Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

Astrología né adivinación: ¿labúu gaibyni lóono xí gac ló dzú ni sietra la?

Astrología né adivinación: ¿labúu gaibyni lóono xí gac ló dzú ni sietra la?

ASTROLOGÍA

Astrología raniʼ que vitzón, beʼo né stipnés planetas labúu gacnéni buñ ló xcalnabany. Astrólogos raniʼ que mod caa toib vitzón órni rál toib badaʼ raslooyni ximod gacbu.

Ná astrología golanyni lainy gudx Babilonia, ló naareʼ buñ raquiinra láani. Toib encuesta ni góc ló íz 2012 lainy gudx Estados Unidos goniʼni que 1 de cada 3 buñ rony crer que astrología «nacni suusi ciencia», né 10% de buñ goniʼ que nacni ciencia. ¿Per nacni scú la? Yaca. Guibiʼno xigony.

  • Vitzón né planetas diti labúu gacnéni buñ xomod raniʼ astrólogos.

  • Casi guirá ór predicciones ni rony astrólogos nacni par guirási buñ.

  • Guirá ni raniʼ astrólogos rareʼni ló crenys falz ni ná que guirá planetas rabixnayni Gudxlio. Per diti nacni scú, portín planetas rabixnayni Govitz.

  • Ni raniʼ astrólogos de toib buñ, diti radzakni né ni raniʼ stoib astrólogo.

  • Astrología rabeʼ buñ láani ló 12 midid o signos del Zodiaco de acuerdo né beʼo ni ral buñ. Per lagary ronoʼ Gudxlio ma bidzaʼni portín ma godudy xidal íz, por ngú fech xtuny signos del Zodiaco ma diti radzakni órni Govitz radudyni niis ronoʼ constelaciones.

Ronyibu pensary que signos del Zodiaco raslooyni ximod nac toib buñ, per diti toibsi midid nac toib buñ ni rál toibsi dzú. Dzú rál toib buñ diti raibyni lóono xi clas buñ gacbu. Astrólogos nac raniʼsi mod nac toib buñ, diti portín rimbutzayibu buñcu. ¿Diti raslooy ndeʼ que rabeʼyibu buñ tiplad la?

ADIVINACIÓN

Desde ló dzú ni see, buñ rayopy xcalrracné buñ bruj. Tipnésyibu goniiny «ñanyibu» xi gac después, né par ñanyibu láani biquiinyibu ladx nimal né ladx buñ, o mod raguac toib guitngol xhoop. Stipnés raniʼyibu xi gac después órni rabiʼyibu xpeʼen café o té ni riaʼan lainy taz. Ló naareʼ raquiinyibu stipnés cós xomod cartas xtuny tarot, bola de cristal o dados. Per ¿labúu gap buñ confianz ló adivinación la? Yaca, ganno xigony.

Guibiʼno xigony diti radzakni saʼni. Ni raniʼyibu guirá ór diti radzakni saʼni ná pal naquiinyibu adivinación o stipnés mod. Por ejemplo, pal toib buñ ranabdiitz a chop adivinos né layibu «roʼolyibu» cartascuca, ni naniʼyibu non ñacni toibsi midid, per diti scú rarecaani.

Diti guirá buñ rony crer layibu. Noʼ ni raniʼ que adivinos «rabiʼ» mod nac toib buñ, né guirá cartas né bolas de cristal nosi nacni par guieen sacró lagarycu. Por ejemplo, tipnés adivinos ronyibu xidal galrranabdiitz né rioʼyibu puext guibiʼyibu mod racapy buñ né mod rony buñ lóo. De ngú raniʼyibu ximod nac buñcu, suusi layibu buny adivinaryibu láani, per ni nacni la, buñcuca bislooy layibu mod nac. Órni adivinos ma nan ximod nac buñcu, modreʼ raxbu xiroʼ bidxiich buñcu.

¿XÍ NÁ LA BIBLIA?

Astrología né adivinación náni que ma caa guirá ni guisaclono ló dzú ni sietra. ¿Per scú nacni la? La Biblia náni que ma lóono ganno xi gonyno crer o xi láani gonyno, né ni ragoʼno guicno gonyno, raguiñani xi guisaclono ló dzú ni sietra (Josué 24:15).

Guirá ni ná gony ni ná Dios napyibu stoib razón par cueʼyibu tiplad astrología né adivinación: Dios rianladx guirá ndeʼ. La Biblia ná: «Diti non tzoʼ ladlo ni toib buñ […] ni nan adivinación, ni toib buñ ni nan magia, ni toib buñ ni ronybuis roʼ, ni toib buñ ni nac buñ chiser, ni toib buñ ni ronyguitz a stoib buñ, ni toib buñ ni riee ronoʼ buñ chiser o toib buñ bruj, nili toib buñ ni riee ranabdiitz gueʼet. Portín Jehová nigolú rianladxbu nitisi buñ ni rony guirá cós reʼ, né xtol guirá ndeʼ, Jehová a Dios xtunylo sabeʼ guirá gudx reʼ nislólo» (Deuteronomio 18:10-12).

a Modreʼ laa, «Ni noʼ más Guiaʼ ló guidopynac gudxlio» (Salmo 83:18).