KOKIA NUOSTABI GALIMYBĖ! Mūsų Kūrėjas pažadėjo mums amžiną gyvenimą čia, žemėje. Tačiau daugeliui sunku tuo patikėti. „Visi kada nors mirsime, – sako jie. – Tai natūrali gyvenimo ciklo dalis.“ Kiti tiki, jog gyventi amžinai įmanoma, bet ne žemėje. Pasak jų, amžinas gyvenimas gaunamas tik mirus ir nuėjus į dangų. Ką jūs apie tai manote?

Pirmiau vis dėlto galbūt norėtumėte sužinoti Biblijos atsakymus į šiuos klausimus: ką unikali žmogaus prigimtis liudija apie tai, kiek ilgai jis galėtų gyventi? koks buvo pradinis Dievo sumanymas dėl žemės ir žmonijos? kodėl žmonės miršta?

Lyginant su kitomis Dievo sukurtomis gyvybės formomis žemėje, žmonės yra unikalūs. Kodėl taip teigiame? Biblija atskleidžia, jog tik žmonės buvo sukurti pagal Dievo „atvaizdą ir panašumą“ (Pradžios 1:26, 27, Brb). Ką tai reiškia? Žmonės geba atspindėti Dievo savybes, kaip antai meilę, teisingumo jausmą.

Be to, esame apdovanoti gebėjimu protauti, atskirti gera nuo bloga, trokštame pažinti Dievą ir prie jo artintis. Taip pat suvokiame, kokia neaprėpiama yra visata ir kokie įstabūs kūrinijos šedevrai. Mums patinka menas, muzika, poezija. O svarbiausia – gebame garbinti savo Kūrėją. Visu tuo mes labai skiriamės nuo kitų gyvų būtybių žemėje.

Taigi pasvarstykite: ar Dievas būtų suteikęs žmonėms tokias nuostabias savybes ir, regis, beribį potencialą jas ugdytis bei tobulinti, jei būtų numatęs mums tik tokį trumpą gyvenimą? Tiesa ta, kad Dievas mus sukūrė dėl to, kad galėtume džiaugtis amžinu gyvenimu čia, žemėje.

Kai kas tvirtina, jog Dievas niekada neturėjo tikslo, kad žmonės žemėje gyventų amžinai. Jų nuomone, žemė tėra žmonių laikinieji namai, tarsi bandymų laukas, kuriame paaiškėja, kas vertas eiti į dangų ir gyventi su Dievu amžinai. Jei tai būtų tiesa, argi neatrodytų, jog  Dievas yra atsakingas už visą blogį, kurio pilna žemė? Bet tai būtų nesuderinama su Dievo savybėmis. Apie jį Biblijoje sakoma: „Visi jo keliai iš tikrųjų teisingi. Ištikimas Dievas, be apgaulės, teisus ir patikimas!“ (Pakartoto Įstatymo 32:4).

Biblijoje taip pat atskleistas Dievo tikslas dėl žemės. „Dangūs – Viešpaties dangūs, bet žemę jis davė žmogui“, – rašoma Psalmyno 115:16. Dievas norėjo, kad žemė būtų gražūs, nuolatiniai žmonijos namai, todėl čia yra visko, ko reikia, kad džiaugtumės prasmingu, amžinu gyvenimu (Pradžios 2:8, 9).

„Dangūs – Viešpaties dangūs, bet žemę jis davė žmogui.“ (Psalmyno 115:16)

Be to, iš Biblijos sužinome Dievo tikslą dėl žmonijos. Pirmajai žmonių porai jis nurodė: „Pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite [...] visiems žemėje judantiems gyvūnams“ (Pradžios 1:28). Kokia garbinga užduotis – rūpintis savo namais, rojumi, ir išplėsti jį po visą žemę. Taip, Adomo su Ieva ir jų būsimų palikuonių laukė amžinas gyvenimas žemėje, o ne dangiškasis apdovanojimas.

Biblijoje pasakojama, kad vienas Dievo dvasinis kūrinys, vėliau pavadintas Šėtonu ir Velniu, Edeno sode bandė sužlugdyti Dievo sumanymus. Kaip?

Mūsų pirmuosius tėvus, Adomą ir Ievą, Šėtonas suviliojo prisidėti prie jo maišto prieš Dievą. Šėtonas tvirtino, kad Dievas nuo jų nuslėpė kai ką vertinga – jų teisę patiems spręsti, kas gera ir kas bloga. Pirmoji pora nusisuko nuo Dievo ir stojo Šėtono pusėn. Kokios buvo pasekmės? Kaip Dievas ir buvo perspėjęs, po kurio laiko Adomas su Ieva mirė. Jiedu prarado galimybę gyventi žemės rojuje amžinai! (Pradžios 2:17; 3:1–6; 5:5)

Adomo ir Ievos maišto padarinius patiria visi žmonės. Dievo Žodyje sakoma: „Per vieną žmogų [Adomą] į pasaulį įėjo nuodėmė ir per nuodėmę – mirtis, ir taip mirtis prasiskverbė į visus žmones“ (Romiečiams 5:12). Mes mirštame dėl to, kad iš savo pirmųjų tėvų paveldėjome nuodėmę, o ne dėl kažkokio painaus Dievo „plano“.

Maištas Edene pradinio Dievo sumanymo dėl žemės ir žmonijos nesugriovė. Tobula Dievo meilė ir teisingumas paskatino jį suteikti mums galimybę išsivaduoti iš paveldėtos nuodėmės bei mirties gniaužtų. Apaštalas Paulius paaiškino: „Nuodėmės mokamas atlyginimas – mirtis, o Dievo dovana – amžinas gyvenimas per Kristų Jėzų, mūsų Viešpatį“ (Romiečiams 6:23). Iš meilės žmonijai Dievas „davė savo viengimį Sūnų [Jėzų Kristų], kad kiekvienas, kuris jį tiki, ne pražūtų, bet turėtų amžiną gyvenimą“ (Jono 3:16). Noriai paaukodamas save kaip išpirką Jėzus grąžino tai, kas buvo prarasta dėl Adomo nuodėmės. a

Netrukus Dievas ištesės savo pažadą atkurti žemėje rojų. Norint džiaugtis tuo nuostabiu rojumi, svarbu įsiklausyti į Jėzaus paraginimą: „Įeikite pro ankštus vartus, nes platus ir erdvus kelias veda į pražūtį, ir juo eina daugelis, o ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir nedaug kas jį atranda“ (Mato 7:13, 14). Išties, jūsų ateitis – jūsų rankose. Ką pasirinksite?