1. Kodėl apaštalas Paulius pasakė, kad Kristus yra „Dievo galybė“?

JEHOVA per Jėzų Kristų padarė daug įstabių darbų. Evangelijose aprašyti kai kurie tikėjimą stiprinantys Jėzaus stebuklai. Kristus jų tikriausiai padarė ir daugiau (Mt 9:35; Lk 9:11). Tie stebuklai bylojo apie Dievo galią. Todėl apaštalas Paulius ir galėjo pasakyti, kad Kristus yra „Dievo galybė“ (1 Kor 1:24). Tačiau kodėl mums verta prisiminti Jėzaus stebuklus?

2. Ką suprantame iš Jėzaus stebuklų?

² Galingi darbai, kuriuos Jėzus nuveikė būdamas čia, žemėje, rodo, ką jis padarys daug didesniu mastu naujajame pasaulyje savo karaliavimo laikotarpiu. Kristaus stebuklai taip pat atskleidžia, kokios yra jo paties ir jo dangiškojo Tėvo savybės. Tad aptarkime keletą Jėzaus stebuklų ir pažiūrėkime, kuo jie reikšmingi mums šiandien ir ką byloja apie ateitį.

3. a) Apibūdink situaciją, paskatinusią Jėzų padaryti pirmąjį stebuklą. b) Kaip Kanoje atsiskleidė Jėzaus dosnumas?

³ Savo pirmąjį stebuklą Jėzus padarė per vestuves Galilėjos Kanoje. Nežinome, kaip ten buvo, bet svečiams pritrūko vyno. Jaunieji, nebeturėdami kuo vaišinti, matyt, pasijuto labai nepatogiai. Čia buvo ir Jėzaus motina Marija. Ji žinojo, kad jos sūnus bus vadinamas „Aukščiausiojo Sūnumi“, ir per daugelį metų, be abejo, buvo apmąsčiusi visas pranašystes apie savo pirmagimį (Lk 1:30-32; 2:52). Argi ji būtų prašiusi sūnaus gelbėti jaunuosius iš nemalonios padėties, jei nebūtų tikėjusi jį turint galią padaryti stebuklą? Nei Marija, nei Jėzus nenorėjo, kad jaunai porai tektų rausti iš gėdos dėl nevaišingumo. Todėl jis apie 380 litrų vandens stebuklingai pavertė geru vynu. (Perskaityk Jono 2:3, 6-11.) Ar Jėzus privalėjo padaryti šį stebuklą? Ne. Jis tiesiog rūpinosi žmonėmis ir sekė Jehovos — savo dosnaus dangiškojo Tėvo — pavyzdžiu.

4, 5. a) Ką liudija pirmasis Jėzaus padarytas stebuklas? b) Ko galime tikėtis naujajame pasaulyje, žinodami apie stebuklą Kanoje?

⁴ Tose vestuvėse Jėzaus dėka puikaus vyno užteko daugybei svečių. Iš šio nutikimo sužinome svarbų dalyką. Tai, kad Jėzus mielai padarė šį stebuklą, liudija, kaip jam ir Dievui rūpi žmonių jausmai. Taip pat akivaizdu, jog ir Tėvas, ir Sūnus nieko nešykšti ir yra labai dosnūs. Galima įsivaizduoti, kokią nuostabią puotą panaudodamas savo didžią galią naujajame pasaulyje Jehova surengs „visoms tautoms“. (Perskaityk Izaijo 25:6.)

⁵ Tik pagalvok apie tai! Jau netoli metas, kai derami žmogaus troškimai ir poreikiai, pavyzdžiui, turėti pakankamai sveiko maisto ir gerą būstą, bus patenkinti. Koks džiaugsmas apima, kai pamąstome apie visus nuostabius dalykus, kuriais Jehova mus apdovanos, kai gyvensime žemės rojuje!

6. Kam Jėzus naudojo savo galią daryti stebuklus ir ko iš jo pasimokome?

⁶ Įsidėmėtina, kad Jėzus, kai Velnias jį gundė akmenis paversti duona, stebuklingai patenkinti savo troškimus atsisakė (Mt 4:2-4). Tačiau savo galia jis pasinaudodavo norėdamas padėti kitiems. Kaip mes galėtume laikytis Jėzaus nuostatos ir būti nesavanaudiški? Savo sekėjus jis ragino: „Duokite“ (Lk 6:38). Gal galėtum šią gražią savybę, dosnumą, parodyti ir tu: ką nors pasikviesti į svečius ir drauge pasivaišinti, pasidalyti dvasinėmis dovanomis? Galėtum dosniai aukoti ir savo laiką, pavyzdžiui, po sueigos paklausyti, kaip brolis repetuoja  kalbą, ir, jei reikia, padėti. Kita sritis, kur galėtume kitiems įvairiopai pagelbėti, yra tarnyba. Jei dvasiniais ir materialiniais dalykais noriai dalysimės su kitais, bus akivaizdu, kad iš Jėzaus mokomės dosnumo.

7. Kokia rykštė vargins žmones iki šios santvarkos pabaigos?

⁷ Skurdas nėra naujas reiškinys. Jau senovėje izraelitams Jehova sakė, kad beturčių krašte niekada netrūks (Įst 15:11). Prabėgus daugeliui šimtmečių, Jėzus kalbėjo: „Vargšų šalia savęs jūs visada turite“ (Mt 26:11). Ar Jėzus norėjo pasakyti, kad ši rykštė žmoniją vargins amžinai? Ne, jis turėjo omenyje, kad vargšų bus tol, kol egzistuos ši sugedusi santvarka. Kokia paguoda žinoti, kad Jėzaus padaryti stebuklai liudija, jog, valdant Dievo Karalystei, ateis geresni laikai ir niekam nebereiks alkti!

8, 9. a) Kas paskatino Jėzų stebuklingai pamaitinti tūkstančius žmonių? b) Kokius jausmus šis stebuklas sukelia tau?

⁸ Apie Jehovą psalmininkas sakė: „Tu atveri savo ranką ir patenkini kiekvienos gyvos būtybės troškimą“ (Ps 145:16). Sekdamas Tėvo pavyzdžiu, Kristus, „Dievo galybė“, dažnai atverdavo ranką ir patenkindavo savo sekėjų troškimus. Jis taip darydavo ne todėl, kad norėjo pademonstruoti savo galią. Ne, jis nuoširdžiai rūpinosi žmonėmis. Atkreipkime dėmesį į pasakojimą, užrašytą Mato 14:14-21 (perskaityk). Prie Jėzaus priėjo mokiniai pasitarti, iš kur gauti maisto. Alkani buvo ne tik jie patys, bet ir visa minia pavargusių žmonių, atėjusių paskui Jėzų iš aplinkinių miestų (Mt 14:13). Ką Jėzus darys?

⁹ Penkiais papločiais ir dviem žuvimis Jėzus pamaitino apie 5000 vyrų, taip pat moteris ir vaikus. Argi nejaudina tai, kaip Dievo Sūnus, pasinaudodamas jam suteikta galia, gailestingai pasirūpino ištisomis šeimomis, nepraleisdamas nė mažylių? Maisto, kurį išdalijo mokiniai, užteko ne tik paragauti, bet buvo į valias. Visi „pavalgė iki soties“ ir turėjo jėgų atlaikyti ilgą kelionę namo (Lk 9:10-17). Mokiniai pririnko net dvylika pintinių likučių.

10. Kas netolimoje ateityje nutiks su skurdu?

¹⁰ Dėl valdžioje įsigalėjusio godumo šimtai milijonų žmonių stokoja būtiniausių dalykų. Sunku pragyventi ir kai kuriems mūsų bendratikiams. Tačiau jau greitai išauš diena, kai visi Dievui klusnūs žmonės gyvens pasaulyje, kuriame nebebus neteisybės ir skurdo. Jeigu tu turėtum galios, negi nepasirūpintum žmonijos reikmėmis? Visagalis Dievas ir trokšta, ir gali tai padaryti. Ir padarys labai greitai. Būkime tikri — atgaivos laikai jau ne už kalnų. (Perskaityk Psalmyno 72:16.)

11. Kodėl esi tikras, kad Kristus savo galią greitai panaudos visos žmonijos labui, ir ką tai skatina tave daryti?

¹¹ Būdamas žemėje Jėzus darbavosi palyginti nedidelėje teritorijoje ir gana trumpai — vos trejus su puse metų (Mt 15:24). Bet ateityje jis, šlovingasis Karalius, viešpataus visame pasaulyje (Ps 72:8). Jėzaus padaryti stebuklai byloja, kad jis ir gali, ir nori jam suteiktą valdžią panaudoti mūsų  labui. Mes daryti stebuklų negalime, tačiau galime su užsidegimu žmonėms pasakoti, kas pažadėta Dievo įkvėptame Žodyje. Jame pranašaujama, kad mūsų laukia nuostabūs laikai. Nejau mes, Jehovos liudytojai, įgiję tiek vertingų žinių apie ateitį, nesijaučiame įpareigoti pranešti jas kitiems? (Rom 1:14, 15) Jei vis apmąstysime, ką Jėzus netolimoje ateityje padarys dėl žmonijos, širdis mus skatins gerąją žinią apie Dievo Karalystę skleisti kuo plačiau (Ps 45:2 [45:1, Brb]; 49:4 [49:3, Brb]).

12. Kodėl galime neabejoti, kad Jėzus išmano mūsų planetos ekologiją?

¹² Sykiu su savo talkininku, viengimiu Sūnumi, Dievas kūrė žemę ir visa, kas joje (Pat 8:22, 30, 31; Kol 1:15-17). Taigi Jėzus puikiai išmano mūsų planetos ekologiją. Jis žino, kaip deramai paskirstyti ir panaudoti žemės išteklius.

13, 14. Papasakok atsitikimą, kai Jėzus sutramdė gamtos jėgas.

¹³ Gyvendamas žemėje, Jėzus parodė esąs „Dievo galybė“ — gebėjo valdyti gamtos jėgas. Prisiminkime pasakojimą apie tai, kaip jis nutildė smarkią audrą, galėjusią pražudyti jo mokinius. (Perskaityk Morkaus 4:37-39.) Vienas biblistas sako: „Šis graikiškas žodis [Morkaus 4:37 išverstas „audra“] vartojamas apibūdinti stiprų štormą arba uraganą. Jis niekada nereiškia šiaip vėjo gūsio [...], bet nurodo štormą, kai dangų gaubia juodi debesys, griaudėja perkūnija, siaučia stiprūs vėjo gūsiai, pila lietus, dangus maišosi su žeme.“ Matas, rašydamas apie tą audrą, sako, kad „ežeras smarkiai įsišėlo“ (Mt 8:24).

¹⁴ Įsivaizduok, kaip viskas atrodė. Jėzus pailsęs po sunkios dienos tarnyboje. Bangos daužo valtį, į vidų tykšta vandens purslai ir putos. Bet Jėzus, nors aplink ūžauja audra ir mėtyte mėto valtį, kietai miega. Nuvargęs kūnas reikalauja poilsio. Išsigandę mokiniai žadina Jėzų ir jam šaukia: „Tuoj žūsime!“ (Mt 8:25) Atsikėlęs Jėzus sudraudžia vėją ir ežerą: „Nutilk! Nurimk!“ Baisi audra tuojau pat liaujasi ir pasidaro visiškai tyku (Mk 4:39). Kokią galią Jėzus parodo!

15. Kaip Visagalis Dievas įrodė, kad yra pajėgus valdyti gamtos jėgas?

¹⁵ Kristaus galios Šaltinis yra pats Dievas. Todėl turime tvirtą pagrindą tikėti, kad jis valdo gamtos jėgas. Štai dar keletas pavyzdžių. Prieš tvaną Jehova sakė: „Už septyneto dienų siųsiu žemėn lietų keturiasdešimt dienų bei keturiasdešimt naktų“ (Pr 7:4). Išėjimo 14:21 rašoma: „Pučiant stipriam rytų vėjui per visą naktį, Viešpats nuseklino jūrą.“ O Jonos 1:4 skaitome: „Viešpats užleido šėlstantį vėją, jūroje kilo baisi audra, ir laivui grėsė pavojus sudužti.“ Kaip mus padrąsina faktas, kad Jehova gali valdyti stichijas! Akivaizdu, žemės ateitis yra patikimose rankose.

16. Kodėl gera žinoti, kad mūsų Kūrėjas ir jo pirmagimis Sūnus valdo gamtos jėgas?

¹⁶ Kaip gera žinoti, kokia įstabi mūsų Kūrėjo ir Jėzaus, jo talkininko, galybė! Kai Kristaus valdymo tūkstantmetį jie rūpinsis žeme, visi žmonės gyvens saugiai. Siaubingos stichinės  nelaimės bus tolima praeitis. Naujajame pasaulyje nereikės baimintis taifūnų, cunamių, ugnikalnių išsiveržimų ar žemės drebėjimų. Gamtos jėgos nė vieno nepražudys nei suluošins, nes „Dievo buveinė [bus] tarp žmonių“ (Apr 21:3, 4). Per Tūkstantmetį Kristus Dievo duota galia pažabos visas gamtos jėgas.

17. Kaip galime sekti Jehova ir Kristumi?

¹⁷ Skirtingai nei Jehova ir Jėzus, mes, aišku, neturime galios užkirsti kelio gaivali̇̀nėms nelaimėms. Tačiau kai ką daryti galime. Ką? Ogi tai, kas parašyta Patarlių 3:27 (perskaityk). Kai mūsų bendratikiai kenčia, galime juos guosti, suteikti praktinę, emocinę ir dvasinę pagalbą (Pat 17:17). Pavyzdžiui, galime padėti jiems atsigauti po stichinės nelaimės. Štai viena našlaujanti mūsų sesė, kurios namą smarkiai apgadino uraganas, sako: „Esu be galo dėkinga Jehovos organizacijai ne tik už praktinę, bet ir už dvasinę paramą.“ Kai vėtra nusiaubė kitos vienišos sesės namą, ji jautėsi sukrėsta ir bejėgė. Sulaukusi pagalbos, ji kalbėjo: „Tai neapsakoma! Aš tiesiog nerandu žodžių. [...] Ačiū, Jehova!“ Būti brolijoje, kurios nariai nuoširdžiai rūpinasi vienas kitu, išties džiugu. Tačiau dar džiugiau, kad mumis tikrai rūpinasi Jehova ir Jėzus Kristus.

18. Kuo tave žavi Jėzaus stebuklai?

¹⁸ Tarnaudamas žemėje, Jėzus parodė esąs „Dievo galybė“. Tačiau šios galios jis niekada nenaudojo savo reikalams ar norėdamas padaryti kitiems įspūdį. Jėzus Dievo duota galia darė stebuklus iš didžios meilės žmonėms. Apie tai išsamiau pakalbėsime kitame straipsnyje.