Skip to content

Skip to table of contents

“Lau Diba . . . Do Ia Toreisi Lou”

“Lau Diba . . . Do Ia Toreisi Lou”

“Iseda turana Lasaro be ia mahuta noho, to unuseni do lau lao bona ia do lau hanogaia.”​IOA. 11:11.

ANE: 142, 129

1. Mareta ia diba momokani iena tadikaka dekenai dahaka do ia vara? (Laulau ginigunana herevalaia.)

IESU ena turana namona bona hahediba tauna, Mareta, be ia taitai noho. Iena tadikaka, Lasaro, be ia mase. Gau ta ese iena lalohisihisi ia haorea diba, a? Oibe. Iesu ese ia hamaoroa: “Emu tadikaka do ia toreisi lou.” Ena be unai ese Mareta ena lalohisihisi ia haorea lasi, to Iesu ena hereva ia abia dae. Ia gwau: “Lau diba dina gabediai do ia toreisi lou.” (Ioa. 11:20-24) Ia diba momokani vaira nega ai unai do ia vara. Bena Iesu ese hoa karana ta ia karaia. Ia ese unai dina ai Lasaro be mase amo ia hatorea isi lou.

2. Dahaka dainai Mareta ese ia abia dae helarona oi abia dae?

2 Namo lasi ita laloa Iesu o ena Tamana ese hari ita totona unai bamona hoa karana do ia karaia. To Mareta bamona, oi abia dae momokani vaira nega ai emu lalokau tauna be do ia toreisi lou, a? Reana ia be emu adavana, sinana, tamana, eiava tubuna. Eiava emu natuna ta ia mase dainai oi lalohisihisi noho. Bona oi ura dikadika ia oi rosia, ia ida oi herevahereva, bona kiri hebou. Ita moale, badina Mareta bamona, ita gwau diba: ‘Lau diba egu lalokau tauna be do ia toreisi lou.’ To, Keristani taudia ta ta ese unai helaro idia abia dae ena badina idia lalohadailaia be namo.

3, 4. Iesu ese ia karaia karana ese edena dala ai Mareta ena abidadama ia hagoadaia?

3 Mareta be Ierusalema kahirakahira ia noho, unai dainai Galilea ena taoni, Naina, kahirakahira ai Iesu ese vabu ta ena natuna ia hatorea isi lou neganai, reana unai ia itaia lasi. To, reana sivarai ia kamonai. Iesu ese Iairo ena natuna kekeni be mase amo ia hatorea isi lou danu. Kekeni ena ruma dekenai idia noho taudia ibounai be “idia diba kekeni ia mase vadaeni.” To, Iesu ese iena imana ia dogoatao bona ia gwau: “Kekeni e, oi toreisi!” Bona maoromaoro ia toreisi. (Luka 7:11-17; 8:41, 42, 49-55) Mareta bona ena taihuna, Maria, idia diba Iesu be gorere taudia ia hanamoa diba. Unai dainai idia laloa bema unai nega ai Iesu ia noho, Lasaro be do ia mase lasi. To hari Iesu ena turana namona ia mase dainai, dahaka do ia vara? Mareta ia gwau Lasaro be vaira nega ai o “dina gabediai” do ia toreisi lou. Dahaka dainai unai ia abia dae? Bona dahaka dainai oi abia dae vaira nega ai, mase taudia do idia toreisi lou, emu lalokau taudia danu?

4 Badina namodia dainai toreisi lou helarona oi abia dae diba. Unai badina haida ita herevalaia neganai, reana Baibel ese toreisi lou totona ia gwauraia gaudia haida ese emu abidadama do idia hagoadaia bona do oi abia dae momokani emu lalokau tauna do oi itaia lou.

ISEDA HELARO IDIA HAGOADAIA GAUDIA!

5. Dahaka dainai Mareta ia abia dae Lasaro be do ia toreisi lou?

5 Mareta be ia gwau lasi: ‘Lau ura egu tadikaka be do ia toreisi lou.’ To ia gwau: “Lau diba . . . do ia toreisi lou.” Mareta be toreisi lou ia abia dae, badina guna idia vara hoa karadia edia sivarai ia kamonai. Ia matamata neganai, unai sivaraidia be ena ruma ai bona sinagoga ai ia kamonai. Reana oi ese Baibel lalonai idia noho sivarai toi oi laloatao.

6. Elia be edena hoa karana ia karaia?

6 Iehova ese ena peroveta tauna, Elia, dekenai siahu ia henia hoa karadia do ia karaia neganai, toreisi lou ginigunana ia vara. Poinikia ena taoni ta, Sarepata ai, ia ogogami vabu ta ese peroveta tauna dekenai heabidae karana ia hahedinaraia. Bena Dirava ese hoa karana ta ia karaia, vabu ena paraoa bona oela be ia ore lasi, unai amo ia bona ena natuna mero be idia mase lasi. (1 Kin. 17:8-16) Gabeai, ena natuna ia gorere bona ia mase. Bona Elia ese ia durua. Elia ese mase tauanina ia dogoatao, bona ia guriguri: “Dirava e, inai mero do oi hamauria lou!” Bona unai ia vara! Dirava ese Elia ena noinoi ia kamonai, bona mero be ia mauri lou. Baibel lalonai, unai be toreisi lou ginigunana. (1 King Taudia 17:17-24 duahia.) Bona Mareta be unai sivarai ia kamonai.

7, 8. (a) Elisaia ese ia karaia hoa karana herevalaia. (b) Elisaia ese ia karaia hoa karana amo Iehova dekenai dahaka ita diba?

7 Baibel ese ia herevalaia toreisi lou iharuana be Elia ena gabu ia abia tauna ese ia karaia, unai be peroveta tauna Elisaia. Suneme hanuana ai, Israela hahine ta be Elisaia dekenai heabidae karana ia hahedinaraia. Unai peroveta tauna amo Dirava ese unai hahine bona ena adavana burukana ia hanamoa bona natuna ta idia havaraia. Lagani haida murinai, edia natuna mero ia mase. Mani iena sinana ese ia mamia hisihisina oi laloa. Iena adavana amo gwaumaoro ia abia murinai, kilomita 30 bamona ia laolao, Karamele Ororona ai Elisaia ia itaia totona. Peroveta tauna ese ena durua tauna, Gehasi, be Suneme dekenai ia siaia lao guna. To Gehasi ese unai mero ia hamauria lou diba lasi. Daudau lasi, unai mero ena sinana bona Elisaia idia ginidae.​—⁠2 Kin. 4:8-31.

8 Bena Elisaia be mase tauanina ia noho daiutuna lalonai ia vareai bona ia guriguri. Hoa dalanai, ia mase merona be ia mauri lou, bona ena sinana ese ia itaia neganai, ia moale bada! (2 King Taudia 4:32-37 duahia.) Reana ia ese guna ia gabani hahinena, Hana, ena guriguri ia laloatao. Hana ese Samuela be dubu helaga dekenai ia abia lao neganai, ia guriguri: “Lohiabada ese . . . taunimanima momo, be mase taudia edia gabu dekenai ia siaia diho, bona ia ese idia ia hatorea isi, idia mauri lou.” (1 Sam. 2:6) Suneme hanuana ai, Dirava ese unai mero ia hatorea isi lou neganai, ia hahedinaraia ia be mai ena siahu mase taudia ia hatorea isi lou totona.

9. Baibel ese ia gwauraia toreisi lou ihatoina oi herevalaia.

9 Elisaia ia mase murinai, gau idauna ta ia vara. Ia be lagani 50 lalonai ia peroveta, unai murinai “mase gorerena ta ia davaria.” Gabeai, Elisaia ena tauanina ia bodaga bona turia sibona idia noho neganai, inai taudia haida be Israela dekenai idia mai. Israela taudia haida be mase tauna ta guria totona idia lao. Edia inai taudia amo idia heau totona, karaharaga mase tauna be Elisaia ena turia idia noho gurina lalonai idia negea diho. Baibel ia gwau: “Ia be Elisaia ena turiana dekenai ia kamokau, vadaeni maoromaoro ia mauri lou, bona ia toreisi, aena dekenai ia gini.” (2 Kin. 13:14, 20, 21) Unai sivaraidia dainai, Mareta ia abia dae momokani, Dirava be mai ena siahu mase taudia ia hatorea isi lou totona! Unai sivaraidia ita laloa dobu neganai, do ita abia dae momokani Dirava ena siahu be mai ena hetoana lasi.

APOSETOLO EDIA NEGAI IDIA VARA GAUDIA

10. Petero ese edena dala ai Keristani taihu ta ia durua?

10 Keristani Grik Toretoredia amo ita diba, toreisi lou karadia haida be Dirava ena gwaukau taudia vairanai idia vara. Iesu be Naina hanua murimurinai bona Iairo ena ruma ai ia karaia toreisi lou karadia amo unai ita diba. Aposetolo Petero danu ese Keristani hahinena Doreka (Tabita) ia hatorea isi lou. Petero be mase tauanina ia noho daiutuna dekenai ia vareai bona ia guriguri. Bena ia gwau: “Tabita e, oi toreisi!” Maoromaoro iena matana ia kehoa bona Petero ese Keristani taudia ma haida dekenai “ia hahedinaraia Tabita be ia mauri.” Unai sivarai idia kamonai neganai, “momo be Lohiabada abidadama henia taudia ai idia lao.” Bona ma haida dekenai Lohiabada ena sivarai, bona Iehova ese mase taudia ia hatorea isi lou karana idia herevalaia.​—Kara 9:36-42.

11. Doketa tauna Luka be mero matamata dainai dahaka ia gwau, bona ma haida be dahaka idia laloa?

11 Ma haida ese toreisi lou karana ma ta idia itaia. Nega ta, aposetolo Paulo be ataiai daiutuna ta dekenai idia karaia hebouna ta ai ia noho. Unai be Troa dekenai, hari idia gwauraia notwest Turkey. Paulo ia hereva ela bona malokihi. Tau matamata ta ladana Eutiko be ia kamonai noho, ia be windo dekenai ia helai. To ia mahuta boio, bena stori toi rumana amo ia moru diho. Reana doketa tauna Luka be ia lao guna bona Eutiko ia sekea bona ena ripoti ia torea: Eutiko be bero ia abia eiava ia maserea sibona lasi, to ia mase! Paulo ia diho bona mase tauanina ia rosia, bena idia noho taudia dekenai ia gwau: “Ia be ia mauri lou.” Ia vara gauna idia itaia taudia ibounai be idia hoa bada! Idia itaia unai mero matamata be ia toreisi lou neganai, “idia moale bada herea.”​—Kara 20:7-12.

HELARO KORIKORINA

12, 13. Ita herevalaia toreisi lou sivaraidia dainai, edena henanadai idia vara?

12 Ita herevalaia sivaraidia ese emu abidadama toreisi lou dekenai idia hagoadaia be namo, Mareta bamona. Oibe, namona be ita abia dae momokani iseda Dirava bona Mauri Henia Tauna be mai ena siahu mase tauna ia hamauria lou totona. Iehova ese unai hoa karadia ia karaia neganai, ena abidadama hesiai taudia, hegeregere Elia, Iesu, bona Petero be idia noho bona unai idia itaia. To, nega ma haida ai idia mase taudia be edena bamona? Bema Dirava ese mase taudia ia hatorea isi lou lasi, abidadama tatau bona hahine be do idia abia dae Dirava ese vaira nega ai mase taudia do ia hatorea isi lou, a? Mareta bamona do idia gwau: “Lau diba dina gabediai [egu tadikakana be] do ia toreisi lou,” a? Dahaka dainai Mareta be unai ia abia dae, bona dahaka dainai unai oi abia dae danu be namo?

13 Baibel lalonai idia noho sivaraidia ese idia hahedinaraia, Iehova ena abidadama hesiai taudia idia diba vaira nega ai toreisi lou do ia vara. Mani unai sivarai haida ita itaia.

14. Aberahamo ena sivarai amo, toreisi lou karana dekenai dahaka ita dibaia?

14 Dirava ese Aberahamo ia hamaoroa Isako dekenai do ia karaia karana mani ita laloa. Iehova ia gwau: “Oiemu natuna oi abia, oi sibona oiemu natuna korikori, Isako, oi lalokau henia merona. . . . [Bona] lahi boubou gauna do oi halaoa.” (Gen. 22:2) Aberahamo be unai hahegani ia kamonai neganai, ia abia hemamina mani oi laloa. Iehova ia gwauhamata Aberahamo ena garana amo bese ibounai be hahenamo do idia abia. (Gen. 13:14-16; 18:18; Roma 4:17, 18) Danu, Iehova ia gwau unai hahenamo be “Isako dekena amo” do ia vara. (Gen. 21:12) Unai gwauhamata be edena bamona do ia guguru, bema Aberahamo ese Isako be boubou gauna ta bamona ia hamasea? Paulo ese ia hahedinaraia, Aberahamo be ia diba momokani Dirava ese Isako do ia hatorea isi lou. (Heberu 11:17-19 duahia.) Baibel ia gwau lasi, Aberahamo ia laloa bema Dirava ena hereva ia badinaia, hora haida, dina ta, o wiki ta murinai Isako do ia mauri lou. Aberahamo ia diba lasi edena nega ai iena natuna do ia toreisi lou. To ia abia dae momokani Iehova ese Isako do ia hatorea isi lou.

15. Iobu be dahaka helaro ia abia dae?

15 Iobu danu be vaira nega ai do ia vara toreisi louna ia laloa. Ia laloparara, bema au ta idia utua, reana do ia tubu lou, au matamata bamona. To taunimanima be unai bamona lasi. (Iobu 14:7-12; 19:25-27) Tau ta ia mase neganai, guria gabuna amo ia sibona ia hamauria lou diba lasi. (2 Sam. 12:23; Sal. 89:48) To namo lasi ita laloa, Dirava be mase taudia ia hamauria lou diba lasi. Oibe, Iobu ia diba momokani Iehova ese ia do ia laloatao. (Iobu 14:13-15 duahia.) To, ia diba lasi edena negai unai do ia vara. To ia abia dae taunimanima ia havaraia Tauna ese ia do ia laloatao bona hatorea isi lou.

16. Aneru ta be peroveta tauna Daniela dekenai dahaka ia gwau?

16 Heberu Toretoredia amo ita ese abidadama tauna Daniela ita dibaia. Ia be lagani momo lalonai Dirava ia hesiai henia, bona Iehova ese ia durua. Nega ta, aneru ta ese Daniela ia hamaoroa, Dirava be oi ia “lalokau henia bada,” namona be “maino bona lalonamo oi abia” bona “do oi goada!”​—Dan. 9:22, 23; 10:11, 18, 19.

17, 18. Dirava ese Daniela dekenai dahaka ia gwauhamatalaia?

17 Daniela ena mauri lagani be kahirakahira 100 bona ia be kahirakahira do ia mase. Unai dainai ia be reana ena vaira nega ia laloa. Ia be do ia mauri lou, a? Oibe! Daniela bukana ena dokonai, Dirava be ia dekenai ia gwauhamata, ia gwau: “Oi, Daniela, oi haheauka noho ela bona oiemu mauri dokona. Do oi laga-ani.” (Dan. 12:13) Daniela ia diba mase taudia be idia laga-ani noho, bona “mase taudia edia gabu, . . . dekenai be kara ta lasi, laloa ta lasi, diba bona aonega ta lasi.” Bona ia be kahirakahira unuseni do ia lao. (Had. 9:10) To unai be ena mauri dokona lasi. Dirava ia gwauhamata ia dekenai vaira nega namona do ia henia.

18 Aneru be peroveta tauna Daniela dekenai ma ia gwau: “Nega dokona dekenai be do oi toreisi, bona oiemu gaukara davana namona do oi abia.” Unai do ia vara negana be aneru ese ia gwauraia lasi. Daniela ia diba ia be do ia mase bena do ia laga-ani. Bona ia diba vaira nega ai ‘davana namona do ia abia’ ena anina be ia be vaira nega ai do ia toreisi lou. Unai be “nega dokona dekenai” do ia vara. Jerusalem Bible ai, inai siri ia gwau: “Nega ena dokonai, oi be do oi toreisi emu ahuna oi abia totona.”

Mareta bamona, toreisi lou oi abia dae momokani (Paragraf 19, 20 itaia))

19, 20. (a) Ita herevalaia gaudia ese edena bamona Mareta ese Iesu dekenai ia gwauraia herevana ia durua? (b) Vaira wiki ena stadi ai dahaka do ita herevalaia?

19 Momokani, badina maorona dainai Mareta ia abia dae momokani ena tadikaka, Lasaro, be “dina gabediai do ia toreisi lou.” Dirava ese Daniela dekenai ia gwauraia gwauhamata, bona Mareta ese Iesu dekenai ia gwauraia herevana ese iseda abidadama ia hagoadaia. Mase taudia be do idia toreisi lou.

20 Idaunegai idia vara gaudia ese idia hamomokania, toreisi lou be do ia vara momokani​—⁠mase taudia be do idia mauri lou. Bona Dirava idia hesiai henia tatau bona hahine be idia abia dae vaira nega ai toreisi lou do ia vara. Ena be toreisi lou be idaunegai idia gwauhamatalaia, to gau ta ese ia hamomokania unai do ia vara momokani, a? Bema oibe, Mareta bamona mai moale ida vaira nega ai do ia vara toreisi louna do ita naria. To, unai be edena nega ai do ia vara? Vaira wiki ena stadi ai unai do ita herevalaia.