Pastaruoju metu išpopuliarėjo knygos, kuriose propaguojamos vadinamųjų naujųjų ateistų pažiūros. Šie leidiniai prikaustė daugelio dėmesį ir sukėlė nemažai diskusijų. Neurobiologas Deividas Iglmenas (David Eagleman) ta tema rašė: „Kai kurie skaitytojai susidaro nuomonę, jog mokslininkai žino viską. Bet geras mokslininkas visada yra plačių pažiūrų, taigi nebijo atrasti kažką naujo ir netikėto.“

Bandydami geriau pažinti gamtą, talentingi mokslininkai visais laikais padarydavo išties nuostabą keliančių atradimų. Tačiau neišvengta ir didelių klaidų. Štai Izaokas Niutonas, vienas garsiausių savo laikų mokslininkų, įrodė, kad veikiant gravitacijos jėgai visos planetos, žvaigždės bei galaktikos tvarkingai skrieja visatoje. Be to, išrado tam tikrą skaičiavimo būdą, naudojamą kompiuterijoje, astronautikoje ir branduolinėje fizikoje. Tačiau, trokšdamas šviną ir kitus metalus paversti auksu, Niutonas domėjosi alchemija — pseudomokslu, turinčiu astrologijos bei magijos elementų.

Daugiau kaip 1500 metų anksčiau, nei gyveno Niutonas, graikų astronomas Ptolemajas tyrinėjo dangų plika akimi. Jis sekė planetų judėjimą nakties danguje ir buvo įgudęs žemėlapių sudarinėtojas, tačiau tikėjo ir tuo, kad visa ko centras yra Žemė. Astrofizikas Karlas Saganas apie Ptolemają rašė: „Jo teiginiu, jog Žemė yra visatos centras, buvo tikima 1500 metų. Tai aiškiai rodo, kad net ir itin gabus mokslininkas gali labai klysti.“

Šiais laikais mokslininkai susiduria su panašiais sunkumais. Ar jie kada nors išsiaiškins visas visatos paslaptis? Nors pripažinti mokslo pažangą ir jos naudą visuomenei verta, taip pat svarbu nepamiršti, kad mokslas — ne visagalis. Fizikas Polis Deivisas pastebi: „Pastangos rasti logišką, kiekvienai situacijai tinkantį paaiškinimą viskam, kas vyksta visatoje, yra iš anksto pasmerktos nesėkmei.“ Šie žodžiai primena nenuginčijamą tiesą: žmonės negali perprasti visų gamtos paslapčių. Todėl kaskart, kai, žiūrint per mokslo prizmę, stengiamasi rasti visus atsakymus, tokias pastangas išmintinga vertinti atsargiai.

Biblijoje apie gamtos stebuklus rašoma taip: „Tai tik [Dievo] galybės užuominos, mes tik jos šnabždesį teišgirstame“ (Jobo 26:14). Taigi yra begalė dalykų, kurių žmogui neįmanoma suvokti. Reikia pripažinti, jog apaštalo Pauliaus žodžiai, užrašyti beveik prieš 2000 metų, pasitvirtina ir šiandien: „Dievo turtai, išmintis, žinojimas — kokia gelmė! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Romiečiams 11:33)