1, 2. a) Kur senovėje Jehovos tarnai jį garbindavo? b) Kaip Jėzus žiūrėjo į Dievo šventyklą Jeruzalėje? c) Kokia šio straipsnio paskirtis?

NUO senų senovės Dievo tarnai garbino jį specialiai tam skirtose vietose. Abelis aukojo Jehovai atnašas, matyt, ant savo paties pastatyto aukuro (Pr 4:3, 4). Aukurus buvo pastatę Nojus, Abraomas, Izaokas, Jokūbas ir Mozė (Pr 8:20; 12:7; 26:25; 35:1; Iš 17:15). Izraelitams Dievas prisakė pastatyti padangtę (Iš 25:8). Vėliau Jehovai garbinti jie pastatė šventyklą (1 Kar 8:27, 29). Grįžę iš tremties Babilonijoje, žydai rinkdavosi į sinagogas (Mk 6:2; Jn 18:20; Apd 15:21). Pirmieji krikščionys susiburdavo draugėn kurio nors bendratikio namuose (Apd 12:12; 1 Kor 16:19). Šiandien Jehovos garbintojai renkasi jį šlovinti ir mokytis iš jo Žodžio savo maldos namuose, kuriuos vadina Karalystės salėmis. Jų visame pasaulyje yra dešimtys tūkstančių.

² Jėzus didžiai gerbė ir brangino Jeruzalėje stovinčią Jehovos šventyklą. Tai matydami jo mokiniai prisiminė pranašiškus psalmininko žodžius: „Uolumas dėl Tavo namų  sugraužė mane“ (Ps 69:9, Brb; Jn 2:17). Šventykla deramai buvo vadinama „Viešpaties Namais“ (2 Met 5:13; 33:4). Šiandien nė vienai Karalystės salei negalėtume suteikti tokio garbingo pavadinimo. Vis dėlto privalu jas labai gerbti. Šiame straipsnyje aptarsime keletą Biblijos principų, kurie primins, kaip salėje turėtume elgtis, kaip ją išlaikyti ir prižiūrėti. *

3–5. a) Kas yra Karalystės salė? b) Koks turėtų būti mūsų požiūris į bendruomenės sueigas?

³ Patalpos arba pastatas, vadinamas Karalystės sale, – tai vieta, kur netoliese gyvenantys žmonės susirenka garbinti Jehovos. Tokios sueigos yra tikra Dievo dovana. Jos padeda mums palaikyti glaudų ryšį su savo Kūrėju. Čia būname pastiprinami, gauname organizacijos nurodymus. Visi, kas tik ateina į sueigas, galima sakyti, yra pakviesti paties Jehovos ir jo Sūnaus. Nors „valgyti nuo ‘Jehovos stalo’“ galime kiekvieną savaitę, niekad nepamirškime, kokia garbė yra tokį kvietimą gauti (1 Kor 10:21).

⁴ Jehova žino, kad jo garbintojams susieiti į būrį, jį šlovinti ir vieniems kitus drąsinti yra būtina. Todėl jis įkvėpė apaštalą Paulių paraginti krikščionis neapleisti savo susirinkimų. (Perskaityk Hebrajams 10:24, 25.) Ar parodytume gerbią Jehovą, jei be rimtos priežasties sueigas praleidinėtume? Mūsų dėkingumas už šią dvasinę dovaną bus akivaizdus, jei sueigoms pasiruošime ir jų programoje uoliai dalyvausime (Ps 22:23 [22:22, Brb]).

⁵ Mūsų elgesys per sueigas ir tai, kaip rūpinamės pačia sale, tebyloja apie mūsų pagarbą šventiems dalykams. Norime visu kuo teikti šlovę Jehovos vardui, kuris paprastai būna Karalystės salės iškaboje. (Palygink su 1 Karalių 8:17.)

6. Kaip kai kurie atsiliepė apie Karalystės salę ir tuos, kas ten renkasi? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

⁶ Kad savo sueigų vietą labai gerbiame, pastebi ir kiti. Štai Turkijoje vienas vyras pasakė: „Į akį man krito Karalystės salės švara ir tvarka. Žmonės buvo gražiai apsirengę, šypsojosi, šiltai mane sveikino. Visa tai man paliko didelį įspūdį.“ Jis ėmė reguliariai lankyti sueigas ir netrukus pasikrikštijo. Viename Indonezijos mieste mūsiškių bendruomenė prieš naujos Karalystės salės dedikaciją surengė atvirų durų dieną ir pakvietė apsilankyti vietinės valdžios atstovus ir tuos, kas gyvena šalia salės. Miesto meras kvietimą priėmė. Jis žavėjosi statinio kokybe, funkcionalumu ir gražiai sutvarkyta aplinka. Meras pasakė: „Šios salės švara liudija apie nuoširdų jūsų tikėjimą.“

7, 8. Kaip, būdami Karalystės salėje, galime parodyti pagarbą Jehovai?

⁷ Pagarbą Jehovai, kviečiančiam mus į krikščioniškus sambūrius, parodysime savo tinkamu elgesiu, apranga ir išvaizda. Šioje srityje nenorime pulti į kraštutinumus: nei būti pernelyg susivaržę, nei pernelyg atsipalaidavę. Jehovai, aišku, gera matyti, kad tiek jo tarnai,  tiek bendruomenės svečiai salėje jaučiasi laisvai. Vis dėlto būtina žiūrėti, kad kilnios sueigų atmosferos netrikdytume per daug kasdieniška apranga arba per programą kalbėdami, siuntinėdami žinutes, valgydami. Tėvai turėtų mokyti savo vaikus salėje nežaisti ir nelakstyti (Mok 3:1).

⁸ Pamatęs, kad Jehovos šventykloje prekiaujama, Jėzus ne juokais supyko ir visus prekeivius išvarė (Jn 2:13–17). Karalystės salėje mes semiamės žinių apie Jehovą, jį šloviname. Todėl užsiimti verslo reikalais čia ne vieta. (Palygink su Nehemijo 13:7, 8.)

9, 10. a) Kaip statomos Karalystės salės? b) Kaip pagelbėjama bendruomenėms, kurioms būtų sunku savo lėšomis pasistatyti salę?

⁹ Mūsų organizacija labai stengiasi, kad bendruomenės turėtų tvarkingą ir kuklią vietą sueigoms. Karalystės sales projektuoja, stato ir remontuoja savanoriai, už tai negaunantys jokio atlygio. Kokių pasiekta rezultatų? 1999-ųjų lapkritį imta vykdyti specialią Karalystės salių statybos programą šalyse, turinčiose ribotus išteklius. Nuo tada visame pasaulyje pastatyta jau daugiau nei 28 tūkstančiai salių – vidutiniškai penkios per dieną.

¹⁰ Salės statomos ten, kur jų labiausiai reikia. Aukos mūsų organizacijoje paskirstomos vadovaujantis Biblijos principu: vienų perteklius turi išlyginti kitų nepriteklių, kad „rastųsi lygybė“. (Perskaityk 2 Korintiečiams 8:13–15.) Todėl gražia susirinkimų sale gali džiaugtis ir tos bendruomenės, kurios savo lėšomis salės niekada nebūtų pasistačiusios.

11. Kaip mūsų bendratikiai atsiliepia apie naujas Karalystės sales ir kaip tu jautiesi skaitydamas jų žodžius?

¹¹ Viena bendruomenė iš Kosta Rikos rašė: „Kai stovime priešais naująją Karalystės salę, jaučiamės tarytum sapne. Negalime patikėti savo akimis. Šis nuostabus statinys buvo užbaigtas vos per aštuonias dienas! Esame dėkingi Jehovai už jo palaimą, už tokią tvarką jo organizacijoje ir už brangių mūsų brolių paramą. Ši salė – neįkainojama dovana, tarsi brangakmenis, duotas paties Jehovos. Esame be galo laimingi!“ Kaip smagu girdėti, kad broliai ir sesės yra tokie dėkingi už Karalystės salę! Įsivaizduok: šitaip džiaugiasi tūkstančiai  bendruomenių visame pasaulyje. Dažnai, pastačius naują salę, dar daugiau žmonių ima lankyti čia rengiamas sueigas ir semtis žinių apie mūsų Kūrėją. Tai aiškiai byloja, kad Jehova laimina šį statybos darbą (Ps 127:1).

12. Kaip gali prisidėti prie Karalystės salių statybos?

¹² Tie, kas galėjo dalyvauti Karalystės salių statyboje, patyrė daug džiaugsmo. Jei tik aplinkybės leidžia, prie darbų stenkis prisidėti ir tu. O jei neleidžia, visada gali remti šią veiklą savo lėšomis. Darydami, kas pagal mūsų išgales, teikiame šlovę Jehovai. Jau senovėje atsidavę Dievo garbintojai noriai aukodavo šventų statinių statybai. Mes šiandien sekame jų pavyzdžiu (Iš 25:2; 2 Kor 9:7).

13, 14. Kokie Biblijos principai moko mus Karalystės salėje palaikyti švarą ir tvarką?

¹³ Jehova mėgsta tvarką, todėl nori, kad tvarkingi būtų ir jo garbintojai. Tai žinodami, susirinkimų salę stengiamės palaikyti švarią. (Perskaityk 1 Korintiečiams 14:33, 40.) Biblijoje asmens šventumas ir dvasinis tyrumas glaudžiai siejamas su kūno švara (Apr 19:8). Vadinasi, žmogus, kuris nori būti Jehovai priimtinas, turi laikytis aukštų higienos normų.

¹⁴ Jei šių Biblijos principų paisysime, į mūsų sueigas galėsime drąsiai kviesti visus susidomėjusius. Jie matys, kad, skelbdami apie naująjį pasaulį, kur nebus jokios nešvaros, mes jau dabar stengiamės gyventi švariai ir tvarkingai.  Tiems žmonėms bus akivaizdu, kad garbiname Dievą, kuris yra visiškai šventas ir žada jau netrukus paversti žemę rojumi (Iz 6:1–3; Apr 11:18).

15, 16. a) Kodėl palaikyti švarą Karalystės salėje gali būti nelengva, bet kodėl tai yra privalu? b) Kokia tavo bendruomenėje yra salės valymo tvarka ir kokią galimybę kiekvienas turime?

¹⁵ Žmonių požiūris į švarą neretai skiriasi. Taip būna dėl skirtingo auklėjimo, taip pat aplinkos, kurioje jie gyvena. Yra vietovių, kur žmonės pripratę prie pažliugusių kelių, purvo, vėjo nešamų dulkių. Kitur gal trūksta vandens ar valymo priemonių. Tačiau kad ir kokios būtų vietinės sąlygos, kad ir kaip daugelis žiūrėtų į švarą, mūsų Karalystės salė turi būti pavyzdingai prižiūrima ir tvarkinga. Juk tai vieta, kur garbiname Jehovą (Įst 23:15 [23:14, Brb]).

¹⁶ Salė neturėtų būti valoma priešokiais. Vyresniųjų taryba pasirūpins, kad būtų sudarytas valymo tvarkaraštis ir kad netrūktų reikalingų įrankių ir priemonių. Vienus darbus reikia atlikti po kiekvienos sueigos, kitus rečiau, todėl paskirti broliai turi stebėti situaciją ir užtikrinti, kad niekas nebūtų pražiūrėta. Galimybę prisidėti prie Karalystės salės valymo ir tvarkymo turi kiekvienas bendruomenės narys. Kad ir kokį darbą gautum, žinok: jis svarbus ir garbingas.

17, 18. a) Ką iš Biblijos sužinome apie tai, kaip senovėje buvo prižiūrima Jehovos šventykla? b) Kodėl būtina prižiūrėti Karalystės salę?

¹⁷ Jehovos garbintojai taip pat nori, kad jų susirinkimų salė būtų kuo geresnės būklės, todėl prireikus ją remontuoja. Štai senovėje Judo karalius Jehoašas įsakė kunigams, kad dalį pinigų, paaukotų Jehovos namuose, jie skirtų namams pataisyti, kai tik iškyla reikalas (2 Kar 12:5, 6 [12:4, 5, Brb]). Po daugiau nei 200 metų karalius Jošijas šventyklos aukas irgi naudojo remonto išlaidoms padengti. (Perskaityk 2 Metraščių 34:9–11.)

¹⁸ Broliai, tarnaujantys filialų komitetuose, pastebėjo, kad kai kuriose šalyse žmonės nėra pratę rūpintis pastatų ar kokios nors įrangos būkle. Retas kuris turi reikalingų įgūdžių, o ir lėšų paprastai trūksta. Tačiau jei Karalystės salė nebus prižiūrima, neilgai trukus praras reprezentatyvią išvaizdą. Netvarkinga salė būtų prastas liudijimas aplinkiniams. O kai bendruomenės nariai savo sueigų vietą visokeriopai prižiūri, Jehovos vardui kyla šlovė. Be to, šitaip taupomos viso pasaulio bendratikių aukos.

19. Kaip parodysi, kad gerbi vietą, kur susirenkame šlovinti Jehovos?

¹⁹ Patalpos arba pastatas, vadinamas Karalystės sale, yra paskirtas Jehovai. Tai nėra kokio nors asmens ar bendruomenės nuosavybė. Straipsnyje aptarti Biblijos principai padės mums turėti tinkamą požiūrį į vietą, kur susieiname garbinti Dievo. Visi stengsimės gerbti tiek Karalystės salę, tiek susirinkimus, kurie čia rengiami. Džiaugsimės galėdami aukoti salių statybai. Noriai prisidėsime prie savo salės valymo ir priežiūros. Kaip Jėzus kadaise buvo uolus dėl Jehovos namų, taip ir mes parodykime, kad labai branginame vietą, kur susieiname garbinti Jehovos (Jn 2:17).