1–3. a) Kas privalu visiems Jehovos garbintojams, kad ir kokios būtų jų aplinkybės? b) Su kokiais sunkumais susiduria besimokantys naujos kalbos ir kokių kyla klausimų? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

BIBLIJOJE buvo išpranašauta, kad geroji naujiena bus paskelbta „visoms tautoms, giminėms, kalboms ir gentims“ (Apr 14:6). Šiandieną prie šių žodžių išsipildymo uoliai prisideda daugybė Jehovos liudytojų. Gal ir tu esi vienas iš tų, kurie ėmė mokytis naujos kalbos? Gal esi misionierius arba pats nusprendei persikelti į šalį, kur yra didesnis evangelizuotojų poreikis? O gal pradėjai lankyti kitakalbių bendruomenės sueigas savame krašte?

² Visiems Jehovos garbintojams privalu rūpintis savo pačių ir šeimos dvasingumu (Mt 5:3). Kartais būna nelengva išlaikyti gerus asmeninio studijavimo įpročius, nes esame labai užimti. Tačiau tiems, kas tarnauja kitakalbių bendruomenėje, atsiranda dar ir kitokių sunkumų.

³ Šiems skelbėjams reikia ne vien mokytis naują kalbą, bet ir nepamiršti reguliariai sotintis stipriu dvasiniu maistu (1 Kor 2:10). Kaip jiems tai daryti, jeigu ne iki galo  supranta, kas sakoma per sueigas? Ir kodėl tėvams, kurie drauge su vaikais tarnauja kitakalbių bendruomenėje, yra taip svarbu įdiegti tiesą į savo atžalų širdį?

4. a) Dėl ko gali kilti rimtas pavojus mūsų dvasingumui? b) Koks pavyzdys iš Biblijos tai patvirtina?

⁴ Jeigu kitos kalbos nemoki taip gerai, kad suprastum ja dėstomus Biblijos mokymus, gali iškilti rimtas pavojus tavo dvasingumui. Penktame amžiuje p. m. e. Nehemijas, parkeliavęs į Jeruzalę, sužinojo, kad kai kurie iš Babilonijos grįžusių žydų vaikai nemoka hebrajų kalbos. (Perskaityk Nehemijo 13:23, 24.) Nehemijas suvokė, kad tai labai didelė problema. Ar tie vaikai galės laikyti save Jehovos garbintojais ir jo išrinktosios tautos nariais, jeigu nesupranta Dievo Žodžio? Vargu (Neh 8:2, 8).

5, 6. Kokią problemą pastebėjo kai kurie krikščionys tėvai, tarnaujantys kitakalbių bendruomenėje, ir kodėl tokia problema atsiranda?

⁵ Kai kurie mūsų bendratikiai, besidarbuojantys kitakalbių bendruomenėje, pastebėjo, kad jų vaikų meilė tiesai ėmė blėsti. Kadangi vaikai gerai nemoka kalbos, kuria kalbama per sueigas, dvasinė programa nepaskatina jų veikti. Pedras, ^[1] su šeima persikėlęs iš Pietų Amerikos į Australiją, sako: „Pokalbiai apie dvasinius dalykus turi paliesti širdį ir jausmus“ (Lk 24:32).

⁶ Kai ką nors skaitai, užsienio kalbos žodžiai, galimas dalykas, nepalies širdies taip kaip gimtosios. Be to, bendravimas kita kalba, kol dar nesi jos įvaldęs, gali būti varginantis, o nuovargis neigiamai atsiliepia dievatarnystei. Aišku, troškimą padėti kitakalbiams puoselėkime ir toliau. Vis dėlto nepamirškime, kad būtina sergėti ir savo ryšį su Jehova (Mt 4:4).

7. Kaip babiloniečiai bandė primesti Danieliui savo kultūrą ir religiją?

⁷ Danieliui ir kitiems hebrajų jaunuoliams, atsidūrusiems Babilonijos tremtyje, vietiniai bandė primesti savo kultūrą ir religiją. Kaip? Tie tremtiniai buvo „mokomi chaldėjų raštų ir kalbos“, be to, vyriausiasis rūmų pareigūnas, atsakingas už jų auklėjimą, davė jiems babilonietiškus vardus (Dan 1:3–7). Varde, kurį gavo Danielius, galima įžvelgti sąsają su Belio, aukščiausio Babilonijos dievo, vardu. Šitaip karalius Nebukadnecaras, matyt, norėjo Danieliui įteigti, kad jo Dievas Jehova yra silpnesnis ir Belis jį nugalėjo (Dan 4:5 [4:8, Brb]).

8. Kas padėjo Danieliui likti dvasiškai stipriam svetimame krašte?

⁸ Babilone Danielius galėjo valgyti karaliaus stalo skanėstus, tačiau savo širdyje nusprendė jais nesiteršti (Dan 1:8). Nors ir gyveno svetimame krašte, tyrinėdamas gimtąja hebrajų kalba parašytus šventuosius raštus jis liko dvasiškai stiprus (Dan 9:2). Babilone pragyvenęs maždaug 70 metų, jis vis dar buvo žinomas savo senuoju hebrajišku vardu (Dan 5:13).

9. Kaip 119-os psalmės rašytojas žiūrėjo į Dievo Žodį ir kaip tai jam padėjo?

⁹ Išsiskirti iš kitų ir nepasiduoti blogai aplinkinių įtakai turėjo ir 119-os psalmės rašytojas. Nors kai kurie karaliaus rūmų didžiūnai žiūrėjo į jį su panieka, psalmininkas sėmėsi stiprybės iš Dievo Žodžio ir liko doras (Ps 119:23, 61). Jehovos įsakus jis laikė giliai širdyje. (Perskaityk Psalmyno 119:11, 46.)

10, 11. a) Koks turėtų būti mūsų tikslas, kai sėdame tyrinėti Dievo Žodį? b) Kaip tą tikslą galime pasiekti? Prašom pailiustruoti.

¹⁰ Nors ir turėtume daug užduočių darbe ir bendruomenėje, visi privalome rasti laiko asmeniniam Biblijos tyrinėjimui ir studijavimui su šeima (Ef 5:15, 16). Suprantama, mūsų tikslas neturėtų būti tik perskaityti tam tikrą puslapių skaičių ar paruošti vieną kitą komentarą artimiausiai sueigai. Norime, kad Dievo Žodis pasiektų mūsų širdį ir sustiprintų tikėjimą.

¹¹ Kad taip ir būtų, reikia neprarasti pusiausvyros. Kai studijuojame, aišku, turime omenyje kitų žmonių reikmes. Tačiau nepamirškime atsižvelgti ir į savo pačių dvasinius poreikius (Fil 1:9, 10). Atminkime štai ką: jeigu ruošiamės tarnybai, sueigoms ar kokiai kalbai nuo pakylos, tai dar nereiškia, kad aptariamą medžiagą pritaikome sau. Pavyzdžiui, virėjas, prieš patiekdamas maistą restorano klientams, turi jo paragauti. Bet jis negali pasitenkinti tik tais keliais kąsneliais per dieną. Kad būtų sveikas, jis ir sau turi pasigaminti sotaus, maistingo valgio. Panašiai ir su mumis: privalome nuolat sotintis dvasiniu penu, kuris patenkintų mūsų pačių poreikius. Šitaip išlaikysime savo ryšį su Jehova tvirtą.

12, 13. Kodėl daugelis tų, kas tarnauja kitakalbių bendruomenėse, nusprendė reguliariai studijuoti Bibliją gimtąja kalba?

¹² Daugelis tų, kas tarnauja kitakalbių bendruomenėse, pamatė, jog labai naudinga reguliariai tyrinėti Šventąjį Raštą „savo gimtąja kalba“ (Apd 2:8). Net ir misionieriai pripažįsta, kad jeigu jie nori  likti dvasiškai tvirti tarnaudami užsienyje, jiems negana tik to, ką supranta per sueigas.

¹³ Alenas, maždaug aštuonerius metus besimokantis persų kalbos, sako: „Kai ruošiuosi sueigoms persų kalba, labiau susitelkiu į žodžius. Galima sakyti, tada mankštinu tik savo protą, dvasinės mintys ne visada paliečia širdį. Todėl reguliariai skiriu laiko tyrinėti Bibliją ir kitus leidinius savo gimtąja kalba.“

14. Ko tėvai turėtų siekti ir kodėl?

¹⁴ Tėvai turi stengtis, kad Dievo Žodžio tiesa palaipsniui įsitvirtintų vaiko prote ir paliestų jo širdį. Seržas, Murielė ir jų sūnus kitakalbių grupėje buvo ištarnavę jau daugiau nei trejus metus, kai tėvai pastebėjo, kad jų septyniolikmečiui teokratinė veikla ima nebeteikti džiaugsmo. Murielė sako: „Kaskart, kai reikėdavo eiti į tarnybą kitakalbių teritorijoje, jis suirzdavo, nors anksčiau liudyti gimtąja prancūzų kalba jam labai patikdavo.“ Seržas priduria: „Supratę, kad tokia situacija stabdo mūsų sūnaus dvasinę pažangą, nutarėme grįžti į savo buvusią bendruomenę.“

15. a) Kas padėtų šeimai nuspręsti, ar reikia grįžti į gimtosios kalbos bendruomenę? b) Ką tėvai gali suprasti iš to, kas užrašyta Pakartoto Įstatymo 6:5–7?

¹⁵ Kas padėtų tėvams nuspręsti, ar dera grįžti į bendruomenę, kur jų vaikai galėtų bendrauti gimtąja kalba? Visų pirma, tėvams reikia pamąstyti, ar turi užtektinai laiko ir jėgų skiepyti vaikams meilę Jehovai ir tuo pačiu metu mokyti juos svetimos kalbos. Antra, tėvai galbūt pastebės, kad teokratinė veikla, o gal net pats tarnavimas kitakalbių bendruomenėje jų atžaloms nebeteikia džiaugsmo. Tokiomis aplinkybėmis šeima gali nutarti grįžti į gimtosios kalbos bendruomenę ir čia tarnauti tol, kol vaikai išsiugdys glaudų ryšį su Jehova. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 6:5–7.)

16, 17. Kaip kai kuriems tėvams pavyksta ugdyti savo vaikus dvasiškai net ir tarnaujant kitakalbių bendruomenėje?

¹⁶ Yra tėvų, kurie, kartu su vaikais tarnaudami kitakalbių bendruomenėje ar grupėje, randa laiko ir būdų mokyti atžalas apie Jehovą jų gimtąja kalba. Šarlis su žmona ir trimis dukromis (9, 12 ir 13 metų) tarnauja lingala kalbos grupėje. Jis sako: „Studijas su mūsų mergaitėmis ir šeimos dvasinio ugdymo vakarą nusprendėme rengti savo gimtąja kalba. Bet per tokius užsiėmimus nepamirštame ir lingala kalbos: pasiruošiame kokį komentarą, pasimokome, ką sakyti tarnyboje, sužaidžiame kokį žaidimą. Mokytis kalbos dukroms dėl to yra smagu.“

¹⁷ Mūsų brolio Kevino mergaitėms dabar penkeri ir aštuoneri. Tai, ko jiedvi nesupranta sueigose, jis bando kompensuoti namuose. Kevinas sako: „Aš ir žmona su dukromis studijuojame jų gimtąja prancūzų kalba. Taip pat stengiamės kartą per mėnesį apsilankyti prancūzų kalbos bendruomenėje. O per atostogas vykstame į kongresą, kur programa parengta mūsų kalba.“

18. a) Kaip principas iš Romiečiams 15:1, 2 gali padėti tėvams teisingai apsispręsti dėl vaikų gerovės? b) Kokių pasiūlymų duoda kiti tėvai? (Žiūrėk išnašą.)

¹⁸ Žinoma, kiekviena šeima turi pati nuspręsti, kur tarnauti ir kas būtų geriausia vaikų dvasingumui ^[2] (Gal 6:5). Anksčiau minėta Murielė pripažįsta, kad abu su vyru labai norėjo tarnauti kitakalbių  grupėje, bet dėl sūnaus gerovės jiems teko pasiaukoti. (Perskaityk Romiečiams 15:1, 2.) Dabar, praėjus kuriam laikui, Seržas mano, kad toks sprendimas buvo teisingas. Jis sako: „Mums grįžus į prancūzų kalbos bendruomenę, sūnus tiesiog pražydo ir galiausiai pasikrikštijo. Dabar jis tarnauja reguliariuoju pionieriumi ir netgi nori vėl darbuotis toje kitakalbių grupėje.“

19, 20. Iš ko matysis, kad branginame Dievo Žodį?

¹⁹ Jehova iš meilės pasirūpino, kad jo Žodis, Biblija, būtų prieinamas šimtais kalbų ir kad „visi žmonės [...] pasiektų aiškų tiesos pažinimą“ (1 Tim 2:4). Jis supranta, kad žmonės daug geriau patenkins savo dvasinius poreikius, skaitydami jo mintis savo širdies kalba.

²⁰ Kad ir kokios mūsų aplinkybės, būkime pasiryžę maitintis sočiu dvasiniu maistu. Jeigu nuolat tyrinėsime Šventąjį Raštą savo širdies kalba, mes patys ir mūsų šeima išlaikysime stiprų ryšį su Jehova ir parodysime, kad jo mokymą labai branginame (Ps 119:11).