1, 2. a) Kaip pirmiausia išsipildė Jėzaus žodžiai, užrašyti Mato 24:12? b) Kaip Apaštalų darbų knyga byloja, kad dauguma pirmo amžiaus krikščionių rodė meilę? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

JĖZUS, nupasakodamas ženklą, kuris liudys, „kad ši santvarka baigiasi“, be kita ko, pasakė: „Daugumos meilė atšals“ (Mt 24:3, 12). Pirmiausia šie žodžiai išsipildė pirmame amžiuje: žydai, nors ir laikė save išrinktąja Dievo tauta, meilės jam nebepuoselėjo ir galiausiai ji atšalo.

² Visai kitaip buvo su to meto krikščionimis. Dauguma jų uoliai „skelbė gerąją naujieną apie Kristų“, rodė meilę Dievui, bendratikiams ir visiems kitiems (Apd 2:44–47; 5:42). Vis dėlto ir tarp Jėzaus sekėjų buvo tokių, kurie leido savo meilei atšalti.

3. Kodėl kai kurių krikščionių meilė atšalo?

³ Pirmo amžiaus Efezo krikščionių bendruomenei prikeltas Jėzus Kristus sakė: „Turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmutinę meilę“ (Apr 2:4). Kodėl su tenykščiais taip atsitiko? Galimas dalykas, tie Kristaus mokiniai leidosi paveikiami aplink įsigalėjusios kūniškos mąstysenos  (Ef 2:2, 3). Kaip ir daugelyje šiandieninių miestų, Efeze kerojo visokios blogybės. Nuoširdžią meilę kitam žmogui gožė savanaudiški malonumai. Vietiniai buvo aptekę turtais, labiau už viską jiems rūpėjo prabanga ir linksmybės. O tos linksmybės buvo persunktos begėdysčių ir nežaboto amoralumo.

4. a) Kodėl galima sakyti, kad šiandien daugumos meilė atšalo? b) Kokią meilę mums svarbu puoselėti?

⁴ Pranašiški Jėzaus žodžiai apie šąlančią meilę pildosi ir šiandien. Vis mažiau ir mažiau žmonių myli Dievą. Milijonai išvis nuo jo nusisuko ir tikisi, kad pasaulį varginančias problemas išspręs žmonių institucijos. Nenuostabu, kad šąla ir tokių žmonių meilė artimui. Kaip rodo pirmo amžiaus Efezo krikščionių pavyzdys, Jehovos garbintojai, gyvendami tokioje aplinkoje, irgi gali nejučia leisti savo meilei atšalti. Svarbu nuolat puoselėti trejopą meilę: 1) meilę Jehovai, 2) meilę Biblijos tiesai ir 3) meilę bendratikiams. Apie visa tai dabar ir pakalbėkime.

5. Kodėl turime mylėti Dievą?

⁵ Kiek anksčiau tą dieną, kai pranašavo apie meilės atšalimą, Jėzus kalbėjo, kokia meilė žmogui turi būti pati svarbiausia. Jis sakė: „‘Mylėk Jehovą, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.’ Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas“ (Mt 22:37, 38). Stipri meilė Dievui skatina mus paklusti jo įsakymams, ištverti išmėginimus, nekęsti to, kas bloga. (Perskaityk Psalmyno 97:10, Brb.) Bet nepamirškime, kad Šėtonas ir jo valdomas pasaulis stengiasi mūsų meilę Dievui užgesinti.

6. Koks būna žmonių gyvenimas, kai jie nemyli Dievo?

⁶ Pasaulyje dabar vyrauja iškreiptas meilės suvokimas. Užuot visų pirma mylėję savo Kūrėją, žmonės yra savimylos (2 Tim 3:2). Šėtono valdoma santvarka žadina „kūno geismą, akių geismą, puikavimąsi pragyvenimo ištekliais“ (1 Jn 2:16). Apaštalas Paulius įspėjo bendratikius, kad neimtų tenkinti kūno geidulių. Jis sakė: „Sutelkti mintis į tai, kas kūniška, yra mirtis [...]. Kūniškas mąstymas yra priešiškumas Dievui“ (Rom 8:6, 7). Tie, kas visą gyvenimą vaikosi materialinių dalykų ar tenkina visokius seksualinius troškimus, galiausiai lieka nusivylę ir skaudama širdimi (1 Kor 6:18; 1 Tim 6:9, 10).

7. Kokios idėjos šiandien krikščionims yra pavojingos?

⁷ Žmonių meilę Dievui gesina ir ateistų, agnostikų bei evoliucijos šalininkų idėjos. Kai kuriose šalyse jie garsiai reiškia savo pažiūras siekdami kitus įtikinti, kad Dievo nėra. Daugelis, pasidavę jų įtakai, ima manyti, kad tikėti Kūrėją gali tik naivūs ar neišprusę žmonės. Tuo pat metu iškeliamas mokslininkų autoritetas, žmonės linkę labiau gerbti juos nei visa ko Kūrėją (Rom 1:25). Jeigu leistumės paveikiami tokių idėjų, atitoltume nuo Jehovos ir mūsų meilė jam atšaltų (Hbr 3:12).

8. a) Dėl ko Jehovos garbintojai gali jaustis prislėgti? b) Kokį patikinimą randame 136-oje psalmėje?

⁸ Pakirsti mūsų tikėjimą ir prigesinti meilę Jehovai gali ir nusivylimas. Šioje  Šėtono valdomoje santvarkoje visi mes kartais jaučiamės prislėgti (1 Jn 5:19). Galbūt vargina senatvė, sveikatos problemos, finansiniai rūpesčiai. O gal kovojame su menkavertiškumo jausmu, esame nusivylę dėl savo klaidų ar dėl to, kad neišsipildė puoselėti lūkesčiai. Jeigu susiklostė nepalankios aplinkybės ar apėmė slogūs jausmai, jokiu būdu neimkime manyti, kad Jehova mus apleido. Verčiau mąstykime apie tai, kokia patvari yra Dievo meilė. Pavyzdžiui, prisiminkime 136-os psalmės 23-ios eilutės žodžius: „Jis mus atminė, kai buvome pažeminti, nes jo ištikimoji meilė amžina.“ Būkime tikri, kad Jehova girdi mūsų maldavimus ir į juos atsako (Ps 116:1; 136:24–26).

9. Kas įgalino Paulių išlaikyti savo meilę Jehovai stiprią?

⁹ Apaštalas Paulius, kaip ir minėtos psalmės rašytojas, jėgų įgavo apmąstydamas, kaip Jehova jį nuolat palaiko. Paulius rašė: „Jehova mano padėjėjas, aš nebijosiu. Ką man gali padaryti žmogus?“ (Hbr 13:6) Tvirtai tikėdamas, kad Jehova jį myli ir juo pasirūpins, apaštalas galėjo sėkmingai grumtis su gyvenimo iššūkiais. Išmėginimai neatėmė jo uolumo ir džiaugsmo. Net būdamas kalėjime jis sugebėjo parašyti keletą įkvepiančių laiškų savo bendratikiams (Ef 4:1; Fil 1:7; Fm 1). Įvairiausių sunkumų spaudžiamas Paulius neprarado savo meilės Dievui. Jis nuolat pasitikėjo „visokios paguodos Dievu, kuris guodžia mus visuose mūsų suspaudimuose“ (2 Kor 1:3, 4). Kaip galėtume sekti Pauliaus pavyzdžiu ir išsaugoti savo meilę Jehovai stiprią?

10. Ką galime daryti, kad mūsų meilė Jehovai neblėstų?

¹⁰ Viena, kas, pasak Pauliaus, padės kurstyti meilę Jehovai, yra malda. Bendratikius jis skatino: „Be paliovos melskitės.“ Kitame laiške rašė: „Nepaliaukite melstis“ (1 Tes 5:17; Rom 12:12). Malda yra artimos draugystės su Jehova pamatas (Ps 86:3). Kai negailėdami laiko išsakome savo dangiškajam Tėvui giliausias mintis ir jausmus, vis labiau su juo suartėjame (Ps 65:3 [65:2, Brb]). Mūsų meilė Jehovai auga ir kai matome, kaip į mūsų maldas jis atsako. Dar tvirčiau įsitikiname, kad „Viešpats artimas kiekvienam, kas jo šaukiasi“ (Ps 145:18). Tvirtai tikėdami, kad Jehova nepaliaus mūsų mylėti ir remti, galėsime atlaikyti bet kokius išmėginimus dabar ir ateityje.

11, 12. Kaip galime puoselėti meilę Biblijos tiesai?

¹¹ Mes, krikščionys, visada pritariame tiesai ir ją labai branginame. Tikros tiesos šaltinis yra Dievo Žodis. Melsdamasis savo Tėvui, Jėzus sakė: „Tavo žodis yra tiesa“ (Jn 17:17). Taigi visų pirma reikia įgyti aiškų Dievo Žodžio pažinimą (Kol 1:10). Tačiau vien žinių nepakanka. Jehovos įkvėptas 119-os psalmės rašytojas pasakė, ką iš tiesų reiškia mylėti Dievo Žodžio tiesą. (Perskaityk Psalmyno 119:97–100.) Kaip yra su mumis: ar dienai bėgant vis skiriame laiko pagalvoti apie kokią nors perskaitytą Biblijos ištrauką? Mąstydami, kaip įvairiose situacijose galima pritaikyti Biblijos principus ir kokią naudą tai duoda, Dievo Žodžio tiesą dar labiau pamilsime.

 ¹² Psalmininkas rašė: „Kokie malonūs tavo žodžiai mano gomuriui, saldesni už medų mano burnai!“ (Ps 119:103) Mes irgi galime skonėtis Dievo organizacijos tiekiamu dvasiniu maistu. Vaizdžiai kalbant, tegu Biblijos mokymų skonis kuo ilgiau lieka ant mūsų gomurio. Jeigu studijuosime neskubėdami, geriau įsiminsime „tinkamus posakius“ iš Biblijos ir būsime pasiruošę padėti kitiems (Mok 12:10).

13. Ką Jeremijas darė, kad pamiltų Dievo žodžius, ir kaip tai jį paveikė?

¹³ Jehovos pranašas Jeremijas mylėjo Dievo Žodžio tiesą. Atkreipkime dėmesį, kaip Jehovos įsakai paveikė jo širdį. Pranašas sakė: „Atsiradus tavo žodžiams, aš juos rijau, ir tavo žodis man buvo džiaugsmas ir mano širdies linksmybė, nes aš nešiau tavo vardą, Viešpatie, kariuomenių Dieve“ (Jer 15:16, Jr). Jeremijas, taip sakant, suvalgė ir suvirškino Jehovos žodžius – gerai juos apmąstė. Šitaip išsiugdė nuoširdų dėkingumą už tai, kad gali nešti Jehovos vardą. Ar Biblijos tiesa ir mus skatina branginti garbę nešti Dievo vardą ir skelbti apie jo Karalystę šiuo pabaigos metu?

14. Kaip galime stiprinti savo meilę Biblijos tiesai?

¹⁴ Savo meilę Biblijos tiesai auginsime ne vien skaitydami Dievo Žodį ir juo paremtus leidinius, bet ir reguliariai lankydami krikščionių bendruomenės sueigas. Savaitinės Sargybos bokšto studijos – viena pagrindinių priemonių, kuriomis Jehova naudojasi mus mokydamas. Kad suvoktume kiekvieno straipsnio temą ir iš studijų pasisemtume kuo daugiau naudos, turime gerai pasiruošti. Galime, pavyzdžiui, perskaityti kiekvieną nurodytą Biblijos eilutę. Šiandien elektroninį žurnalo Sargybos bokštas variantą daugeliu kalbų galima atsisiųsti iš svetainės jw.org ar skaityti mobiliojoje programoje JW Library. Skaitant žurnalą kai  kuriais elektroniniais formatais, Biblijos eilutes galima atverti vienu spustelėjimu. Kad ir kurį leidinio variantą naudotume – spausdintą ar elektroninį, – Biblijos eilutes kruopščiai perskaitykime ir apmąstykime. Šitaip sustiprinsime savo meilę Dievo Žodžio tiesai. (Perskaityk Psalmyno 1:2.)

15, 16. a) Koks paliepimas užrašytas Jono 13:34, 35? b) Kaip mūsų meilė broliams susijusi su meile Dievui ir Biblijai?

¹⁵ Paskutinį savo gyvenimo žemėje vakarą Jėzus pasakė savo mokiniams: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte; kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą. Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, – jei vieni kitus mylėsite“ (Jn 13:34, 35).

¹⁶ Mūsų meilė broliams ir sesėms yra neatsiejama nuo meilės Jehovai – be vienos nebus ir kitos. Apaštalas Jonas rašė: „Kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nėra matęs“ (1 Jn 4:20). Galime dar pridurti, kad meilė Dievui ir bendratikiams glaudžiai siejasi ir su meile Biblijai. Kodėl taip teigiame? Nes meilė Biblijos tiesai skatina mus iš širdies paklusti joje užrašytiems įsakymams mylėti Dievą ir brolius (1 Pt 1:22; 1 Jn 4:21).

17. Kaip galime parodyti bendratikiams meilę?

¹⁷ Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 4:9, 10. Kaip galėtume parodyti meilę savo bendruomenės broliams ir sesėms? Galbūt kokį pagyvenusį bendratikį galėtume nuvežti į sueigas ar parvežti namo. Gal kuriai našlei namie reikėtų šį tą paremontuoti (Jok 1:27). Jauniems ir seniems, kurie nusiminę, serga depresija ar patiria kitų bėdų, reikia mūsų dėmesio, padrąsinimo, paguodos (Pat 12:25; Kol 4:11). Taigi tikrą meilę „tikėjimo namiškiams“ parodysime savo žodžiais ir darbais (Gal 6:10).

18. Kas padės mums spręsti nesutarimus su bendratikiais?

¹⁸ Biblijoje išpranašauta, kad paskutinėmis šios santvarkos dienomis tarp žmonių vyraus savanaudiškumo ir godumo dvasia (2 Tim 3:1, 2). Todėl krikščionys turi labai stengtis, kad jų meilė Dievui, Biblijos tiesai ir vienas kitam nuolat augtų. Tiesa, kartais bendruomenėje gali rastis mažų nesutarimų. Bet kadangi vienas kitą mylime, tuos nesutarimus norėsime kuo greičiau draugiškai išspręsti (Ef 4:32; Kol 3:14). Tad niekad neleiskime savo meilei atšalti. Priešingai, meilę Jehovai, jo Žodžiui ir bendratikiams vis kurstykime.