Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Me Salavata Nomu Bula kei na Masu ni Turaga​—Wase II

Me Salavata Nomu Bula kei na Masu ni Turaga​—Wase II

“Ni kila na Tamamudou na ka dou vinakata.”​—MACIU 6:8.

1-3. Na cava e vakadeitaka kina e dua na tacida yalewa ni kila vinaka o Jiova na ka eda gadreva?

E SEGA ni guilecava o Lana na ka e yaco mai Jamani ena dua na siga ena vulaikatakata ni 2012. E vakila o koya ni rogoci e rua na ka e masulaka. Na imatai ni nona masu a vodo tiko ena sitimanivanua me gole ena raraniwaqavuka. A kerea vei Jiova me rawa ni vunau. Na ikarua ni gauna e masu kina ni sa yaco ena raraniwaqavuka, qai kila ni sa daro na nona waqavuka me yacova na siga tarava. E masulaka o Lana ni sa sega ni vo tu vua e dua na ilavo ni Urope, e sega tale ga na vanua me lai moce kina.

2 Ni bera mada ga ni cavuka na ikarua ni nona masu o Lana, sa kacivi koya mai e dua, “Bula Lana, na cava o mai cakava tu eke?” Na cauravou e vosa qo vua erau a vuli vata. E lako yani e kea kei tinana kei buna me rau talaci koya me gole e Sauca Aferika. Ni rogoca na ituvaki e sotava tiko o Lana, e sureti koya sara o Elke na tinai cauravou me lai tiko vei ratou. Dua na ka nodrau kauaitaki Lana o Elke kei tinana, rau taroga tale ga vua e levu na taro me baleta na nona vakabauta kei na nona veiqaravi vakatabakidua.

3 Ena siga tarava ni katalau oti vakavinaka o Lana, e sauma e levu na taro vakaivolatabu, e vola tale ga na sala ni veitaratara kei rau na vakaicilitaki koya me rawa ni rau sikovi tale. E lesu bula tale i nona vale o Lana me tomana nona veiqaravi vakapainia tudei. E vakila o Lana ni o koya “na Daurogo masu” e vakaitavi ena ka kece e yaco ya.—Same 65:2.

4. Na cava eda na veivosakitaka?

4 Ni tarai keda vakasauri na leqa, de dua ena rawarawa vei keda meda kere veivuke vei Jiova, e ka ni marau tale ga vei Jiova ni rogoca na nodra vakamamasu na nona dauveiqaravi yalodina. (Same 34:15; Vkai. 15:8) Ke da vakananuma gona vakatitobu na masu ni Turaga, eda na raica ni tiko eso tale na ka eda gadreva vakalevu cake eda na rairai raibaleta. Me kena ivakaraitaki, raica mada na veika eda gadreva vakayalo e vakaraitaki toka ena iotioti ni tolu na ka e kerei ena masu ni turaga. Vakacava, e tiko tale eso na ka meda cakava me salavata noda bula kei na ikava ni ka e kerei me baleta na kakana ena veisiga?—Wilika Maciu 6:11-13.

“NI SOLIA VEI KEIMAMI NIKUA NA KAKANA E RAUTI KEIMAMI”

5, 6. Na cava e bibi kina noda kerea na keda kakana ni dua na siga ke sa veirauti mada ga na ka e tu vei keda?

5 Dikeva ni qo e sega ni baleta ga noda kerekere yadua me baleta na “kequ” kakana ni dua na siga, e baleta tiko na “keimami” kakana ni dua na siga. O Victor e dua na ivakatawa ni tabacakacaka mai Aferika, e vakamacalataka: “Au dau vakavinavinakataki Jiova niu sega ni dau leqataka kei watiqu na ka me keirau kania, se na kena saumi na neirau rede ni vale. Dua na ka nodra dau qaravi keirau vakayalololoma e veisiga o ira na taci keirau. Au masulaka tale ga ni na rawa vei ira na vukei keirau mera vosota na dredre vakailavo.”

6 Ke sa rauti keda na kakana me vica vata na siga, eda rawa ni vakasamataki ira na tacida era dravudravua se ra vakaleqai ena leqa tubukoso. Meda kua ni masulaki ira ga, meda cakava sara ga na ka me salavata kei na noda masu. Me kena ivakaraitaki, eda rawa ni wasea vata kei ira na tacida na ka e tu vei keda. Eda rawa tale ga ni dau cau ena cakacaka e vuravura taucoko, nida kila ni dau vakayagataki vinaka na cau e kumuni.—1 Joni 3:17.

7. E vakatauvatana vakacava o Jisu na nona ivakasala meda “kua vakadua ni lomaocaocataka na siga nimataka”?

7 Ni tukuna o Jisu me baleta na keda kakana ni veisiga, a rairai vakaibalebaletaka na ka sara ga eda gadreva vakatotolo. E vakaraitaka tale na sala e vakasulumi ira kina na buca ni veikau, qai kaya: “Me qai sega vakacava ni vakasulumi kemudou e lailai na nomudou vakabauta? Meda kua gona ni lomaocaoca meda kaya, ‘Cava meda tokara?’” E tinia ni tokaruataka na ivakasala qo: “Kua vakadua ni lomaocaocataka na siga nimataka.” (Maciu 6:30-34) E sega ni vakaraitaki tiko eke meda domodomoiyau, meda lomavakacegu ga ena ka sa tu vei keda. E okati ena veika qori na noda vale veiganiti, cakacaka meda vakarautaka kina na ka era gadreva noda vuvale, kei na yalomatua nida vosota na qaravi ni tauvimate. Ke da masulaka ga na veika vakayago, ena vakaraitaka nida vakabibitaka tiko ga e dua na ka. Eda gadreva vakalevu cake na veika vakayalo.

8. Nona tukuna o Jisu na keda kakana ni veisiga e dodonu meda nanuma kina na veika bibi cava? (Raica na imatai ni iyaloyalo.)

8 Nona tukuna o Jisu na keda kakana ni veisiga eda lai nanuma kina noda gadreva na kakana vakayalo. E tukuna na noda Turaga, “E sega ni bula na tamata ena madrai wale ga, e bula ga ena vosa kece e lako mai na gusu i Jiova.” (Maciu 4:4) Meda masulaka tiko ga ni o Jiova ena vakani keda tiko vakayalo ena kena gauna dodonu.

“NI VOSOTA NA NEIMAMI CALA”

9. Na sala cava e vaka kina na “dinau” na noda ivalavala ca?

9 Na cava e vakayagataka kina o Jisu na vosa “dinau,” e muri qai tukuna o koya “valavala ca”? (Maciu 6:12, vmr; Luke 11:4) Rauta ni 60 na yabaki sa oti e vakamacalataki vinaka ena mekesini qo: “Eda valavala ca nida talaidredre ina lawa ni Kalou, e yaco kina meda dinau vua. . . . E rawa vua na Kalou me taroga noda bula nida valavala ca. . . . E rawa ni tarova meda kua ni vakila nona vakacegu, me muduka tale ga noda veiwekani vinaka kei koya. . . . E dodonu meda lomani koya, e laurai qo ena noda talairawarawa vua; nida cakacala eda sega kina ni sauma lesu noda dinau ni loloma vua, ni okati me ivalavala ca noda sega ni lomana na Kalou.”—1 Joni 5:3.

10. Na yavu cava e vosota kina noda cala o Jiova? Meda raica vakacava na tikina qo?

10 Noda kerea e veisiga meda vosoti e dusia na yavu duadua ga e rawa ni bokoca kina noda valavala ca na Kalou, oya na isoro ni veivoli i Jisu. Sa rauta ni 2,000 na yabaki na kena saumi oti na ivoli, meda vakamareqeta gona me vaka ga na iloloma e soli vei keda nikua. “Sa rui talei na ivoli” ni noda bula, e sega kina ni rawa vei keda na tamata ivalavala ca meda sauma. (Wilika Same 49:7-9; 1 Pita 1:18, 19.) Meda kua ni cegu na vakavinavinakataki Jiova ena iloloma uasivi qo. Ni cavuti “neimami cala,” sega ni “noqu cala,” e dodonu meda nanuma kina nida gadreva kece na dausokalou na iloloma e vakarautaki vakayalololoma qo. Matata kina ni vinakata o Jiova meda kua ni kauaitaka ga noda veika vakayalo, meda kauaitaka tale ga na nodra eso tale, okati kina o ira na cala vei keda. Levu na gauna e dau cala lailai ga, qori na gauna vinaka meda vakaraitaka kina nida lomani ira dina na tacida da qai yalorawarawa ni veivosoti me vaka ga nona vosoti keda vakayalololoma na Kalou.—Kolo. 3:13.

Ke o vinakata me vosoti iko na Kalou, mo dauveivosoti (Raica na parakaravu 11)

11. Na cava e bibi kina meda veivosoti?

11 Ka ni rarawa nida tamata ivalavala ca, da qai dau katona na ca ena so na gauna. (Vunau 19:18) Ke da dau veitalanoataka, era na rairai tovaki keda eso tale, lai vakavuna na veisei ena ivavakoso. Ke da vakalaiva tiko ga na ituvaki va qo, eda sa vakaraitaka kina nida sega ni vakavinavinakataka na yalololoma i Jiova kei na ivoli. Ena sega ni via vakayagataka vei keda na Tamada na yaga ni nona isoro na Luvena ke da sega ni dau veivosoti. (Maciu 18:35) E vakamatatataka o Jisu na tikina qo ni oti ga na masu ni Turaga. (Wilika Maciu 6:14, 15.) Kena itinitini, me yaga nona veivosoti na Kalou, meda kua ni cakava tiko ga na ivalavala ca bibi. Noda vinakata meda kua ni valavala ca tiko ga eda na cakava kina na kerekere tarava.—1 Joni 3:4, 6.

“NI KUA NI VAKATARA ME KEIMAMI RAWAI ENA VEITEMAKI”

12, 13. (a) Na cava e yaco vei Jisu ni oti ga vakalailai nona papitaiso? (b) Na cava me bale ga kina vei keda ke da rawai ena veitemaki? (c) Na cava e vakadinadinataka o Jisu ni yalodina tiko ga me yacova na mate?

12 Noda vakasamataka na ka e cakava o Jisu ni papitaiso oti ga eda rawa kina ni kila na vuna eda kerea kina: “Ni kua ni vakatara me keimami rawai ena veitemaki.” A dusimaki Jisu na yalo tabu ni Kalou me lako ina vanua talasiga. Na vuna? “E qai temaki koya e keri na Tevoro.” (Maciu 4:1; 6:13) Dodonu meda kurabuitaka qori? Sega, eda kila na vuna e talai Luvena mai kina e vuravura na Kalou. Oya me vakadinadinataki na ile e basika ni vorata na veiliutaki ni Kalou o Atama kei Ivi. E vinakati na gauna me saumi eso na taro. Kena ivakaraitaki, vakacava e cala nona bulia na tamata na Kalou? Rawa vua na tamata uasivi me tokona na veiliutaki ni Kalou, ke mani sagai koya mada ga “na vunica”? Vakacava e rawa vua na tamata me lewai koya ga, me sega na veiliutaki ni Kalou me vaka e tukuna o Setani? (Vkte. 3:4, 5) Ena vinakati na gauna me saumi kina na taro qori, ena vakaraitaka o Jiova vei ira kece na nona ibulibuli vuku ni dau yaga nona veiliutaki.

13 E savasava o Jiova, e sega gona ni dau veretaka e dua. Na Tevoro ga o koya “na Dauveitemaki.” (Maciu 4:3) E rawa ni vakavuna na Tevoro na veitemaki. E vakatau vei keda yadua noda vakalaiva meda rawai ena veitemaki se sega. (Wilika Jemesa 1:13-15.) A sega tale ni wawa o Jisu me vorata na veitemaki kece ni cavuqaqataka na Vosa ni Kalou. E tokona gona o Jisu na dodonu ni nona veiliutaki na Kalou. E sega ga ni soro o Setani. A waraka “e dua tale na gauna veiganiti.” (Luke 4:13) E vorata tiko ga o Jisu na sasaga kece i Setani me tawayalodina. O Karisito e tokona na dodonu ni nona veiliutaki o Jiova qai vakadinadinataka ni rawa vua na tamata uasivi me yalodina tiko ga ke mani ca sara mada ga na veivakatovolei. E sasaga tiko ga o Setani me bacani keda na nona imuri o Jisu.

14. Na cava meda cakava meda kua ni temaki?

14 Ni se vakalewai tiko ga na ile ni nona dodonu na Kalou me veiliutaki, e vakatara o Jiova me vakayagataka na vuravura qo na Dauveitemaki me temaki keda kina. E sega ni vakalaiva na Kalou meda rawai ena veitemaki. E nuitaki keda qai vinakata me vukei keda. Ni doka na galala ni noda vakatulewa, e sega ni tu tu ga me tarova o Jiova noda temaki. Rua na ka meda cakava, oya meda yadra tiko ga vakayalo da qai masu wasoma. E rogoca vakacava o Jiova na noda masu?

Mo kaukaua tiko ga vakayalo qai gumatua ena cakacaka vakaitalatala (Raica na parakaravu 15)

15, 16. (a) Na cava eso na ka ni veitemaki meda levea? (b) O cei me beitaki ke da rawai ena veitemaki?

15 O Jiova e solia vei keda nona yalo tabu me vakaukauataki keda qai vukei keda meda vorata na veitemaki. E vakaroti keda tale ga na Kalou ena nona Vosa kei na ivavakoso me baleta na ituvaki meda levea, me vaka na vakayagataki vakasivia ni gauna, ilavo, kei na kaukaua ena veika vakayago e sega ni yaga. Erau tiko ena vanua vutuniyau e Urope o Espen kei Janne. Rau dau painia tudei ena dua na gauna dede, rau qai veiqaravi ena vanua e gadrevi kina vakalevu na veivuke. Ni sucu na imatai ni luvedrau, rau sa cegu ena painia, sa sucu tale qo na ikarua ni luvedrau. E kaya o Espen, “Keirau dau masulaka vei Jiova me keirau kua ni temaki ni keirau sa sega ni vakayagataka vakalevu ena gauna qo na neirau gauna ena qaravi ni itavi vakayalo me vaka eliu. Keirau kerei Jiova me keirau kaukaua tiko ga vakayalo, keirau gugumatua tale ga ena cakacaka vakaitalatala.”

16 Dua tale na ka ni veitemaki ni gauna qo na saravi ni iyaloyalo vakasisila. Ke da temaki kina, eda sega ni rawa ni beitaki Setani. Na vuna? E sega ni rawa ni vakasaurarataki keda o Setani kei na nona vuravura meda cakava na ka eda sega ni via cakava. Eso era sa temaki nira vakasamataka tiko ga na veika ca. Ia eda rawa ni vorata qori nira sa vorata rawa e udolu na tacida.—1 Kor. 10:12, 13.

“MONI VAKABULAI KEIMAMI MAI VUA NA VUNICA”

17. (a) Rawa ni salavata vakacava noda bula kei na noda kerea meda vakabulai mai vua na vunica? (b) Na vakacegu cava sa voleka?

17 Me salavata noda bula kei na kerekere “moni vakabulai keimami mai vua na vunica,” meda saga meda kua “ni vakavuravura [na vuravura i Setani].” Meda “kua ni lomani vuravura [nei Setani] se na ka e tu e vuravura.” (Joni 15:19; 1 Joni 2:15-17) Qori na sasaga eda na cakava tiko. Dua na vakacegu levu ni sa na sauma o Jiova na kerekere qo ni vakarusai Setani qai vakavuna me takali yani na ituvaki ca ni nona vuravura! Meda nanuma tiko na gauna e kolotaki sobu mai kina e vuravura o Setani, e kila o koya ni sa lekaleka nona gauna. Ena dela ni cudru e sega ni vinakata meda yalodina. Meda masuta tiko gona meda vakabulai mai vua na Tevoro.—Vkta. 12:12, 17.

18. Na cava meda cakava tiko ga meda bula ni sa muduki na ituvaki ni vuravura i Setani?

18 Vakacava, o vinakata na ituvaki marautaki qori? Masuta tiko ga me vakarokorokotaka na yaca ni Kalou na Matanitu ni Kalou, me vakayacora tale ga na lomana e vuravura. Nuitaki Jiova me vakarautaka na veika o gadreva vakayalo, vakayago tale ga. Meda vakadeitaka mada ga me salavata noda bula kei na masu ni Turaga.