Skip to content

Skip to table of contents

Gaio ese Ena Tadikaka Ia Durudia Dalana

Gaio ese Ena Tadikaka Ia Durudia Dalana

GAIO bona aposetolo edia negai idia noho Keristani taudia ma haida be hekwakwanai haida idia davaria. Hahediba hereva koikoidia idia loalaia taudia idia ura kongrigeisen taudia idia hamanokaia bona hapararaia. (1 Ioa. 2:18, 19; 2 Ioa. 7) Tau ta ladana Diotrepe be aposetolo Ioane bona ma haida “ia gwauraia dika,” gabu daudau amo idia mai Keristani taudia ia abia dae lasi, bona ma haida ia doria ena kara idia badinaia totona. (3 Ioa. 9, 10) Unai ia vara noho lalonai, Ioane ese Gaio dekenai revareva ia siaia. Unai be lagani 98 C.E. bamona ai, bona Keristani Grik Toretoredia lalonai, idia gwauraia “Ioane Ena Revareva Ihatoina.”

Ena be Gaio be unai hekwakwanai ia davaria, to mai abidadama ida Iehova ia hesiai henia noho. Edena dala ai unai ia hahedinaraia? Dahaka dainai Gaio ena haheitalai ita tohotohoa be namo? Ioane ena revareva ese edena dala ai ita ia durua diba?

REVAREVA TA TURA NAMONA DEKENAI

Ioane Ihatoina ia torea tauna be sibona ia gwauraia “tau badana.” To, iena lalokau abidadama natuna, Gaio, ia diba unai revareva be aposetolo Ioane ese ia torea. Ioane ia hahedinaraia ia ese Gaio ia “lalokau henia momokani.” Bona ia diba Gaio be do ia noho namo, bona hereva momokani dekenai do ia raka noho. Unai hereva ese Gaio ia hagoadaia momokani!​—3 Ioa. 1, 2, 4.

Reana unai nega ai, Gaio be kongrigeisen naria tauna, to revareva ese unai ia gwauraia lasi. Ioane ese Gaio ia hanamoa, badina ia ese tadikaka ia abidia dae, ena be idia ia diba lasi. Unai ese ia hahedinaraia Gaio ena abidadama be ia goada, badina heabidae karana be Dirava ena hesiai taudia edia kara ta.​—Gen. 18:1-8; 1 Tim. 3:2; 3 Ioa. 5.

Gaio ese heabidae karana ia hahedinaraia dainai, Ioane ese ia hanamoa, unai ese ia hamomokania Keristani taudia be nega momo aposetolo Ioane ena gabu bona kongrigeisen ia noho gabuna huanai idia laolao, bona unai laolao taudia be nega momo ia vara gauna be Ioane dekenai idia sivarailaia. Reana unai dala amo Ioane ese unai kongrigeisen dekenai ia vara noho gaudia ia dibaia.

Momokani, idia laolao Keristani taudia be idia ura edia tadikaka ida idia noho. Laolao taudia edia ruma idia naria taudia edia kara be dika, idia ese vadivadi taudia idia naria namonamo lasi, bona unai bamona gabudia ai matabodaga karadia be bada. Unai dainai, aonega laolao taudia momo be edia turadia ida idia noho; idia laolao Keristani taudia be edia Keristani tadikaka ida idia noho.

“DIRAVA ENA LADANA DAINAI IDIA LAO”

Ioane ese Gaio ia hagoadaia heabidae karana do ia hahedinaraia lou, bona ia noia “Dirava ia moalelaia dalana hegeregerena ai,” unai laolao taudia do ia siaia. Vadivadi taudia siaia lao ena anina be edia laolao totona gau haida do ia hegaegaelaia bona henia, unai amo idia lao henia gabuna dekenai do idia ginidae namonamo. Toana be Gaio be guna ia idia vadivadi henia taudia dekenai unai ia karaia, badina Ioane ese iena lalokau bona abidadama ena sivarai ia kamonai.​—3 Ioa. 3, 6.

Idia vadivadi taudia be reana misinari taudia, Ioane ena gwaukau taudia, o loaloa naria taudia. Herevana dahaka, idia be sivarai namona harorolaia totona idia laolao. Ioane ia gwau: “Dirava ena ladana dainai idia lao.” (3 Ioa. 7) Unai tadikaka be Keristani kongrigeisen taudia danu, unai dainai idia abidia dae be namo. Ioane ia gwau: “Iseda maduna be unai bamona taudia dekenai heabidae karana ita hahedinaraia, unai amo hereva momokani durua totona do ita gaukara hebou.”​—3 Ioa. 8.

HEDURU HAHETOHO TA HANAIA TOTONA

Ioane be Gaio tanikiu henia sibona totona revareva ia torea lasi. To danu, ia ura Gaio ia durua hekwakwanai badana ta ia hanaia totona. Badina ta dainai, Keristani kongrigeisen ai ia noho tauna ta ladana, Diotrepe, be ia ura lasi idia laolao Keristani taudia dekenai heabidae karana ia hahedinaraia. Danu, ia ese ma haida ia koua heabidae karana idia hahedinaraia lasi totona.​—3 Ioa. 9, 10.

Unai dainai, abidadama Keristani taudia be idia ura lasi Diotrepe ida idia noho. Kongrigeisen taudia huanai nega momo Diotrepe ia ura sibona ia abia isi, Ioane ese ia siaia revarevadia ia matauraia lasi, bona aposetolo bona ma haida ia gwauraia dika. Ena be Ioane ese Diotrepe ia gwauraia lasi hahediba tauna koikoina, to ia ese Ioane ena gaukara ia gwauraia dika. Diotrepe ia ura ladana bada ia abia bona ena Keristani lasi karana ese ena Dirava badinaia karana ia tohoa. Diotrepe ena kara ese ia hahedinaraia, kongrigeisen lalonai ladana bada idia ura abia taudia bona idia hekokoroku taudia ese kongrigeisen idia hapararaia diba. Unai dainai Ioane be Gaio dekenai ia gwau: “Haheitalai dikadia oi tohotohoa lasi.” Bona ita ta ta ese unai sisiba ita badinaia danu be namo.​—3 Ioa. 11.

KARA NAMONA ITA KARAIA ENA BADINA NAMONA

Keristani tauna ladana Demetrio be haheitalai namona, ia be Diotrepe bamona lasi. Ioane ia gwau: “Tadikaka ibounai idia gwau Demetrio be kara namo tauna. . . . Oibe, ai danu ese unai ai hamomokania, bona oi diba ai gwauraia herevana be momokani.” (3 Ioa. 12) Reana Demetrio be Gaio ena heduru ia ura, unai dainai Ioane Iharuana ai, aposetolo tauna ese Demetrio ia herevalaia bona ia hanamoa. Bona reana Demetrio sibona ese unai revareva be Gaio dekenai ia laohaia. Demetrio be Ioane ena gwaukau tauna, eiava loaloa naria tauna ta dainai, Ioane ia torea herevadia ia hamomokania.

Gaio be nega momo heabidae karana ia hahedinaraia, vadaeni dahaka dainai Ioane ese ia hagoadaia heabidae karana ia hahedinaraia totona? Ioane ia ura Gaio ia hagoadaia do ia boga-auka noho totona, a? Reana aposetolo tauna ia laloa Gaio do ia ura lasi, badina Diotrepe ia ura heabidae karana idia hahedinaraia Keristani taudia be kongrigeisen amo ia kokidia, a? Herevana ena badina be dahaka, to Ioane be Gaio dekenai ia gwau: “Kara namo ia karaia tauna be Dirava amo.” (3 Ioa. 11) Unai badina namona dainai kara namo ita karaia noho be namo.

Ioane ena revareva ese Gaio ia hagoadaia heabidae karana ia hahedinaraia noho totona, a? Oibe, unai ia hamomokania gauna be Ioane Ihatoina be Baibel bukana ta ai ia lao bona ma haida ia hagoadaia “haheitalai namodia [idia] tohotohoa” totona.

IOANE IHATOINA AMO ITA DIBAIA GAUDIA

Iseda tadikaka Gaio ena mauri sivarai ibounai ita diba lasi. To, iena mauri ai ia karaia gauna ita herevalaia karana amo gau momo ita dibaia.

Edena dala ai “heabidae karana ena dala” do ita badinaia?

Gau ginigunana be inai, ita momo be hari hereva momokani ita diba, badina mai ura bada ida idia laolao abidadama taudia ese ita dekenai unai idia hadibaia. Hari Keristani kongrigeisen taudia haida sibona be gabu daudau dekenai idia lao, sivarai namona idia harorolaia totona. To Gaio bamona, dala idauidau ai idia ita durua bona hagoadaia diba, hegeregere sekit naria tauna bona ena adavana. Eiava pablisa be momo lasi hanuadia o tanodia dekenai idia lao tadikaka taihu ita durua diba. Namona be “heabidae karana ena dala [ita] badinaia.”​—Roma 12:13; 1 Tim. 5:9, 10.

Gau iharuana be inai, namo lasi ita hoa bema iseda kongrigeisen lalonai ta ese ita idia hakaua taudia ia gwauraia dika. Haida ese Ioane ena gaukara idia gwauraia dika; bona aposetolo Paulo ena gaukara danu. (2 Kor. 10:7-12; 12:11-13) Bema kongrigeisen lalonai unai ia vara, dahaka do ita karaia? Paulo be Timoteo dekenai ia gwau: “Lohiabada ena igui hesiai tauna ia heai be anina lasi, to gau badana be taunimanima ibounai ia hebogahisi henia, ia hegeregere ia hadibaia totona, ia idia kara dika henia neganai ia haheauka, bona mai manau ida gwau-edeede taudia ia hadibaia.” Bema ta be ita dekenai ia badu, to ita manau, reana unai ese ia badu tauna ia durua diba ena kara ia haidaua totona. Oibe, Iehova ese “dala do ia kehoa idia helalo-kerehai totona, bena hereva momokani ena diba maoromaoro do idia abia.”​—2 Tim. 2:24, 25.

Gau ihatoina be inai, ena be Keristani taudia haida be dagedage idia davaria, to mai abidadama ida Iehova idia hesiai henia noho, ita ese idia ita hanamoa be namo. Aposetolo Ioane ese Gaio ia hagoadaia bona ia hamaoroa ia be kara maorona ia karaia. Unai hegeregerena, elda taudia ese Ioane ena haheitalai idia tohotohoa be namo bona edia tadikaka taihu idia hagoadaia, unai amo “do idia manoka lasi.”​—Isa. 40:31; 1 Tes. 5:11.

Grik toretoredia ai, unai buka ena hereva ibounai be 219 sibona. Oibe, Baibel lalonai, aposetolo Ioane ese Gaio dekenai ia torea revarevana be buka kwadogina. To, Keristani taudia dekenai ia be mai anina bada.