1, 2. a) Ką mūsų bendratikiai sako apie dvasingumą? b) Kokius klausimus aptarsime?

„DVASINGUMAS padėjo man būti laimingesnei ir įveikti kasdienius sunkumus“, – sako viena Kanadoje gyvenanti sesuo. O štai brolio iš Brazilijos žodžiai: „Mūsų santuoka, trunkanti jau 23-ejus metus, yra labai laiminga, nes abu stengiamės būti dvasingi.“ Kitas brolis, gyvenantis Filipinuose, sako: „Būdamas dvasingas, jaučiu vidinę ramybę, be to, vis geriau sutariu su įvairios kilmės bendratikiais.“

² Tokie atsiliepimai rodo, kad būti dvasingam išties verta. Galbūt pagalvojame: ką turėtume daryti, kad būtume dvasingesni ir, kaip minėti bendratikiai, praturtintume savo gyvenimą? Kad atsakytume, pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, kaip Biblija apibūdina dvasingą žmogų. Šiame straipsnyje panagrinėsime tris svarbius klausimus: 1) ką reiškia būti dvasingu žmogumi? 2) kokie pavyzdžiai padės mums dvasiškai augti? 3) kodėl, norėdami būti dvasingi, turime ugdytis „Kristaus mąstyseną“?

3. Kokį skirtumą tarp dvasinio ir sielinio žmogaus paminėjo apaštalas Paulius?

³ Suprasti, kas yra dvasingas žmogus, padeda apaštalo Pauliaus žodžiai. Norėdamas paraginti krikščionis ugdytis dvasingumą, jis priešpriešina „dvasinį žmogų“ ir „sielinį žmogų“. (Perskaityk 1 Korintiečiams 2:14–16.) Tad koks gi tarp jų skirtumas? Pasak Pauliaus, sielinis, arba kūniškas, žmogus „nepriima dalykų, ateinančių iš Dievo dvasios, nes jam tai kvailystė. Ir jis negali jų pažinti.“ O dvasingas žmogus apie viską sprendžia dvasiniu požiūriu ir turi „Kristaus mąstyseną“. Kokių dar skirtumų galėtume paminėti?

4, 5. Kas būdinga kūniškam žmogui?

⁴ Visų pirma pakalbėkime apie kūnišką žmogų. Koks jo mąstymas? Toks žmogus yra pasidavęs pasaulyje vyraujančiam požiūriui, skatinančiam tenkinti kūno troškimus. Paulius šį požiūrį vadina „dvasia, dabar veikiančia neklusnumo sūnuose“ (Ef 2:2). Ji skatina elgtis kaip visi, nemąstant perimti aplinkinių pasaulėžiūrą. Dėl to daugelis daro, kas jiems patiems atrodo gerai, ir nesistengia laikytis Dievo normų. Kūniškas žmogus pernelyg rūpinasi savo prestižu, vaikosi materialinių dalykų ar mano, kad užvis svarbiau yra apginti savo teises.

⁵ Be to, kūniškas žmogus neretai užsiima „kūno darbais“ (Gal 5:19–21). Pirmame laiške Korinto bendruomenei Paulius paminėjo, kas dar būdinga tiems, kurie mąsto kūniškai: jie kursto nesutarimus, susiskaldymus, tarpusavyje bylinėjasi, negerbia viršenybės, be saiko valgo ir geria. Jie neįstengia atsispirti visokioms pagundoms (Pat 7:21, 22). Judas savo laiške tokius vadina „nedvasingais žmonėmis“ (Jud 18, 19).

6. Kaip galima apibūdinti dvasingą žmogų?

⁶ O kokį žmogų galėtume pavadinti dvasingu? Jis brangina visa, kas susiję su dvasiniais dalykais. Priešingai nei kūniškam žmogui, jam labai svarbus ryšys su Dievu. Jis leidžiasi vedamas Dievo dvasios ir ima iš jo pavyzdį (Ef 5:1). Toks žmogus stengiasi viską vertinti Jehovos požiūriu. Dievas jam labai realus. Dvasingas žmogus kiekvienoje gyvenimo srityje stengiasi laikytis Jehovos normų (Ps 119:33; 143:10). Jis saugosi „kūno darbų“ ir savyje nokina „dvasios vaisių“ (Gal 5:22, 23).

7. Kas Biblijoje pasakyta apie dvasingus žmones?

⁷ Apie tuos, kas rūpinasi savo dvasingumu, Biblijoje atsiliepiama labai gražiai. Štai Mato 5:3 sakoma: „Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių, – jų yra dangaus karalystė.“ Romiečiams 8:6 aiškinama, kodėl dar verta būti dvasingiems. Ten rašoma: „Sutelkti mintis į tai, kas kūniška, yra mirtis, o sutelkti mintis į tai, kas dvasiška, – gyvenimas ir ramybė.“ Jeigu atsidėsime dvasiniams dalykams, jausime ramybę, džiaugsimės taika su Dievu, o ateityje mūsų lauks amžinas gyvenimas.

8. Kodėl dvasingumui išsiugdyti ir išsaugoti reikia nemažai pastangų?

⁸ Aišku, pasaulis, kuriame gyvename, kelia didelį pavojų mūsų dvasingumui. Aplink daugybė žmonių, mąstančių kūniškai. Todėl kad dvasingumą  išsiugdytume ir jo neprarastume, turime labai stengtis. Jei savo proto nepripildytume dvasinėmis mintimis, atsiradusį moralinį vakuumą tuoj pat užpildytų kūnišką mąstymą skatinanti pasaulio dvasia. Kas padėtų to išsisaugoti? Ir ką galime daryti, kad dvasiškai augtume?

9. a) Kas gali mums padėti dvasiškai augti? b) Kokius pavyzdžius aptarsime?

⁹ Vaikas taps brandžiu žmogumi, jei seks geru tėvų pavyzdžiu. Panašiai yra ir su mumis: kad dvasiškai augtume, turime mokytis iš tų, kieno ryšys su Jehova yra glaudus. Žinoma, pasimokyti galime ir iš kūniškai mąstančių žmonių – matydami jų klaidas, suprantame, kokio elgesio turime vengti (1 Kor 3:1–4). Biblijoje randame pasakojimų tiek apie vienus, tiek apie kitus. Dabar aptarkime trejetą sektinų pavyzdžių: Jokūbo, Marijos ir Jėzaus.

10. Iš ko matėsi, kad Jokūbas yra dvasingas žmogus?

¹⁰ Pirmiausia pakalbėkime apie Jokūbą. Kaip ir daugelio iš mūsų, jo gyvenimas nebuvo lengvas. Jokūbui reikėjo sutarti su kūniškų troškimų valdomu broliu Ezavu. Šis vėliau net užsimojo Jokūbą pražudyti. Be to, jį apgaudinėjo ir išnaudojo uošvis. Net ir būdamas tarp tokių kūniškų žmonių, Jokūbas liko dvasingas. Vyras tvirtai tikėjo Jehovos pažadu, duotu Abraomui. Žinodamas, kad prie to pažado išsipildymo prisidės ir jo šeima, Jokūbas visapusiškai ja rūpinosi (Pr 28:10–15). Jokūbo žodžiai ir darbai bylojo, kad jis nuolat turi omenyje Dievo valią ir reikalavimus. Pavyzdžiui, tąsyk, kai jam atrodė, jog Ezavas kėsinasi padaryti jo šeimynai pikta, Jokūbas meldė Dievą  jį išgelbėti ir pridūrė: „Tu pats pasakei: ‘Aš būsiu tau labai geras ir padarysiu tavo palikuonis kaip jūros smiltis, kurių dėl gausumo negalima suskaityti’“ (Pr 32:7–13 [32:6–12, Brb]). Aiškiai matėsi, kad Jokūbas tvirtai tiki jam ir jo protėviams duotais Jehovos pažadais ir trokšta gyventi pagal jo valią.

11. Iš ko galima spręsti, kad Marija buvo dvasinga moteris?

¹¹ Kitas sektinas pavyzdys – Marija. Kodėl Jehova pasirinko ją būti Jėzaus motina? Be abejonės, dėl to, kad ji buvo dvasinga. Apie Marijos dvasingumą liudija gyriaus Jehovai žodžiai, kuriuos ji ištarė nuvykusi pas savo giminaičius Zachariją ir Elzbietą. (Perskaityk Luko 1:46–55.) Akivaizdu, kad Marija brangino Dievo Žodį ir gerai išmanė hebrajiškuosius raštus (Pr 30:13; 1 Sam 2:1–10; Mal 3:12). Verta dėmesio ir tokia detalė: ji su vyru Juozapu, nors ir buvo jaunavedžiai, susilaikė nuo lytinių santykių, iki kol gimė Jėzus. Tai rodo, kad Dievo skirta garbinga užduotis jiems buvo svarbesnė negu kūno poreikiai (Mt 1:25). Laikui bėgant Marija atidžiai stebėjo, kas dedasi Jėzaus gyvenime, ir išmintingus jo žodžius „dėjosi [...] į širdį“ (Lk 2:51). Ją labai domino visa, kas buvo išpranašauta apie Mesiją. Argi Marijos pavyzdys neskatina mūsų pirmiausia vykdyti Dievo valią?

12. a) Kaip Jėzus sekė savo Tėvu? b) Kaip mes galime sekti Jėzaus pavyzdžiu? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

¹² O koks žmogus geriausiai parodė, ką iš tiesų reiškia būti dvasingu žmogumi? Be abejo, Jėzus. Žemiškasis jo gyvenimas ir tarnystė aiškiai liudijo, kad jis nori sekti savo Tėvo pavyzdžiu. Jėzaus mintys, jausmai ir poelgiai tobulai atspindėjo Jehovos asmenybę. Jis nuolat vykdė Dievo valią ir laikėsi jo įstatymų (Jn 8:29; 14:9; 15:10). Štai palyginkime, kokiais žodžiais Izaijo knygoje aprašoma Jehovos atjauta ir kaip Evangelijoje pagal Morkų apibūdinami Jėzaus jausmai. (Perskaityk Izaijo 63:9 ir Morkaus 6:34.) Pamąstykime: ar mes, kaip ir Jėzus, matydami žmogų, kuriam reikia pagalbos, parodome jam atjautą? Taip pat svarbu nepamiršti, kad Jėzus buvo atsidavęs gerosios naujienos skelbimui ir žmonių mokymui (Lk 4:43). Nuoširdi atjauta ir noras žmonėms padėti – dvasingo asmens požymiai.

13, 14. Ko galime pasimokyti iš šiuolaikinių dvasingų bendratikių? Prašom pateikti pavyzdį.

¹³ Puikių dvasingumo pavyzdžių turime ir šiandieną. Daugybė mūsų bendratikių padarė nemenką pažangą, stengdamiesi savo asmenybe dar labiau panašėti į Kristų. Tikriausiai pastebi jų uolumą tarnyboje, svetingumą, atjautą. Kad ugdytųsi šias ir kitas gražias savybes, jie, kaip ir mes, turi grumtis su savo silpnybėmis ir netobulumu. Reičel, sesuo iš Brazilijos, sako: „Labai domėjausi mada. Todėl mano apranga nebuvo pati kukliausia. Bet, sužinojusi tiesą, pajaučiau paskatą daryti viską, kad būčiau dvasingas žmogus. Pasikeisti nebuvo lengva, tačiau tapau daug laimingesnė ir atradau gyvenimo prasmę.“

¹⁴ Filipinuose gyvenanti sesė Reilina susidūrė su kitokiu iššūkiu. Nors ir buvo Jehovos liudytoja, ji visą dėmesį sutelkė į aukštąjį išsilavinimą,  tikėdamasi vėliau gauti gerą darbą ir pakelti savo gyvenimo kokybę. Reilina sako: „Mano dvasiniai tikslai ėmė blankti. Ilgainiui suvokiau, kad gyvenime kažko trūksta, to, kas nepalyginti svarbiau už gerą darbą. Taigi savo dėmesį vėl sutelkiau į tarnybą Jehovai.“ Nuo tada Reilinos gyvensena aiškiai liudija, kad ji pasitiki Jehovos pažadu, užrašytu Mato 6:33, 34. Sesė sako: „Esu tikra, kad Jehova manimi pasirūpins.“ Tokių dvasingų brolių ir sesių, galimas dalykas, yra ir tavo bendruomenėje. Argi nejauti troškimo sekti puikiu jų pavyzdžiu, kaip ir jie seka Kristaus? (1 Kor 11:1; 2 Tes 3:7)

15, 16. a) Kas būtina, kad panašėtume į Kristų? b) Kaip galime įgyti „Kristaus mąstyseną“?

¹⁵ Kaip galėtume sekti Jėzumi? Iš 1 Korintiečiams 2:16 suprantame, kad mums reikia turėti „Kristaus mąstyseną“. O Romiečiams 15:5 esame raginami turėti „tokią pačią nuostatą, kokią Kristus Jėzus turėjo“. Vadinasi, kad būtume kaip jis, privalome perprasti jo mąstymą, įžvelgti visą jo savybių spektrą. Atminkime: užvis labiausiai Jėzui rūpėjo artimas ryšys su Dievu. Tad jeigu stengsimės Jėzumi sekti, mūsų santykiai su Jehova irgi taps glaudesni. Dėl to mokytis mąstyti taip kaip Kristus yra labai svarbu.

¹⁶ Kas mums padėtų šito mokytis? Jėzaus sekėjai galėjo matyti jo stebuklus, klausytis pamokymų, stebėti, kaip jis elgiasi su visokiais žmonėmis ir kaip gyvenime vadovaujasi Jehovos išmintimi. Jie pasakė: „Mes esame liudytojai visko, ką jis yra padaręs“ (Apd 10:39). Šiandien matyti Jėzaus mes negalime. Vis dėlto iš meilės Jehova pasirūpino, kad Jėzus būtų gyvas mūsų mintyse, – žemiškąjį Sūnaus gyvenimą jis įamžino keturiose evangelijose. Skaitydami ir apmąstydami Mato, Morkaus, Luko ir Jono pasakojimus, sužinome, kaip Jėzus mąsto. Tada, Biblijos žodžiais tariant, galime apsiginkluoti ta pačia nuostata kaip Kristus ir tiksliai sekti jo pėdomis (1 Pt 2:21; 4:1).

17. Kodėl verta mokytis mąstyti kaip Kristus?

¹⁷ Kodėl verta mokytis mąstyti taip kaip Kristus? Kaip kad valgydami sveiką maistą stipriname savo kūną, taip ir maitindamiesi Kristaus mintimis stipriname savo dvasingumą. Palaipsniui imame įžvelgti, kaip įvairiose situacijose pasielgtų Kristus. Tuomet gebame apsispręsti taip, kad mums nepriekaištautų sąžinė ir Jehova būtų patenkintas. Tad argi ne verta stengtis, kaip sakė apaštalas Paulius, apsivilkti Viešpačiu Jėzumi Kristumi? (Rom 13:14)

18. Ką iš šio straipsnio sužinojai apie dvasingumą?

¹⁸ Šiame straipsnyje pakalbėjome, ką reiškia būti dvasingu žmogumi. Pažiūrėjome, ko galime pasimokyti iš kitų dvasingų žmonių. Ir galiausiai aptarėme, ką gera mūsų dvasingumui duoda tai, kad stengiamės ugdytis „Kristaus mąstyseną“. Vis dėlto yra dar šis tas, ką reikėtų aptarti, pavyzdžiui: kaip galėtume ištirti, ar esame dvasiškai stiprūs? Ką dar galėtume daryti, kad būtume dvasingesni? Kaip dvasingumas paveiks mūsų kasdienį gyvenimą? Atsakymus į šiuos klausimus rasime kitame straipsnyje.