1, 2. a) Kuo šiandieną galime džiaugtis? b) Kas šiomis paskutinėmis dienomis gali drumsti mūsų ramybę? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

VISI norime, kad mūsų gyvenime būtų kuo mažiau rūpesčių ir įtampos. Kokie dėkingi esame Jehovai už jo teikiamą vidinę ramybę, kuri sergėja mūsų protą ir širdį nuo perdėto nerimavimo! (Fil 4:6, 7) Būdami pasiaukoję Dievo tarnai, mes taip pat džiaugiamės taika ir gerais santykiais su juo (Rom 5:1).

² Tačiau Jehovos nustatytas visiškos ramybės ir taikos metas dar neatėjo. Šiomis paskutinėmis dienomis tiek daug dalykų gali kelti mums nerimą. Apstu vaidingų žmonių, todėl pasaulyje nesiliauja visokie konfliktai (2 Tim 3:1–4). Turime grumtis su Šėtonu, atmesti jo skleidžiamus neteisingus mokymus (2 Kor 10:4, 5). Bet turbūt labiausiai ramybę gali trikdyti namiškių priešiškumas mūsų tikėjimui. Galbūt jie mus pašiepia, kaltina, kad ardome šeimą, gal net grasina mūsų išsižadėti, jei nesiliausime garbinti Jehovos. Ką tokiais  atvejais svarbu prisiminti? Ir ką galėtume daryti, kad neprarastume ramybės ir liktume ištikimi Dievui?

3, 4. a) Kaip Jėzaus mokymas žmones gali paveikti? b) Kada gali būti ypač sunku sekti Jėzumi?

³ Jėzus žinojo, kad jo mokymai žmones padalys ir kad tie, kas nuspręs juo sekti, patirs priešiškumą ir turės nepristigti drąsos. Toks priešiškumas gali kilti net šeimoje ir sugadinti gerus tarpusavio santykius. Jėzus sakė: „Nemanykite, kad atėjau nešti žemei ramybės. Atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. Atėjau supriešinti žmogaus su jo tėvu, dukters su motina ir jaunamartės su anyta. Žmogaus priešais taps jo namiškiai“ (Mt 10:34–36).

⁴ Sakydamas „nemanykite, kad atėjau nešti [...] ramybės“, Jėzus leido klausytojams suprasti, kokios gali būti pasekmės tapus jo sekėjais. Jėzaus siekis, žinoma, buvo ne šeimas ardyti, o skelbti tiesą apie Dievą (Jn 18:37). Vis dėlto jo žinia žmones gali supriešinti. Mokiniai turėjo žinoti, kad tvirtai laikytis Kristaus mokymų ne visuomet bus lengva, ypač jeigu tiesos nepriims artimi draugai ar šeimynykščiai.

5. Ką teko patirti kai kuriems Jėzaus sekėjams?

⁵ Pasak Jėzaus, jo sekėjai turi būti pasiruošę patirti visokių kančių, įskaitant ir šeimos narių priešiškumą (Mt 10:38). Kai kuriems, kad parodytų esą verti Kristaus, teko ištverti namiškių pajuoką ar net būti visai jų atstumtiems. Tačiau tokie krikščionys laimėjo nepalyginti daugiau nei prarado. (Perskaityk Morkaus 10:29, 30.)

6. Ką svarbu atminti, jei artimieji priešinasi mūsų tikėjimui?

⁶ Net jeigu artimieji ar giminaičiai priešinasi mūsų tikėjimui, mes vis tiek juos mylime. Tačiau svarbu atminti, kad labiausiai turime mylėti Dievą ir Kristų (Mt 10:37). Taip pat nepamirškime, jog prisirišimu prie namiškių gali pasinaudoti Šėtonas, siekdamas palaužti mūsų ištikimybę Jehovai. Dabar aptarkime, kokių nelengvų situacijų šeimoje gali susiklostyti ir kas padėtų mums ištverti.

7. Ko turėtum nepamiršti, jei tavo sutuoktinis netarnauja Jehovai?

⁷ Biblija perspėja, kad tie, kas susituoks, „turės kūno vargų“ (1 Kor 7:28). Jeigu tavo sutuoktinis negarbina Jehovos, tokių vargų ir įtampos tikriausiai bus dar daugiau. Tačiau stenkis į tokią situaciją žiūrėti kaip Dievas. Tai, kad tavo sutuoktinis šiuo metu nenori sekti Kristumi, nėra pakankamai svari priežastis nuo jo atsiskirti ar apskritai išsituokti (1 Kor 7:12–16). Net jeigu vyras ir nesistengia ugdyti namiškių dvasingumo, jis vis tiek yra šeimos galva ir turi būti gerbiamas. Netikinti žmona irgi nusipelno krikščionio vyro meilės ir švelnaus rūpinimosi (Ef 5:22, 23, 28, 29).

8. Apie ką verta pamąstyti, jei sutuoktinis bando apriboti tavo dievatarnystę?

⁸ O ką daryti, jei sutuoktinis kaip nors bando apriboti tavo dievatarnystę? Štai vienai sesei vyras leido eiti į tarnybą tik tam tikromis savaitės dienomis. Jei taip atsitiktų ir tau, pamąstyk: „Ar mano sutuoktinis reikalauja, kad išvis nustočiau garbinti Dievą? Jei ne, gal galėčiau nusileisti?“ Supratingumas ir nuolaidumas  padės tau išvengti bereikalingų šeimyninių barnių (Fil 4:5).

9. Kaip krikščionis gali mokyti savo vaikus gerbti netikintį tėtį ar mamą?

⁹ Jei tavo antroji pusė negarbina Jehovos, gali būti ypač sunku tinkamai auklėti vaikus. Pavyzdžiui, būtina juos mokyti paklusti Biblijos priesakui „gerbk savo tėvą ir motiną“ (Ef 6:1–3). Tačiau kaip tada, jeigu tavo sutuoktinis nesilaiko Biblijoje išdėstytų aukštų elgesio normų? Vaikams rodysi gerą pavyzdį, jei pats gerbsi savo antrąją pusę. Pastebėk gražias jo arba jos savybes, pasakyk, už ką esi dėkingas. Vaikams girdint nekalbėk apie sutuoktinį neigiamai. Paaiškink jiems, kad kiekvienas žmogus pats renkasi, tarnaus Jehovai ar ne. Jeigu mokysi vaikus elgtis pagarbiai, geras jų elgesys gal net patrauks netikintį tėtį ar mamą prie teisingo tikėjimo.

10. Kaip krikščionis gali mokyti savo vaikus Biblijos tiesų, jeigu jo antroji pusė netarnauja Jehovai?

¹⁰ Kartais sutuoktinis galbūt norės, kad vaikai švęstų pagoniškos kilmės šventes ar būtų mokomi klaidingų religinių doktrinų. Kai kurie vyrai gal draudžia žmonai mokyti vaikus iš Biblijos. Bet krikščionė žmona vis tiek kaip įmanydama stengsis diegti atžaloms Biblijos tiesą (Apd 16:1; 2 Tim 3:14, 15). Tarkim, vyras gali neleisti jai vesti nepilnamečiams vaikams Biblijos studijų ar imti juos į sueigas. Žmona, suprantama, gerbs vyro sprendimą, tačiau naudosis kiekviena proga kalbėti su vaikais apie savo tikėjimą. Šitaip atžalas  ji mokys apie Jehovą ir skiepys jiems dorovines vertybes (Apd 4:19, 20). Aišku, galiausiai vaikai patys turės nuspręsti, ar tarnaus Jehovai (Įst 30:19, 20). *

11. Dėl ko tarp krikščionio ir jo giminaičių gali rastis nesutarimų?

¹¹ Pradėję studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais, galbūt iškart neėmėme pasakoti apie tai visiems giminaičiams. Bet laikui bėgant mūsų tikėjimas augo ir supratome turį atvirai kalbėti apie savo įsitikinimus (Mk 8:38). Jeigu dėl tavo tvirtos pozicijos tarp tavęs ir giminaičių radosi nesutarimų, atkreipk dėmesį į toliau pateiktus patarimus. Pamąstyk, ką konkrečiai galėtum daryti, kad palaikytum su artimaisiais taiką ir sykiu liktum ištikimas Jehovai.

12. a) Kodėl giminaičiai gali priešintis mūsų tikėjimui? b) Ką tokiu atveju turėtume daryti?

¹² Stenkis savo giminaičius suprasti. Mes, be abejo, labai džiaugiamės žinodami tiesą iš Biblijos. Tačiau mūsų giminaičiams galbūt atrodo, kad mus kas nors apgavo ar įtraukė į kokią sektą. Kadangi nebešvenčiame su jais švenčių, giminės gali pamanyti, kad jų nebemylime. Jie gal net baiminasi, kad užsitrauksime Dievo nemalonę ir po mirties sulauksime jo bausmės. Stenkis įsiklausyti į jų žodžius ir suprasti, kas jiems kelia nerimą (Pat 20:5). Apaštalas Paulius norėjo įsijausti į kiekvieno žmogaus padėtį, kad galėtų patraukliai pateikti gerąją naujieną. Toks požiūris labai padės ir mums (1 Kor 9:19–23).

13. Kaip turėtume kalbėti su giminaičiais, netarnaujančiais Jehovai?

¹³ Kalbėk su jais maloniai. Biblijoje sakoma: „Jūsų kalba visada tebūna maloni“ (Kol 4:6). Prašykime Jehovos, kad duotų savo šventosios dvasios ir kad mums kalbant su giminaičiais padėtų rodyti savybes, sudarančias tos dvasios vaisių. Nesistenkime užginčyti kiekvieno klaidingo jų įsitikinimo. Jeigu jie savo žodžiais ar poelgiais mus užgautų, sekime apaštalų pavyzdžiu. Paulius rašė: „Įžeidinėjami mes laiminame, persekiojami kantriai ištveriame, šmeižiami atsakome maloniai“ (1 Kor 4:12, 13).

14. Kodėl verta su artimaisiais elgtis gražiai?

¹⁴ Pavyzdingai elkis. Maloniai kalbėti su priešiškais giminaičiais, žinoma, labai svarbu. Bet dar daugiau galime pasiekti savo gražiu elgesiu. (Perskaityk 1 Petro 3:1, 2, 16.) Mūsų pavyzdys turi byloti, kad Jehovos liudytojų šeimos yra tvirtos, kad jie gerai rūpinasi vaikais, yra sąžiningi, dori ir džiaugiasi prasmingu gyvenimu. Net jeigu mūsų artimieji niekad netaptų Jehovos garbintojais, galime būti laimingi dėl to, kad savo ištikimybe džiuginame Jehovą.

15. Kaip, bendraudami su artimaisiais, galėtume parodyti įžvalgą?

¹⁵ Būk įžvalgus. Stenkis įžvelgti, kas galėtų sukelti konfliktą, ir nuspręsk, kaip tokiu atveju elgsiesi (Pat 12:16, 23). Mūsų sesė iš Australijos pasakoja: „Mano uošvis aršiai priešinosi tiesai. Kaskart prieš susiskambindami su juo, mudu su vyru prašydavome Jehovą, kad padėtų į piktus jo žodžius neatsakyti tuo pačiu. Pagalvodavome, apie ką galėtume kalbėti, kad pašnekesys būtų draugiškas. Ilgi pokalbiai paprastai virsdavo karštomis  diskusijomis apie religiją, todėl iš anksto nutardavome, kiek laiko su juo bendrausime.“

16. Ką turėtum atminti, jei, kilus nesutarimams su artimaisiais, jautiesi kaltas?

¹⁶ Suprantama, visiškai išvengti nesutarimų su kito tikėjimo ar netikinčiais giminaičiais turbūt nepavyks. Tokiems nesutarimams iškilus, gali apimti kaltės jausmas, nes savo artimuosius juk myli ir nori būti jiems geras. Jeigu taip jautiesi, atmink, kad meilė Jehovai turi būti stipresnė už meilę šeimos nariams. Tvirta tavo pozicija net gali padėti jiems suvokti, kaip svarbu yra tarnauti Dievui ir laikytis Biblijos mokymų. Bet kad ir kaip būtų, nepamiršk, jog negali priversti kitų pamilti tiesos. Tavo gyvenimas tebyloja, kad laikytis Jehovos nurodymų iš tiesų verta. Kaip tau, taip ir jiems Dievas duoda galimybę patiems rinktis, kuriuo keliu eiti (Iz 48:17, 18).

17, 18. Kas padės ištverti skausmą, kai šeimos narys palieka Jehovą?

¹⁷ Kai šeimos narys atskiriamas ar pats atsiskiria nuo bendruomenės, širdį tarsi kalavijas perveria. Kaip galėtum ištverti tokį skausmą?

¹⁸ Laikykis gerų dvasinės veiklos įpročių. Kad išlaikytum tikėjimą stiprų, kasdien skaityk Bibliją, ruoškis bendruomenės sueigoms ir jose dalyvauk, užsiimk evangelizacija ir prašyk Jehovą jėgų ištverti (Jud 20, 21). O ką daryti, jeigu jauti, kad tarnyba Dievui neteikia džiaugsmo, kad viską darai tik iš pareigos? Nepasiduok! Laikydamasis gerų dvasinės veiklos įpročių, gebėsi suvaldyti savo mintis ir jausmus. Prisimink, ką patyrė 73-ios psalmės rašytojas. Vienu metu jis buvo pasidavęs neteisingam mąstymui ir tai drumstė jo ramybę. Bet požiūrį jis pakeitė, kai įžengė į Dievo šventovę (Ps 73:16, 17). Ištikimai tarnaudamas Jehovai tu irgi nepasiduosi žlugdančioms mintims.

19. Kaip galime parodyti pagarbą Jehovos drausminimui?

¹⁹ Gerbk Jehovos drausminimą. Nors iš pradžių Jehovos auklyba gali būti skausminga, ilgainiui tiek pačiam nusidėjėliui, tiek visai bendruomenei ji išeina tik į gera. (Perskaityk Hebrajams 12:11.) Jehova antai liepia nebebendrauti su neatgailaujančiu nuodėmiautoju (1 Kor 5:11–13). Kad ir kaip skaudėtų širdį, privalome vengti bendravimo su atskirtu šeimos nariu, įskaitant pokalbius telefonu, susirašinėjimą laiškais, žinutėmis ar socialiniuose tinkluose.

20. Kuo galime viltis?

²⁰ Neprarask vilties. Meilė „viskuo viliasi“, taip pat ir tuo, kad palikęs Jehovą asmuo sugrįš atgal (1 Kor 13:7). Jei matai, kad atskirtas artimasis ima keisti savo požiūrį, melskis, kad skaitydamas Bibliją jis įgautų jėgų ir atsilieptų į Jehovos kvietimą „sugrįžk pas mane“ (Iz 44:22).

21. Ką turėtum daryti, jei šeimos nariai priešinasi tavo tikėjimui?

²¹ Jėzus sakė, kad jeigu prie kurio nors žmogaus būsime prisirišę labiau negu prie jo, nebūsime jo verti. Jis buvo tikras, kad mokiniai nepasiduos šeimynykščių spaudimui ir liks jam ištikimi. Jeigu dėl to, kad seki Kristumi, „kalavijas“ atėjo ir į tavo namus, pasitikėk Dievu ir prašyk jo padėti sunkumus pakelti (Iz 41:10, 13). Būk laimingas žinodamas, kad Jehova ir Jėzus tavimi džiaugiasi ir už ištikimybę tave apdovanos.