinusi, kad jis patenkina mūsų širdies troškimus. Tad jei norime susituokti, bet nerandame antrosios pusės, geriausia kurį laiką likti vieniems“ (1 Tim 1:11). Šiandien Mičiko ištekėjusi už puikaus brolio ir labai džiaugiasi, kad neskubėjo.

Kad surastų tinkamą antrąją pusę, palaukti teko ir kai kuriems broliams. Vienas tokių yra Bilas iš Australijos. Bilas prisipažįsta, kad kartais jį traukdavo merginos iš pasaulio. Bet buvo tvirtai nusistatęs nesileisti į draugystę su jomis. Kodėl? Jis nenorėjo žengti nė žingsnio, vedančio į „nelygų jungą su netikinčiais“. Bėgant metams, jam vis krisdavo į akį kokia nors sesuo, bet simpatija nebūdavo abipusė. Kol surado savo vienintelę, Bilas laukė trisdešimt metų! Jis sako: „Nesigailiu nė trupučio.“ Ir paaiškina kodėl: „Jaučiuosi laimingas — mes drauge einame į tarnybą, drauge studijuojame, drauge šloviname Jehovą. Taip pat džiaugiuosi  bendraudamas su žmonos draugais, nes jie visi yra Jehovos garbintojai. Savo santuoką tvirtiname Biblijos principais.“

Atidavęs viską į Jehovos rankas, ką galėtum daryti? Pagalvok, kodėl tu nesusituokęs. Jei dėl to, kad paisai Biblijos principo tuoktis „tik Viešpatyje“, esi vertas pagyrimo. Būk tikras, kad Jehova didžiuojasi tavo tvirtu apsisprendimu laikytis jo Žodžio (1 Sam 15:22; Pat 27:11). Vis išliek jam savo širdį (Ps 62:9 [62:8, Brb]). Kuo daugiau nuoširdžiai jam melsiesi, tuo tavo maldos taps prasmingesnės. Jei, nepaisydamas vidinių ir išorinių sunkumų, liksi ištikimas Jehovai, tavo ryšys su juo kasdien vis tvirtės. Būk tikras, kad Aukščiausiasis domisi kiekvienu savo tarnu ir kad tu esi brangus jo akyse. Jis rūpinasi tavo poreikiais, jam svarbūs tavo troškimai. Aišku, jis nežada, kad kiekvienam suieškos sutuoktinį. Tačiau jei tau išties reikia antrosios pusės, Dievas žino, kaip geriausiai patenkinti šį tavo poreikį (Ps 145:16; Mt 6:32).

Kartais galbūt jautiesi kaip psalmininkas Dovydas, sakęs: „Skubėk man atsakyti, Viešpatie! Neviltis mane apėmė! Neslėpk savo veido nuo manęs“ (Ps 143:5-7, 10). Tokiais atvejais duok savo dangiškajam Tėvui laiko parodyti, ką jis tau yra priruošęs. Tai padaryti gali skaitydamas ir apmąstydamas jo Žodį. Tada dar geriau suprasi jo įsakymų esmę, pamatysi, ką jis darydavo savo tarnų labui senovėje. Klausydamasis Jehovos balso atšviežinsi savo pasitikėjimą juo, matysi, kaip išmintinga jam paklusti.

Ką dar galėtum daryti, kad viengungystės metais būtum laimingas ir našus Jehovos tarnystėje? Išnaudok šiuos metus ugdytis dvasinę įžvalgą, dosnumą, darbštumą, švelnumą, dievobaimingumą, stenkis įgyti gerą vardą kitų akyse — tai labai pravers šeimyniniame gyvenime (Pr 24:16-21; Rūt 1:16, 17; 2:6, 7, 11; Pat 31:10-27). Pirmiausia ieškok Dievo Karalystės — atsidėk gerosios naujienos skelbimui, įsiliek į kitokią krikščionišką veiklą. Tai apsaugos tave nuo neišmintingų sprendimų. Minėtas Bilas apie savo viengungystės metus sako: „Jie prabėgo taip greit! Laiką išnaudojau tarnaudamas pionieriumi.“

Išties, surasti sutuoktinį Viešpatyje tebėra realistiška. Paklusdamas šiam priesakui parodysi pagarbą Jehovai ir jausi tikrą džiaugsmą. Biblijoje sakoma: „Laimingas, kas Viešpaties pagarbiai bijo, kas nuoširdžiai vykdo jo įsakymus. Jo namuose gerovė ir turtai, amžinai tveria jo teisingumas“ (Ps 112:1, 3). Tad būk tvirtai pasiryžęs laikytis Dievo priesako tuoktis „tik Viešpatyje“.