ŠIAIS žodžiais senovės Izraelio karvedys Dovydas pagyrė moterį vardu Abigailė. Dėl ko ji nusipelnė tokių gražių žodžių ir kodėl mums verta sekti jos pavyzdžiu?

Su Abigaile Dovydas susipažino slapstydamasis nuo karaliaus Sauliaus. Moteris buvo ištekėjusi už turtuolio Nabalo. Savo didžiules gyvulių bandas šis ganė Judo pietuose esančiame kalvyne. Ten klajodamas Dovydas su savo vyrais tarsi siena sergėjo Nabalo bandas ir piemenis. Tad vėliau Dovydas per pasiuntinius pasiteiravo, ar tas žmogus negalėtų duoti kiek nors maisto (1 Sam 25:8, 15, 16). Toks prašymas tikrai nebuvo pernelyg didelis. Juk Nabalo labui Dovydas buvo padaręs daug gera.

Tačiau turtuolis padėti atsisakė ir šiurkščiais žodžiais įžeidė Dovydą. Nabalo vardas reiškia „kvailas“ ir tikrai atitiko jo būdą. Supykęs Dovydas išsiruošė nubausti šykštuolio už tokį neprotingą elgesį. Atsiimti turėjo ne tik Nabalas, bet ir visi kiti jo namuose gyvenantys vyrai (1 Sam 25:2–13, 21, 22).

Nuvokdama, kokią nelaimę gali užtraukti skubotas Dovydo sprendimas, Abigailė sukaupė drąsą ir išėjo su juo susitikti. Į būsimą Izraelio karalių ji kreipėsi labai pagarbiai ir padėjo jam suprasti, kad keršydamas jis gali susigadinti savo ryšį su Jehova. Be to, Dovydui ir jo vyrams parūpino apsčiai maisto. Tada Dovydas pripažino, kad Abigailę atsiuntė pats Jehova ir sulaikė jį nuo sunkios nuodėmės. Dovydas tarė moteriai: „Tebūna pagirta tavo sveika nuožiūra, ir palaiminta būk tu, sulaikiusi mane šiandien nuo kraujo kaltės“ (1 Sam 25:18, 19, 23–35).

Mes jokiu būdu nenorime būti kaip Nabalas – nedėkingi už mums padarytus gerus darbus. Pastebėję, kad ima klostytis negera situacija, darome visa, kad ją sušvelnintume. Laikomės tokios nuostatos kaip psalmininkas, Dievui sakęs: „Mokyk mane sveikos nuovokos ir pažinimo“ (Ps 119:66).

Jeigu elgsimės protingai ir nepristigsime sveikos nuovokos, žmonės tikriausiai tai pastebės. Galimas dalykas, mintyse ar net balsu jie kaip kadaise Dovydas ištars: „Tebūna pagirta tavo sveika nuožiūra.“