Skip to content

Skip to table of contents

Orea Ena Histori

“Britain Ena Pablisa Taudia E, Umui Toreisi!!”

“Britain Ena Pablisa Taudia E, Umui Toreisi!!”

BOIBOI herevana ta: “Britain Ena Pablisa Taudia E, Umui Toreisi!!” (Informant, * December 1937, London edition) Ena hereva kwarana maragina ma ta be: “Lagani 10 Lalonai Namba Ia Bada Daekau Lasi.” Unai Informant ena rau ginigunana ai, lagani 1928 ia lao 1937 ena haroro ripotina ese unai ia hamomokania.

PAINIA TAUDIA BE MOMO, A?

Britain ai dahaka ia vara dainai, tadikaka idia haroro goadagoada lasi? Badina kongrigeisen momo ese “dala gunana” idia badinaia. Ma danu, brens ia laloa Britain ai painia taudia 200 bamona sibona idia noho be namo, bona idia be kongrigeisen ida do idia gaukara lasi, to grup maragidia do idia durua. Brens ia gwau Britain ai idia noho painia taudia be hegeregere, unai dainai painia taudia ma haida be Europe ena tano ma haida dekenai idia siaia. Painia taudia momo be Britain idia rakatania bona idau tano dekenai idia lao, ena be unai tano ena gado idia diba namonamo lasi eiava idia diba lasi, hegeregere France.

“UMUI GAUKARA GOADAGOADA”

Lagani 1937 Informant pepana ena atikol ta ai, lagani 1938 totona tahua gauna ta idia atoa: Hora milioni ta! Unai tahua gauna idia hagugurua diba, bema pablisa ibounai ese hua tamona lalonai hora 15 idia karaia, bona painia taudia be hora 110. Unai idia karaia totona, dina tamona lalonai hora 5 do idia karaia, bona adorahi kahanai lou henia do idia itadia.

Momo idia moale badina haroro gaukara do idia goadalaia lou. Hilda Padgett * ia gwau: “Hedikwota amo ia mai boiboi herevana ese ai ia hagoadaia ai gaukara goadagoada totona, bona ai momo be nega daudau lalonai unai ai naria, bona unai ese namo bada ia havaraia.” Taihu E. F. Wallis ia gwau: “Dina tamona lalonai hora 5 do ai karaia be moale gauna! Lohiabada ena gaukara be dina ibounai lalonai oi karaia be moale bada gauna, ani? . . . Ruma dekenai ai giroa lou neganai, ena be ai hesiku, to ai moale!” Stephen Miller be karaharaga unai boiboi herevana ia abia dae. Dala ia do kehoa noho neganai, ia ura unai ia karaia! Ia laloatao unai nega ai, momo be dina ibounai basikele amo idia haroro, to bema gabu ia siahu, adorahi kahanai idia ese idia rekodia vadaeni tok idia gadaralaia. Nega momo laini dekenai idia raka bona saini idia huaia bona dala haroro amo magasin momo idia halasia.

Danu, Informant pepana ese inai noinoi herevana ia halasia: “Painia taudia 1,000 ai ura.” Hari painia taudia be sibodia do idia gaukara lasi, to kongrigeisen ida do idia gaukara, unai amo tadikaka do idia durua bona hagoadaia. Joyce Ellis (née Barber) ia gwau: “Tadikaka momo be idia toreisi bona painia gaukara idia karaia matamaia. Ena be unai nega ai egu mauri lagani be 13 sibona, to lau ura unai lau karaia. Oibe, lau ura painia gaukara lau karaia.” July 1940 ai, ena mauri lagani be 15 neganai, ena tahua gauna ia hagugurua. Peter, ia be gabeai Joyce ia adavana, be unai boiboi herevana ia kamonai, bona “painia gaukara ia lalohadailaia matamaia.” June 1940 ai, ena mauri lagani be 17 neganai, basikele amo Scarborough dekenai ia lao, ena painia gaukara ia matamaia totona, unai be kilomita 105 bamona.

Cyril bona Kitty Johnson be sibodia edia ura idia dadaraia, unai amo painia gaukara idia karaia diba. Idia ese edia ruma bona kohu idia hoihoilaia, edia ful-taim hesiai gaukarana idia durua totona. Cyril be ena moni gaukara ia rakatania, bona hua ta murinai painia gaukara idia matamaia. Ia gwau: “Ai diba unai gaukara ai karaia diba. Bona mai moale ida unai ai karaia.”

PAINIA RUMADIA IDIA HEGAEGAELAIA

Painia taudia edia namba ia bada daekau dainai, elda taudia ese dala idia karaia painia taudia idia durua totona. Lagani 1938 ai, Jim Carr, zone gaukara ia karaia tadikakana (hari idia gwauraia sekit naria tauna), be gwaumaoro ia abia taoni ai painia ruma idia hegaegaelaia totona. Painia taudia idia hagoadaia do idia noho bona gaukara hebou, unai amo davana bada do idia negea lasi. Sheffield ai, ruma badana ta idia rentaia, bona tadikaka ta ese unai gabu ia naria. Kongrigeisen ese moni bona ruma kohudia haida idia henia. Jim ia gwau: “Tadikaka ibounai idia gaukara hebou dainai, gaukara ia ore haraga.” Painia taudia 10 be unuseni idia noho, bona tomadiho karadia idia goadalaia. “Daba ena aniani negana ai, dina siri idia herevalaia,” bona “dina ta ta ai painia taudia be sibona edia teritori dekenai idia lao.”

Pablisa bona painia taudia be unai boiboi herevana idia abia dae dainai, lagani 1938 ai hora milioni ta idia hagugurua. Momokani, ripoti ese ia hahedinaraia idia be edia haroro gaukara idia goadalaia noho. Lagani 5 lalonai, Britain ena pablisa edia namba be kahirakahira nega toi amo ia bada daekau. Iehova ena taunimanima be Basileia ena gaukara idia durua dainai, tuari negadia lalonai idia haheauka diba.

Hari inai negai, Dirava ena Aramagedono tuarina ia mai noho lalonai, Britain ena painia edia namba be ia bada daekau lou. Idia hanaia laganidia 10 lalonai painia edia namba be ia bada daekau, October 2015 ai edia namba be 13,224. Inai painia taudia idia moale bada, badina edia mauri ai ful-taim hesiai gaukarana idia karaia.

^ par. 3 Gabeai idia gwauraia Iseda Basileia Gaukara pepana.

^ par. 8 Gima Kohorona, October 1, 1995, rau 19-24 ai, Taihu Padgett ena mauri sivaraina ia noho.