Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

Diosan sumankañapajja jaqejj amuyki ukat sipansa jukʼampiwa

Diosan sumankañapajja jaqejj amuyki ukat sipansa jukʼampiwa

Diosaw sumankañapjja churapjjätam, uka sumankañapasti jaqenakajj kuntï amuyki ukat sipansa jukʼampiwa. Uka sumankañaw chuymanakamsa amuyunakamsa [...] jarkʼaqapjjätam(FILI. 4:7).

CANCIÓN: 112, 58

1, 2. ¿Kunas Filipos markan Pablompir Silasampir pasäna? (Aka janankir dibujo uñjjattʼäta).

FILIPOS markanjj niyaw chika arumäjjäna. Pä misioneronakaw carcelan jistʼantatäsipki, jupanakajj Pablo, Silas satäpjjewa. Kayunakapajj mä ceporu achuntayata, jikhaninakapas jawqʼjatäsin wali usuta ukhamäpjjänwa (Hech. 16:23, 24). Uka urunakwa taqe ukanakajj pasäna. Akatjamatwa qhaturu qatatipjjäna ukhamat juchañchañataki. Issuyasinsti wal jawqʼjapjjarakïna (Hech. 16:16-22). Ukham jawqʼjatäñatakejj janiw juchanïpkänti. Pablojj romano jaqëtap laykojj leyinakarjam juzgatäñapänwa. *

2 Pablojj carcelankkasajj inas kunanakatï ukürojj paskäna ukanakat lupʼchïna. Filipos markankir jaqenakatsa lupʼirakpachänwa. Kawkïr markanakarutï visittʼkäna uka markanakanjja, mä sinagogajj utjapunirïnwa, ukanwa judionakajj Diosar adorapjjerïna. Ukampis Filipos markanjja, janiw mä sinagogas utjkänti. Ukatwa judionakajj marka anqäjjanaki mä jawir jakʼan tantachasipjjerïna (Hech. 16:13, 14). ¿Kunatsa mä sinagogajj jan utjkpachäna? Inas Diosar servir 10 judío chachanakajj uka markan jan utjkchïnti, mä sinagoga utjañapatakejj ukaw munasïna. Ukampis Filipos markan jakasirinakajja, romano jaqëpjjatap laykojj wali waliw tukupjjäna (Hech. 16:21). Ukatwa uka markankir jaqenakajj Pablompi Silasampejj janis romanöpkaspa ukham amuyapjjpachäna. Kunjjay amuyapjjchïna, uka paninejj janis juchanïpkchïnjja, carcelar jistʼantatäpjjänwa.

3. 1) ¿Kunatsa carcelar jistʼantapjjäna uk Pablojj janiw sum amuykänti sasajj kunatsa sissna? 2) ¿Kunsa Pablojj ukhaman uñjasisajj luräna?

3 Inas Pablojj kunas Filipos markan pasäna ukanakat lupʼirakchïna. Mä qhawqha phajjsinak nayrajja, Asia Menor cheqan Egeo sat qota khurkatankaskänwa. Ukanwa espíritu santojj yaqhep cheqanakan jan yatiyañapatak jarkʼäna. Yaqha cheqar sarañapatakis irpkaspa ukhamänwa (Hech. 16:6, 7). ¿Kawkirus irppachäna? Pablojj Troas markankaskäna ukhaw uk yatïna. Mä visionanwa mä chachajj jupar akham säna: “Macedoniar pastʼanim” sasa. Ukhaw kunsa Jehová Diosajj lurañap munäna uk Pablojj amuyäna, ukatwa Macedoniar jankʼak saräna (Hechos 16:8-10 liytʼañataki). Macedoniar puritapat janiw jay paskänti, ukhaw carcelar jistʼantapjjäna. ¿Kunatsa Jehová Diosajj uk pasañap jan jarkʼkpachäna? ¿Qhawqha tiempos ukan jistʼantatäpachäni? Janis uk sum amuykchïnjja, Diosar confiyaskakïnwa, llakimpis janirakiw aynachtʼkänti. Pablompi Silasampejj ‘oracionwa lurapjjäna, cantasaw Diosar jachʼañchapjjarakïna’ sasaw Bibliajj qhanañchi (Hech. 16:25). Pablorojj Diosan sumankañapaw jan sinti llakisiñatak yanaptʼäna.

4, 5. 1) ¿Kunansa Pablon sarnaqäwipajj jakäwisjamarakïspa? 2) ¿Kunjamsa Jehová Diosajj Pablor yanaptʼäna?

4 ¿Jiwasajj Pabljam wali llakita uñjasirakirïtanti? Mä amtar puriñatakejj inas Jehová Diosar yanaptʼap maytʼasisajj espíritu santos irpkistaspa ukham amuyirïstan. Ukampis qhepatjja, inas kunayman jan waltʼäwinakan uñjasstan, jan ukajj jakäwisas mayjtʼawayjjarakchi (Ecl. 9:11). Ukhamïpanjja, ‘¿kunatsa Jehová Diosajj ukanak pasañap jan jarkʼkpacha?’ sasin inas jisktʼassna. Ukhamajj ¿kunas Jehová Diosar confiyas aguantaskakiñatak yanaptʼistaspa? Ukatakejj Pablompit Silasampit parltʼaskakiñäni.

5 Jupanakajj cantasa Diosar jachʼañchasipkän ukhajja, nayraqatajj mä akatjamatwa jachʼa terremotojj sartäna, carcelan punkunakapas jistʼartänwa cadenanakas taqenitwa jarartarakïna. Uk uñjasajja, cárcel uñjirejj jupa pachpaw jiwayasiñ munjjäna, ukampis Pablow jarktʼäna. Ukatjja, cárcel uñjirimpi familiapampejj bautisasipjjänwa. Qhanjtanjjepanjja, magistradonakajj (jachʼa juezanaka) Pablompir Silasampir carcelat apsuñapatakiw guardianakar khitapjjäna, ukhamat Filipos markat sumak sarjjapjjañapataki. Pablompi Silasampejj romano jaqëpjjänwa, uk yatisajj magistradonak pachpaw markat sarjjapjjañapatak irpapjjäna. Ukampis janïr uka markat sarkasajja, Pablompi Silasampejj jichhak bautisat Lidiampi jikisiñwa munapjjäna. Jilat kullakanakar uñjasajj chʼamañchtʼapjjarakïnwa (Hech. 16:26-40). Mä jukʼa tiemponakwa taqe ukanakajj mayjtʼäna.

‘JAQENAKAN AMUYUNAKAPAT SIPANSA JUKʼAMPIWA’

6. ¿Kunanakatsa aka yatichäwin yatjjataskañäni?

6 ¿Kunsa Pablon sarnaqäwipat yateqsna? Jan suykayätan ukanakwa Jehová Diosajj luraspa, ukhamajj llakinakan uñjasktan ukhajj janiw sinti llakisiñasäkiti. Pablojj uk sum yateqpachäna. ¿Kunatsa ukham sistanjja? Filipos markankir jilat kullakanakar qellqkäna ukhajja, jan sinti llakisiñata, Diosan sumankañapatwa parläna. Aka yatichäwinjja, kunsa Pablojj Filipenses 4:6, 7 (liytʼañataki) textorjamajj säna ukwa nayraqat yatjjataskañäni. Tukuyarusti, kunjamsa ‘Diosan sumankañapajj’ Jehová Diosar confiyas aguantaskakiñatak yanaptʼistaspa ukwa yatjjatarakiñäni.

7. 1) ¿Kunsa Pablojj Filipos markankir jilat kullakanakar yatichañ munpachäna? 2) ¿Kunsa jiwasajj yateqsna?

7 Filipos markankir jilat kullakanakajj ¿kunsa Pablon cartap liytʼasajj amuyapjjäna? Kunatï Pablompir Silasampir paskäna ukwa amtapjjpachäna, Jehová Diosajj kunjamsa jupanakar yanaptʼäna uksa amtapjjarakpachänwa. ¿Kunsa Pablojj jupanakar yatichañ munpachäna? Janiw sinti llakisipjjañapäkänti, Diosan sumankañap katoqañatakejj Diosaruw mayisipjjañapäna, uk yateqapjjañapwa Pablojj munäna. Diosan sumankañapajja, “jaqenakajj kuntï amuyki ukat sipansa jukʼampiwa” sasaw säna. ¿Ukajj kamsañs muni? Yaqhep Biblianakanjja akham siwa: “Taqe kuntejj jaqejj amuytʼkaspas ukat jukʼamp jachʼawa”, “kunatejj taqe amuytʼañar atipkipki ukawa” sasa. Ukhamajj ‘Diosan sumankañapajj’ kuntï amuyktan ukat sipansa jukʼamp jilankiwa sañwa Pablojj munaskäna. ¿Kunsa ukat yateqsna? Awisajj mä jan waltʼäwejj janis jiwasatak askichañjamäkchinejja, Jehová Diosajj askichaspawa. Kuntï jan suyktan ukanakwa luraspa (2 Pedro 2:9 liytʼañataki).

8, 9. 1) Pablojj Filipos markan walsa tʼaqeskchïnjja, ¿kunatakis ukajj yanaptʼäna? 2) ¿Kunatsa Filipos markankir jilat kullakanakajj Pablon cartapar confiyapjjäna?

8 Filipos markankir jilat kullakanakajja, kunanaktï Jehová Diosajj uka tunka maranakan jupanak layku lurkatayna ukanak amtasajj wal chʼamañchasipjjpachäna. Kuntï Pablojj qellqkatayna ukajj cheqapunïnwa. Jehová Diosajj janis jan walinakat jarkʼaqkchïnjja, ukajj ‘suma yatiyäwinak yatiyasiñapataki leyinakarjam arjjatañsa sum uttʼayañsa wal yanaptʼäna’ (Fili. 1:7). Filipos markankir juezanakajja, markapan cristiano congregacionajj utjkäna uka contra kun lurañatakis nayraqatajj sum amuytʼasipjjañapänwa. Pablojj romano jaqëtwa sasin satapatwa Lucasajj uka markar quedaspachäna, ukhamat Pablompi Silasampi sarjjepan machaq jilat kullakanakar chʼamañchtʼañataki.

9 Filipos markankir jilat kullakanakajj Pablon tʼaqesitap sum yatipjjäna, ukwa cartap liytʼasajj amtapjjäna. Jupajj kunayman tʼaqesiyatas uñjaskchïnjja, ‘Diosan sumankañapaw’ jan sinti llakisiñatak yanaptʼäna. Uka carta qellqkäna ukhajja, Pablojj Roma markanwa utapan carcelanjam llawintatäskäna. Ukhamäkchïnsa janiw llakimpi aynachtʼkänti (Fili. 1:12-14; 4:7, 11, 22).

“JAN JUMANAKAJJ KUNATSA LLAKISIPJJAMTI”

10, 11. 1) ¿Wali llakitäktan ukhajj kunsa lurañasa? 2) ¿Jehová Diosajj kunjamsa yanaptʼistaspa?

10 ¿Kunsa jan sinti llakisiñatakisa ‘Diosan sumankañap’ jiwasan utjañapatakis lurañasa? Kuntï Pablojj Filipos markankir jilat kullakanakar siskäna ukaw yanaptʼistaspa, jan sinti llakisiñatakejj Diosar mayisiñasawa. Ukhamajj wali llakitäkañäni ukhajja orasiñasapuniwa (1 Pedro 5:6, 7 liytʼañataki). Taqe chuymaw Jehová Diosar mayisiñasa, Jupajj jiwasat wal llakisi. Kuna bendicionanaktï churkistu ukanakatsa, yuspärañasarakiwa. Diosajja, “taqe kunanaktï mayktan jan ukajj amuyktan ukanakat sipansa jukʼampinakwa luraspa” uk amtañajj Jupar jukʼamp confiyañatakiw yanaptʼistani (Efe. 3:20).

11 Kunjamtï Jehová Diosajj Pablompir Silasampir Filipos markan yanaptʼkänjja, ukhamarakiw Diosajj jiwasar yanaptʼistaspa. Inas muspharkañanak jan lurkchiniti, ukampis horasaparuw yanaptʼistani (1 Cor. 10:13). Cheqas Diosaw yanaptʼaskitani sasajj janiw ukhamak suyañasäkiti, jan ukasti kuntï mayktan ukarjamaw lurañasa (Rom. 12:11). Ukhamatwa cheqapun yanaptʼa munatas uñachtʼayañäni, Jehová Diosas chʼamachasitasjja bendisirakiniwa. Kuntï mayktan ukat sipans jukʼampwa yanaptʼistaspa, uk amtañasapuniwa. Awisajj jan suyktan ukanak lurasaw yanaptʼarakistaspa. Kunjamsa Diosajj nayra tiempon servirinakapar yanaptʼäna uk jichhajj uñjañäni, ukaw Jupar jukʼamp confiyañatak yanaptʼistani.

KUNTÏ JAN SUYAPKÄNA UKANAKWA DIOSAJJ LURÄNA

12. 1) Senaquerib reyejj Jerusalén marka katuntasiñ munkäna ukhajja, ¿kunsa Ezequiasajj luräna? 2) ¿Jehová Diosajj kuntï lurkäna ukajj kunsa yatichistu?

12 Jehová Diosajja kuntï jan suyapkäna ukanak lurasaw nayra servirinakapar yanaptʼäna, ukwa Bibliajj qhanañchi. Sañäni, Ezequiasajj reyïkäna ukhajja, asirionakan Senaquerib reyipajj Judá markar mantasaw taqe markanakap katuntasïna, Jerusalén markakwa jan katuntaskänti (2 Rey. 18:1-3, 13). Uka qhepatjja, Senaquerib reyejj Jerusalén marka katuntañwa amtarakïna. Uk yatisajj ¿kunsa Ezequías reyejj luräna? Jehová Diosaruw mayisïna, Isaías profetarus yanaptʼa mayirakïnwa (2 Rey. 19:5, 15-20). Kuntï lurirjamäkäna uksa lurarakïnwa, Senaquerib reyejj impuesto pagañap maykäna ukjja pagänwa (2 Rey. 18:14, 15). Tiempompejja, asirionakajj muyuntapkani ukhajj markapan jan tʼaqesiñapatakis wakichtʼarakïnwa (2 Cró. 32:2-4). ¿Kunjamsa Jehová Diosajj yanaptʼäna? Mä angelaparuw khitanïna, uka angelajj mä arumanakwa Senaquerib reyin 185.000 soldadonakapar jiwarayäna. Ezequías reyejj janiw ukham pasañap suykänti (2 Rey. 19:35).

¿Kunsa Josear kunatï paskäna ukat yateqsna? (Gén. 41:42). (Párrafo 13).

13. 1) ¿Kunsa Josear kunatï paskäna ukat yateqsna? 2) ¿Kun pasañapsa Sara warmejj jan suykpachäna?

13 Jichhajj Jacob chachan José yoqapat parltʼarakiñäni. Joseajj carcelankkasajj janiw Egipto marka apnaqerïñ suykpachänti, apnaqjjäna ukhajj Faraonakiw jupat jukʼamp munañanïna. Familiapan jan manqʼat jiwañapatak yanaptʼañsa janirakiw suykpachänti (Gén. 40:15; 41:39-43; 50:20). Jehová Diosajj kuntï Joseajj jan suykäna ukat sipans jukʼampwa luräna. Sara warmit parltʼarakiñäni, jupajj Josean awkipan awichapänwa. Wali chuymanëjjasajj Jehová Diosan yanaptʼapampi wawanïñ janiw suykpachänti, uywatapan wawapar uywasiñakwa suypachäna. Isaac wawapan nasiñapsa, janiw Sarajj suykpachänti (Gén. 21:1-3, 6, 7).

14. ¿Jehová Diosajj yanaptʼapunistaniw sasajj kunatsa confiysna?

14 Diosajj Paraíso janïr purinkipan taqe jan walinak chhaqtayañapsa, milagro lurañapsa janiw suyktanti. Ni musparkañ milagronak lurasin jiwasar yanaptʼañapsa suyktanti. Ukampis kunjamsa nayra servirinakapar yanaptʼäna uk yattanwa. Jehová Diosajj jichhakamas pachpakïskiwa (Isaías 43:10-13 liytʼañataki). Ukaw Jupar jukʼampi confiyañatak yanaptʼistu. Kuntï amtap phoqañatakejj wakiski uk lurañasatakis chʼam churarakistaniwa (2 Cor. 4:7-9). ¿Kunsa Ezequías, José, Sara jupanakat yateqsna? Jehová Diosar jan jitheqtasa serviñäni ukhajja, jan walinakar atipjañatakejj yanaptʼistaniwa.

Jehová Diosar jan jitheqtasa serviñäni ukhajja, jan walinakar atipjañatakejj yanaptʼistaniwa

15. 1) ¿Kunas ‘Diosan sumankañapa’ jiwasan utjañapatakejj yanaptʼistaspa? 2) ¿Kunas Jehová Diosan amigopäñatakejj yanaptʼistu?

15 Jan waltʼäwinakan uñjasktan ukhajja, ‘Diosan sumankañapa’ jiwasan utjañapatakejj ¿kunas yanaptʼistaspa? Jehová Diosamp sum apasiñatakiw chʼamachasiñasa. ‘Cristo Jesusan jiwatapatwa’ Diosan amigopäsna. Jesusajj juchampit jiwañampit kutsuyawaykistu ukajj Diosan yaqha musparkañ milagropawa. Ukhamatwa Diosajj juchanakas perdonistu, ukaw suma conciencianïñatakisa, Diosan amigopäñatakis yanaptʼistu (Juan 14:6; Sant. 4:8; 1 Ped. 3:21).

CHUYMANAKAMSA AMUYUNAKAMSA JARKʼAQANIWA

16. ¿Kunjamsa ‘Diosan sumankañapajj’ jarkʼaqestu? Uk qhanañchtʼam.

16 ¿Kunjamsa ‘Diosan sumankañapajj’ yanaptʼistu? Bibliajj akham siwa: “Uka sumankañaw chuymanakamsa amuyunakamsa Cristo Jesús taypejj jarkʼaqapjjätam” sasa (Fili. 4:7). Griego arunjja, “jarkʼaqapjjätam” siski uka arjja, nayra tiempon kunjamsa soldadonakajj markanakar jarkʼaqapjjerïna ukat parlañatakiw militaranakajj apnaqapjjerïna. Filipos markajj soldadonakampi jarkʼaqatänwa. Ukatwa uka markankirinakajj jan kunatsa llakisipkänti. ‘Diosan sumankañapajj’ uka soldadonakjamaw amuyussa chuymassa jarkʼaqestu. Cheqas Jehová Diosajj wali sum uñjistu sum jakasiñaswa munaraki (1 Ped. 5:10). Uk yatiñaw jan llakisiñatakisa jan ajjsarañatakis yanaptʼistani, mä arunjja ‘jarkʼaqestani’.

17. Jehová Diosaw wali tʼaqesiñ tiempon yanaptʼitani sasin confiyañatakejj ¿kunas yanaptʼistu?

17 Akat mä jukʼarojj “wali tʼaqesiñ tiempow jutani, akapachan qalltapat jichhakamajj janipuniw ukham tʼaqesiñajj utjkänti” (Mat. 24:21, 22). Kunay sapa maynir paschistani uk janiw yatktanti, ukampis janiw uka toqet sinti llakisiñasäkiti. Kunjjay Jehová Diosajj jiwasar arjjatañatak lurchini uk janiw yatktanti, ukampis kunjam Diosäkiti uk yattanwa. Nayrajj kunjamsa servirinakapar yanaptʼäna uk yatjjatasajja, Diosajj kun lurañtï amtki uk phoqapuniwa sasaw taqe chuyma confiysna. Awisajj kuntï jan suykayätan ukanakwa luraspa. Diosajj yanaptʼkistu ukhajja, ‘sumankañapajj jaqenakajj kuntï amuyki ukat sipansa jukʼampïtap’ amuyañatakiw yanaptʼistu.

^ Párrafo 1 Amuyatajja, Silas chachajj romano jaqerakïpachänwa (Hech. 16:37).