Pagalvokime apie vieną tvirčiausių žmones siejančių ryšių – identiškus dvynius. Jie jaučiasi ypač artimi vienas kitam. Dvynių tyrimų centro direktorė Nensi Sigal, pati turinti seserį dvynę, sako, jog kai kurie jų net „žino, ką reiškia kalbėtis su žmogumi, kuris be jokio paaiškinimo tiksliai supranta, ką tu nori pasakyti“. Viena moteris savo ryšį su seserimi, identiška dvyne, apibūdina taip: „Mes viską žinome viena apie kitą.“

Iš kur toks nepaprastas tarpusavio supratimas? Tyrimai rodo, kad svarbūs veiksniai yra aplinka ir auklėjimas, tačiau didžiausias vaidmuo tenka itin panašiai identiškų dvynių genetinei sandarai.

PAMĄSTYKITE. Tokios nuostabios genetinės sandaros Kūrėjas tikrai gerai pažįsta kiekvieną iš mūsų. Psalmininkas Dovydas rašė: „Numezgei mane motinos įsčiose. Mano išvaizda tau buvo žinoma, kai buvau slapta kuriamas [...]; tavo akys matė mane dar negimusį“ (Psalmyno 139:13, 15, 16). Dievas vienintelis žino ne tik mūsų genetinį kodą, bet ir tai, kokie gyvenimo įvykiai turėjo įtakos mūsų asmenybės formavimuisi. Taigi galime neabejoti, kad turėdamas tokių unikalių žinių Dievas mus labai gerai supranta.

Dovydas maldoje sakė: „Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti. Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju, iš tolo supranti mano mintis. Nespėjus mano liežuviui žodį ištarti, tu, Viešpatie, jį jau žinai“ (Psalmyno 139:1, 2, 4). Jehova iš tikrųjų įžvelgia net pačius slapčiausius mūsų jausmus ir „supranta kiekvieną norą bei mintį“ (1 Metraščių 28:9; 1 Samuelio 16:6, 7). Ką šios Biblijos ištraukos atskleidžia apie Dievą?

Net jei maldoje žodžiais neišreiškiame visų savo minčių ir jausmų, Kūrėjas viską žino. Jis ne tik mato mūsų veiksmus, bet ir supranta jų priežastis. Be to, jam žinoma, ką gera norėtume padaryti, nors šiuo metu mūsų aplinkybės to troškimo įgyvendinti galbūt neleidžia. Gebėjimą mylėti esame gavę iš Dievo, tad jis džiaugiasi, kai mūsų mintys ir motyvai kyla iš meilės (1 Jono 4:7–10).

 Šventasis Raštas mus patikina

• „Jehovos akys žvelgia į teisiuosius ir jo ausys girdi jų maldavimą“ (1 PETRO 3:12).

• Dievas žada: „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; patarsiu tau, lydėdamas tave akimis“ (PSALMYNO 32:8).

Žinodami, kad Dievas supranta mūsų aplinkybes bei jausmus, lengviau ištveriame sunkumus. Apie tai liudija Anos iš Nigerijos pasakojimas. „Mano padėtis buvo tokia baisi, jog abejojau, ar verta gyventi, – sako ji. – Vyras mirė, duktė sirgo galvos smegenų vandene. Ji gulėjo ligoninėje, kai man buvo diagnozuotas krūties vėžys. Turėjau atlaikyti operaciją, chemoterapiją ir spindulinį gydymą. Liūdniausia, kad tuo metu negalėjau lankyti savo dukters.“

Kas Anai padėjo nepalūžti? „Apmąstydavau Šventojo Rašto eilutes, pavyzdžiui, Filipiečiams 4:6, 7, kur sakoma, kad Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos mūsų širdis ir protus. Šie žodžiai padėdavo pasijausti artimesnei su Jehova, nes primindavo, jog jis mane supranta geriau nei aš pati save. Daug pagalbos bei padrąsinimo taip pat sulaukiau iš savo krikščionių bendruomenės brolių ir seserų.

Nors mano sveikata vis dar šlubuoja, dabar tiek aš, tiek dukra jaučiamės geriau. Kadangi mus palaiko Jehova, išmokome susidūrusios su sunkumais nemąstyti neigiamai. Jokūbo 5:11 sakoma: „Mes vadiname laimingais tuos, kurie ištvėrė. Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, ką Jehova jam galiausiai suteikė, – Jehova yra kupinas užuojautos ir gailestingas.“ Dievas puikiai suprato Jobo padėtį, tad ir mes galime būti tikri, kad supranta, kokius sunkumus mums tenka atlaikyti.